Pasaulio lietuvių apygarda: būti ar nebūti?

Aktyvumo pakaktų

„Jei Pasaulio lietuvių rinkimų apygardą reikėtų sudaryti dabar, Seimo rinkimuose kitose šalyse balsavusių rinkėjų skaičiaus užtektų“, – sako Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė.

37 811 – tiek jų savo balsą atidavė pirmame arba antrame ture. Tai truputį daugiau nei 2020-aisiais, kai tokia apygarda buvo suformuota pirmąkart. Aktyvumas pirmame ture balansavo ties riba, kad pakaktų balsų apygardai išlikti, bet antro turo skaičiai rezultatą pagerino. Tačiau sprendimas, ar ji išliks ir 2028-ųjų Seimo rinkimuose, bus priimamas tik 2027 m. pabaigoje, nes pagal Rinkimų kodeksą ji sudaroma likus vieniems metams iki Seimo rinkimų, įvertinus Pasaulio lietuvių apygardoje balsavusių ir bendrą Lietuvos rinkėjų skaičių.

Vis dėlto klausimų dėl šios apygardos, ypač per pastaruosius Seimo rinkimus, kilo ne vienas: ne tik, ar svetur gyvenantys lietuviai eina į rinkimus taip aktyviai, kad jiems reikia turėti atskirą rinkimų apygardą.

Vokai nespėjo

Ar galutinis rinkimų rezultatas šioje apygardoje yra objektyvus, jei dalies balsavusių paštu balsai nebuvo įskaičiuoti, nes nespėjo laiku pasiekti Lietuvos atstovybių, o kai kurie rinkėjai balsavimo biuletenių visai nesulaukė? Svetur gyvenantys lietuviai tuo skundėsi žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose. Susidarė įspūdis, kad tai vos ne masinis reiškinys.

VRK neturi tikslių duomenų, kiek balsų visuose 52-uose balsavimo užsienyje taškuose pasiekė pavėluotai ir nebuvo įskaičiuoti į balsavimo rezultatus. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje (JK), kur balsuoja daugiausia svetur gyvenančių lietuvių, jau po termino grįžo apie keliasdešimt.

Pasaulio lietuvių apygardoje išrinkta Seimo narė konservatorė Dalia Asanavičiūtė pagal jos gautų nusiskundimų skaičių daro prielaidą, kad laiku negavusių biuletenių skaičius gali siekti ir kelis tūkstančius, ypač tose šalyse, kur nėra Lietuvos ambasados ar konsulato, nors nemažai atvejų pasitaikė ir JK.

L. Petronienė aiškina, kad VRK šiais metais dėjo daug pastangų, kad biuleteniai rinkėjus svetur pasiektų laiku. Seimo rinkimų kandidatus registravo savaite anksčiau nei įprastai – likus kiek daugiau nei penkioms savaitėms iki rinkimų ir pirmiausia skubėjo spausdinti Pasaulio lietuvių rinkimų apygardos biuletenius, kad jie kuo greičiau būtų išsiųsti į labiausiai nuo Lietuvos nutolusiose pasaulio šalyse esančias Lietuvos diplomatines atstovybes, o iš jų keliautų į tose valstybėse gyvenančių Lietuvos piliečių namus. Todėl, pasak jos, prieš pirmą turą praktiškai nebuvo nusiskundimų apie vėluojančius biuletenius.

Tačiau antro turo kandidatus net ir VRK sužino geriausiu atveju tik rinkimų naktį, t. y. likus keturiolikai dienų iki antro turo. Sugrįžtančių vokų su pasaulio lietuvių balsais laukiama iki penktadienio po rinkimų dienos, tad gali nutikti, kad, esant mažam skirtumui tarp antro ir trečio kandidato, antro turo finalininkai paaiškėja iki jo likus tik savaitei.

„Šie rinkimai parodė, kad dvi savaitės tarp pirmo ir antro turų yra per trumpas laiko tarpas biuleteniams paruošti: atspausdinti, suantspauduoti, sudėti į vokus ir užtikrinti, kad nuo VRK niekaip nepriklausantys užsienio valstybių paštininkai juos rinkėjams pristatys laiku, o šie spės pabalsuoti ir grąžinti vokus su biuleteniais į ambasadas“, – sako L. Petronienė.

