- LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje žaidžiami politiniai žaidimai: ieškoma naudos, norima būti ir pozicijoje, ir opozicijoje, išlaikyti valdžios postus ir kartu likti oponuoti, LRT RADIJUI sako teisės profesorius Vytautas Sinkevičius. Tokia sumaištis kenkia valstybei, nes užmirštami esminiai jos interesai: „Visas dėmesys sutelkiamas į vidines partines kovas, norima parodyti, kad tai – rūpinimasis valstybe. Deja, tai nėra rūpinimasis valstybe, tai rūpinimasis savo asmenine nauda, gerove, postais“, – pabrėžia V. Sinkevičius.
Reikia skirti politinį ir teisinį aspektus, paklaustas, kaip teisiškai atrodo susidariusi politinė situacija, sako, teisės profesorius Vytautas Sinkevičius: „Teisiniu požiūriu, viskas čia gana aišku. Seimo statute nustatyta, kad frakcijos gali sudaryti bendros veiklos sutartį, pasirašyti deklaraciją arba sutartį dėl koalicinės vyriausybės. Jei bendros veiklos deklaraciją sudariusios frakcijos turi bendrą narių skaičių ir daugiau, kaip pusę Seimo narių, tai – Seimo dauguma.“
Pasak V. Sinkevičiaus, šiuo atveju reikia skaičiuoti ne atskirus Seimo narius, o kiek narių turi frakcijos, kurios pasirašo bendros veiklos deklaraciją. „Jei sudaro daugiau nei pusę (71 narį), tai Seimo dauguma. Frakcijos ar koalicijos, nesutinkančios su vyriausybės programa, turi viešai pasiskelbti opozicinėmis, padaryti pareiškimą Seime ir paskelbti deklaraciją. Joje išdėstyti nuostatas, kurios skiria nuo Seimo daugumos. Tuomet tai yra opozicinės frakcijos“, – tvirtina teisės profesorius.
V. Sinkevičius sako, kad dabar vyrauja situacija, kai tam tikri Socialdemokratų frakcijos nariai kalba, kad jie yra opozicija. Tačiau tai – politiniai pareiškimai, kurie teisine prasme nieko nereiškia: „Jei jie priklauso Socialdemokratų frakcijai, o frakcija pasirašė susitarimą su kita frakcija, šie atskiri Seimo nariai yra frakcijos nariai, jie priklauso Seimo daugumai. Kaip jie balsuos, jau kitas reikalas. Bet politinės kultūros ar politinės etikos taisyklių reikalavimai skatintų tuos Seimo narius arba paklusti frakcijos sprendimui ir būti daugumoje, arba oficialiai pasitraukti iš frakcijos. Čia kalbu apie Socialdemokratų frakciją ir frakcijos sprendimą sudaryti bendrą veiklos deklaraciją su „valstiečiais“.“
Visas dėmesys sutelkiamas į vidines partines kovas, norima parodyti, kad tai – rūpinimasis valstybe. Deja, tai nėra rūpinimasis valstybe.
Kaip teigia V. Sinkevičius, Lietuvoje žaidžiami kažkokie politiniai žaidimai. „Ieškoma kažkokios naudos, norima būti ir pozicijoje, ir opozicijoje, išlaikyti valdžios postus ir kartu likti oponuoti. Tokia sumaištis kenkia valstybei, nes dabar visi kalba apie partijų interesus, apie tai, kas naudinga partijai. Bet kodėl nekalbama apie tai, kas naudinga Lietuvai, visuomenei? Ar tokia senos ir jaunos frakcijos narių kartos priešprieša naudinga Lietuvai?“ – svarsto pašnekovas.
V. Sinkevičius tikina, kad dažnai užmirštami esminiai valstybės, visuomenės, žmonių interesai: „Visas dėmesys sutelkiamas į vidines partines kovas, norima parodyti, kad tai – rūpinimasis valstybe. Deja, tai nėra rūpinimasis valstybe, tai rūpinimasis savo asmenine nauda, gerove, postais ir t. t.“
Paklaustas, ar vidinės partijos rietenos gali paralyžiuoti visą valstybės darbą, V. Sinkevičius teigia, kad gali. „Juk labai svarbu, kad būtų stabilumas. Tai reiškia, kad būtų galima priimti reikiamus sprendimus, naudingus valstybei ir visuomenei. Dabar, kai frakcijos, priklausančios daugumai, nariai pareiškia, kad jie yra opozicija, sunku suprasi, kaip jie balsuos, kaip bus priimami strateginiai, esminiai sprendimai. Šis netikrumas tikrai kenkia“, – aiškina pašnekovas.