Pavyzdžiui, vien JK išsiųsta per 16 tūkst. vokų. O kur dar dalis valstybių, kuriose Lietuva neturi diplomatinių atstovybių. Juose gyvenantiems rinkėjams siunčiami laiškai iš kitoje valstybėje esančios ambasados, tad vokus su biuleteniais nešioja jau dviejų valstybių paštininkai. „Būtent dėl šių priežasčių per Seimo rinkimus buvo atvejų, kai dėl itin trumpo termino ir pašto tarnybų lėtesnės veiklos dalis rinkėjų negavo balsavimo biuletenių“, – konstatuoja VRK pirmininkė.

Neaišku: „Jei Pasaulio lietuvių apygardą reikėtų sudaryti dabar, Seimo rinkimuose užsienyje balsavusių rinkėjų skaičiaus užtektų. Tačiau tai bus sprendžiama 2027 m.“, – sako L. Petronienė. / P.  Peleckio / BNS nuotr.

Balsuoti internetu

Išeitis, pasak L. Petronienės, – antrą turą rengti ne po dviejų, o po trijų savaičių. Arba antro turo biuletenį siųsti kartu su pirmo, o rinkėjas pats turėtų pasidomėti, kokie kandidatai pateko į antrą turą, ir atitinkamai užpildyti biuletenį. Gal svarstytinas ir toks variantas: su pirmo turo dokumentais siųsti specialų holograminį lipduką, kurį rinkėjas pats turėtų užklijuoti ant atspausdinto biuletenio, kurio maketą rastų VRK svetainėje.

„Matyt, bus diskusijų su įstatymų leidėjais, jie ir nuspręs, ar bus koreguojamas Rinkimų kodeksas“, – konstatuoja L. Petronienė.

D. Asanavičiūtės nuomone, matant, kad pašto paslaugų ne vienoje šalyje vis mažėja, pavyzdžiui, Australijoje laiškai nešami kartą per savaitę, vienintelė galimybė – balsavimas internetu. Kitas variantas būtų steigti balsavimo vietas vos ne kiekviename regione, bet dėl techninių, piniginių ir žmonių resursų tai neįmanoma.

Ji primena, kad VRK užsakymu atlikta galimybių studija dėl balsavimo internetu, – teorinė galimybė yra, tik jai įgyvendinti reikia laiko, techninių sąlygų ir noro.

D. Asanavičiūtė siūlo: „Tai matau kaip procesą: pirmiausia surengti bandomąjį balsavimą Pasaulio lietuvių apygardoje. Jei, kaip kai kas baiminasi, būtų techninių nesklandumų ar įsikišimo iš šalies, daug paprasčiau rinkimus pakartoti vienoje apygardoje nei visoje Lietuvoje. Išsprendus kliūtis, jei tokių būtų, balsavimą internetu būtų galima diegti ir visoje Lietuvoje, kaip kad balsuojama Estijoje.“

Airijoje balsavimo teisę turi tik nuolat čia gyvenantys piliečiai. Rinkti parlamentą gali ir gyvenantys užsienyje trumpiau nei pusantrų metų, tačiau tuomet balsuoti jie turi grįžti į Airiją.

Tiesa, visoje šalyje tai daryti jau pasibaigus karui Ukrainoje, nes jam prasidėjus žmonių pasitikėjimas interneto erdve sumažėjo. „Tačiau Pasaulio lietuvių apygardoje bandomąjį balsavimą internetu būtų galima surengti jau per kitus Seimo rinkimus. Norėčiau, kad taip įvyktų, bet tam reikia ir Seimo politinės valios“, – sako D. Asanavičiūtė ir tikisi, kad gal internetu balsuotų daugiau svetur gyvenančių mūsų bendrapiliečių.

Seimui yra pateiktas projektas dėl balsavimo internetu per referendumus, parlamentarė ketina Seime kelti klausimą ir dėl tokios balsavimo formos įteisinimo rinkimuose, pradedant nuo Pasaulio lietuvių apygardos.

Teisėtai, bet negarbingai

Vėluojančių vokų užsienio lietuviams balsuojant paštu būdavo ir anksčiau, bet šių rinkimų naujovė – kirsti sieną ir tapti Pasaulio lietuvių apygardos rinkėju. Ar tai nėra įstatymo spraga, diskredituojanti pačią šios apygardos idėją?

„Nevadinčiau to spraga. Rinkėjai vyksta į komandiruotes ar atostogauti, aktyviai keliauja savaitgaliais. Drausdami tokiems rinkėjams balsuoti užsienyje apribotume jų teisę dalyvauti rinkimuose“, – mano VRK pirmininkė.

Tačiau šiemetė situacija buvo ne tokia. Prieš antrą turą kilo skandalas – „laisviečiai“ kaltino konservatorius manipuliuojant Seimo rinkimų rezultatais, neva nuolatiniai Lietuvos gyventojai bus vežami balsuoti į Seinus. Tačiau paaiškėjo, kad ir grupė „laisviečių“ susiruošė vykti balsuoti į Rygą.

L. Petronienė sako, kad po pirmo turo VRK pastebėjo, jog Seinuose ir Rygoje balsuoti naujai užsiregistravo apie 30 rinkėjų. Kadangi VRK rinkėjų registracijos sistemoje mato balsuoti užsienyje užsiregistravusių rinkėjų duomenis, fiksavo, kad tarp jų buvo keli buvę kandidatai. Tai leido daryti prielaidą, kad dalis naujai užsiregistravusių rinkėjų tai padarė tam, kad palaikytų vieną ar kitą Pasaulio lietuvių apygardos kandidatę antrame Seimo rinkimų ture.

„Nedelsdami kreipėmės į abiejų partijų atstovus ragindami juos stabdyti galimas piktnaudžiavimo rinkėjo teisėmis apraiškas, laikytis sąžiningų ir garbingų rinkimų principų, nes balsavimas užsienyje yra skirtas rinkėjams, kurie rinkimų metu gyvena ar yra išvykę į užsienį ir rinkimų teise pasinaudoti Lietuvoje negali“, – sako L. Petronienė.

Kreipimasis buvo išgirstas ir jau praėjus parai patinkančias kandidates palaikyti norėję partijų kolegos persigalvojo ir atšaukė prašymus balsuoti užsienyje.

D. Asanavičiūtė ir pati pirmame ture vyko balsuoti į Lenkiją. „Kaip pripažinau, tai buvo didžiulė pamoka man. Balsuodama užsienyje įstatymo nepažeidžiau, tačiau labai apgailestauju, kad susidarė tokia regimybė. Nevežiau balsuoti autobusais, kas norėjo, tai ir darė. Tačiau tokių atvejų pirmame ture buvo mažai, o antrame nebuvo“, – sako D. Asanavičiūtė.

Beje, ji įžvelgia kitą įstatymo spragą: rinkėjai, kurie yra deklaravę savo išvykimą iš Lietuvos, bet rinkimų savaitę čia buvo, išankstiniame balsavime negalėjo balsuoti už Pasaulio lietuvių apygardos kandidatus, o turėjo rinktis iš tos apygardos, kur jie tuo metu Lietuvoje buvo apsistoję, kandidatų.

Siūlymas: D. Asanavičiūtės nuomone, Pasaulio lietuvių apygardoje bandomąjį balsavimą internetu būtų galima surengti jau per kitus Seimo rinkimus. / P.  Peleckio / BNS nuotr.

Kur diaspora nebalsuoja

Klausimų kyla ne tik apie balsavimo užsienyje prieinamumą. Ar Lietuvoje negyvenantys žmonės turi rinkti valdžią tiems, kurie čia gyvena, – tokių abejonių buvo ir referendume dėl daugybinės pilietybės.

D. Asanavičiūtė įsitikinusi: ateina balsuoti tie, kuriems tai tikrai įdomu, kurie domisi, kas vyksta Lietuvoje, o jei toks asmuo yra Lietuvos pilietis, jis turi konstitucinę teisę rinkti valdžią. „Juk ir renka tik jos dalį, tik vienoje apygardoje. Ši valdžia yra ir jų valdžia, nes nuo jos priklauso ir jų gyvenimas. Pavyzdžiui, ir į užsienį išvykusiems piliečiams priklauso pensijos. Be to, Lietuvoje gyvena jų tėvai, vaikai ar kiti artimieji, kuriems kasmet gyvenantys svetur atsiunčia apie 1 mlrd. eurų perlaidų. Mūsų diasporos atstovai čia kuria verslą, investuoja į jį, perka nekilnojamąjį turtą. Tad jie turi daug sąsajų su Lietuva ir negali sakyti, kad nuo jos visai atitrūkę. Jei nesidomi jos gyvenimu, neateina ir balsuoti“, – įsitikinusi D. Asanavičiūtė ir priduria, kad, pavyzdžiui, Italijoje diaspora renka gal šešis ar septynis parlamentarus.