Paklaustas, ar gali teisiškai tos pačios partijos vieni nariai būti opozicijoje, o kiti – pozicijoje, V. Sinkevičius sako, kad teoriškai taip, nes Seimo narys yra ne partijos, o visos tautos atstovas ir partija negali diktuoti Seimo nariui, į kokią frakciją jungtis.
„Taigi tos pačios partijos narys formaliai pats gali pasirinkti, į kokią frakciją stoti. Bet, jei Seimo narys tampa kitos frakcijos, kurios politinė programa priešinga Seimo nario partijos programai, nariu, politinė kultūra reikalauja pasirinkti – trauktis iš partijos. Negalima būti ir partijos nariu, ir frakcijos, kuri priklauso daugumai, nariu, ir kartu būti opozicijoje. Tai politinis žaidimas – daugiau nieko“, – pabrėžia V. Sinkevičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministras: JAV batalionas Lietuvoje liks neterminuotai1
JAV viešintis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigia išgirdęs pažadą, kad amerikiečių batalionas Lietuvoje liks neterminuotam laikui, o ne iki 2025 metų pabaigos, kaip planuota. ...
-
Artėja prezidento rinkimų kampanijos finišas: paaiškėjo, kas surinko daugiausiai aukų10
Likus kiek daugiau nei savaitei iki prezidento rinkimų, didžiausia suma savo rinkiminei kampanijai skirtoje sąskaitoje gali džiaugtis savarankiškai save išsikėlęs advokatas Ignas Vėgėlė, skelbia Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) pateik...
-
Apie artėjantį referendumą: ne dėl rezultato, o dėl „varnelės“?8
Netrukus rinkėjai balsuos ne tik rinkdami prezidentą. Tai, kad vyks dar ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimo, skelbia kur ne kur tik neseniai atsiradusios reklamos. ...
-
A. Zuokas su žmona Augusta sūpuoja naujagimę: atskleidė ir vardą14
Politikas Artūras Zuokas ir jo žmona, smuikininkė Augusta Zuokė gyvena džiugiomis nuotaikomis – pora sulaukė šeimos pagausėjimo. ...
-
Įsteigta nauja partija „KArtu“7
Trečiadienį Vilniuje įkurta nauja kairioji partija „KArtu. Kairiųjų aljansas“, jos pirmininke išrinkta buvusi socialdemokratė Jolanta Bielskienė. ...
-
G. Nausėda ir E. Bajarūnas neskundė teismui VTEK išvados dėl įstatymo pažeidimo3
Viešųjų ir privačių interesų įstatymą pažeidę prezidentas Gitanas Nausėda ir buvęs ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Eitvydas Bajarūnas šį pažeidimą konstatavusios Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išvado...
-
A. Mazuronis prezidento rinkimuose siekia ne tik pergalės (interviu)8
Darbo partijos kandidatas į prezidentus Andrius Mazuronis neslepia, kad „darbiečiams“ pergalė šalies vadovo rinkimuose nėra svarbiausias tikslas. Jo teigimu, lenktynėse dėl Daukanto aikštės rūmų vadovo posto partija taip pat ...
-
G. Landsbergis: laisvos, suvienytos ir taikios Europos projektas dar nėra baigtas16
Trečiadienį Lietuvai minint įstojimo į Europos Sąjungą (ES) 20-metį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Europos šeima dar nėra pilna. ...
-
Prezidentai: Baltijos šalių narystė ES ir NATO pakeitė geopolitinį kraštovaizdį10
Lietuvos, Latvijos ir Estijos narystė Europos Sąjungoje (ES) bei NATO iš esmės pakeitė geopolitinį kraštovaizdį ir nulėmė Baltijos šalių ateitį, sako Baltijos valstybių prezidentai. ...
-
Premjerė: per du narystės ES dešimtmečius Lietuva tapo sėkmingųjų klubo nare9
Per 20 narystės Europos Sąjungoje (ES) metų Lietuva tapo laimingųjų ir sėkmingųjų klubo nare, trečiadienį sveikindama gyventojus su sukaktimi teigė premjerė Ingrida Šimonytė. ...