Ji atkreipia dėmesį, kad ne visos šalys turi tokią didžiulę diasporą kaip mūsų: balsavimo teisę turi apie 400 tūkst., o lietuvių kilmės asmenų užsienyje gyvena apie 1 mln. Didžiulis ir diasporos indėlis susigrąžinant Lietuvos nepriklausomybę, o paskui kuriant mūsų valstybę.

L. Petronienė pastebi, kad tikrai ne visos valstybės savo piliečiams suteikia teisę balsuoti užsienyje, o dar retesni atvejai, kai rinkėjai balsuoja už kandidatus vienmandatėse rinkimų apygardose ir dėl to prireikia antro turo. Tad daug kur tokių iššūkių, su kuriais susidūrėme per šiuos rinkimus, nėra.

Lietuvos rinkėjai gali atvykti į vieną iš 52 Lietuvos diplomatinių atstovybių užsienyje arba balsuoti paštu. Lenkai, pavyzdžiui, balsavimą užsienyje organizuoja tik gyvai į diplomatinių atstovybių numatytas balsavimo vietas atvykstantiems rinkėjams. Jie kantriai stovi eilėse prie ambasadų, nes žino, kad nėra kito būdo balsuoti užsienyje.

Svetur gyvenantys Lietuvos rinkėjai gali atvykti į vieną iš 52 Lietuvos diplomatinių atstovybių užsienyje arba balsuoti paštu.

Portugalai teisę balsuoti užsienyje suteikia tik išvykimą iš šalies deklaravusiems piliečiams. Tačiau per COVID-19 pandemiją vykusius rinkimus buvo atvejų, kai tokiems piliečiams parskridus laikinai pagyventi į Portugaliją, jie savo šalyje balsuoti nebegalėjo, nes oficialiai buvo laikomi gyvenančiais užsienyje.

Rumunijos rinkimų organizatoriai užsienyje paštu balsuojantiems rinkėjams siunčia du vienodus biuletenius, kuriuose nurodyti visi pirmame ture dalyvaujantys kandidatai. Vieną biuletenį rinkėjas išsiunčia prieš pirmą rinkimų turą, o kitą saugo, kol sužino, kokie kandidatai pateko į antrą, – tada pažymi kurį nors vieną iš jų ir išsiunčia.

Prancūzijoje rinkėjai, esantys užsienyje, gali balsuoti internetu, bet tik parlamento rinkimuose. JAV internetu balsuoti užsienyje gali tik šios valstybės kariškiai.

L. Petronienei įstrigo buvusio Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjo, Vilniaus universiteto profesoriaus Egidijaus Kūrio interviu. Dirbdamas Strasbūre jis matė, kaip elgiasi jo kolegos iš keliasdešimties valstybių, kai jose vykdavo rinkimai ar referendumai. Graikai grįždavo į Graikiją, nes negalėjo balsuoti nuotoliniu būdu iš Prancūzijos. Didžiosios Britanijos piliečiai negalėjo balsuoti referendumuose nei dėl Škotijos nepriklausomybės, nei dėl „Brexit“. Jie negali balsuoti ir Didžiosios Britanijos rinkimuose, jeigu gyveno Prancūzijoje daugiau nei tam tikrą metų skaičių, atrodo, 25-erius.

Airijoje rinkėjai, kurie gyvena užsienyje ilgiau kaip aštuoniolika mėnesių, praranda teisę balsuoti parlamento rinkimuose. Balsavimo teisę šioje šalyje turi tik tie piliečiai, kurie yra nuolatiniai Airijos gyventojai, o tie, kurie gyvena užsienyje trumpiau kaip aštuoniolika mėnesių, gali rinkti parlamentą tik tuomet, jeigu per rinkimus grįžta į Airiją.

„Skirtingose valstybėse teisinis reguliavimas labai skiriasi. Lietuvos piliečiai turi gana daug galimybių balsuoti net ir būdami už daugybės kilometrų nuo mūsų šalies“, – pabrėžia L. Petronienė.

Patys aktyviausi

Tačiau tokia teise naudojasi tik kas dešimtas svetur gyvenantis mūsų bendrapilietis: iš balsavimo teisę turinčių, tikėtina, apie 400 tūkst., užsiregistravo balsuoti per 52 tūkst., o balsavo 37 811.

„VRK disponuoja informacija tik apie tai, kad rinkėjas išvykęs iš Lietuvos, tačiau neturime duomenų, kokiu adresu gyvena ir kokiu būdu planuoja balsuoti, – ar jo laukti atvykstant į diplomatinę atstovybę, ar siųsti biuletenį paštu. Todėl registracija – būtinas žingsnis, kad sudarytume sąlygas žmogui balsuoti jo pasirinktoje valstybėje, ypač – paštu, o norint balsuoti ambasadoje gyvai užsiregistruoti galima tiesiog atvykus balsuoti“, – aiškina L. Petronienė.

D. Asanavičiūtė primena, kad ir Lietuvoje rinkimų teise pasinaudoja tik apie pusę piliečių, kai kuriose apygardose ir dar mažiau. Gyvenant svetur  ir norint balsuoti reikia įdėti daugiau pastangų. Reikia užsiregistruoti, o gyvenantiems Lietuvoje nereikia. Lietuvoje siunčiami ir informaciniai lapeliai apie rinkimus, kita informacija. Užsienyje tokių priminimų nėra, o vykti iki rinkimų vietos dažnai būna toloka, be to, stringa balsavimas paštu.

Žinoma, gyvendami užsienyje mūsų piliečiai kiek atitrūksta nuo Lietuvos gyvenimo, informacinio lauko, politinių aktualijų. Tad tik aktyviai sekantys Lietuvos žiniasklaidą, dalyvaujantys diasporos veikloje eina balsuoti. „Jei didžioji dauguma deklaravusių išvykimą balsuotų, reikėtų sudaryti ne vieną ir ne dvi apygardas. To turbūt nenori nei Lietuvos politikai, nei čia gyvenantys žmonės“, – mano D. Asanavičiūtė.

Vis dėlto parlamentarė daro prielaidą, kad jei būtų visi laiku gavę vokus su balsavimo biuleteniais, balsavusių būtų keliais tūkstančiais daugiau ir nereikėtų bijoti, ar ši apygarda išliks.

L. Petronienė aiškina, kad reikalavimai sudaryti šią apygardą šiuo metu yra aukštesni nei Lietuvos teritorijoje, kur rinkėjų skaičius vienoje Seimo rinkimų apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjo visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, o Pasaulio lietuvių – 1,1. Skirtumas ir tas, kad sudarant apygardas Lietuvoje skaičiuojami ne balsavę, o deklaravę gyvenamąją vietą rinkėjai.

D. Asanavičiūtės nuomone, reikalavimai Pasaulio lietuvių apygardai sudaryti diskriminaciniai, todėl ji ketina inicijuoti Rinkimų kodekso pakeitimą, kad jie būtų suvienodinti su Lietuvoje esančių apygardų, o gal net apatinę ribą sumažinant iki 0,7–0,8.

Jei teisinis reguliavimas nebus pakeistas, ši, dabar pati didžiausia, rinkimų apygarda 2028-ųjų rinkimuose išliks tuo atveju, jei iki jų likus metams, 2024-ųjų rinkimuose joje balsavusių skaičius bus didesnis už po trejų metų būsiantį 1,1 vidutinio rinkėjo visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičių. Tikėtina, atskira Pasaulio lietuvių apygarda išliks. Jei ne, jie ir vėl balsuos toje apygardoje, kurioje yra Seimo pastatas.

Diasporos balsais mandatą laimėjusi D. Asanavičiūtė neabejoja: tokios apygardos reikia. Čia renkamas svetur gyvenančių mūsų piliečių atstovas ir taip aktualizuojamos jiems svarbios temos, projektai. Pati septynerius metus Londone gyvenusi parlamentarė tikisi jiems padėti spręsti pagalbos kultūros, meno kolektyvams klausimus, šalinti trukdžius norintiems investuoti Lietuvoje, palengvinti grįžimo į Lietuvą ir integracijos grįžus sąlygas, skatinti jaunus žmones vykti į Lietuvą studijuoti, kartu su kitomis institucijomis baigti rengti planą, kaip diaspora turėtų reaguoti, jei Lietuvai kiltų grėsmė. „Mūsų piliečiai užsienyje yra tos pačios vienos Lietuvos dalis. Pasaulio lietuvių apygarda turi išlikti, nes tai yra vienas to parodymas“, – pabrėžia D. Asanavičiūtė.