Partijų nuoma ir kitos rinkimų inovacijos

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

"Kauno dienai" išanalizavus rinkimuose kandidatuojančių partijų dešimtukus išryškėjo naujos tendencijos – neįformintos koalicijos, vis daugiau partijų į rinkimus veda nepartiniai asmenys.

Tarsi užvaldytos

Šių rinkimų naujas reiškinys – partijų užvaldymas ar nuoma. Trys iš septyniolikos kandidatuojančių politinių jėgų iš esmės yra ne partijos, o nepartinių sąrašai, kažkas panašaus į visuomeninius rinkimų komitetus. Kadangi įstatymai tokiems dariniams leidžia kandidatuoti tik renkant savivaldybių tarybas, bet ne Seimą, lengvai sugalvota, kaip tai apeiti.

"Lietuva – visų" sąraše pirmasis įrašytas politologas Algis Krupavičius pripažįsta: taip, tai nepartinių sąrašas, galima sakyti, visuomeninis rinkimų komitetas ar politinis startuolis, kaip jį vadina naujos senos partijos pirmininkas, visuomeninio judėjimo "Už Alytų" lyderis Tomas Pačėsas.

"Lietuva – visų" sąraše pirmasis įrašytas politologas Algis Krupavičius pripažįsta, kad tai nepartinių sąrašas. (Eitvydo Kinaičio nuotr.)

Tačiau naujutėlis politinis darinys nei rengė steigiamąjį suvažiavimą, nei subūrė būtinų naujai partijai įsteigti 2 tūkst. rėmėjų, nei registravosi Teisingumo ministerijoje. To neprireikė, nes jis pradėjo savo gyvenimą kaip perkrikštyta Emigrantų partija. Buvęs šios pirmininkas Juozas Murauskas tikina, kad tai jis pats pasiūlęs jaunesniam ir energingesniam perimti vadovavimą partijai. Tačiau partijos rinkimų sąraše senųjų partijos narių, kaip ir apskritai jai priklausančiųjų labai nedaug.

Liaudies partija savo teisę kandidatuoti rinkimuose atidavė Zigmo Vaišvilos įkvėptos Lietuvos visuomenės tarybos suburtam neformaliam judėjimui "Tautos susitelkimas". Tai iš esmės dar vienas visuomeninis komitetas Seimo rinkimuose.

Buvęs kandidatas į prezidentus Arvydas Juozaitis, nepavykus suburti naujos partijos, su savo bendraminčiais prisijungė prie Kartų solidarumo sąjungos (anksčiau – Pensininkų partijos). Šiuo atveju buvo suvažiavimas, kuriame konstatuotas susijungimas, tai atsispindi ir naujos senos partijos pavadinime, prie kurios pridurta ir "Santalka Lietuvai". Bet tarp rinkimų sąrašo pirmųjų numerių buvusios senjorų partijos – nė ženklo.

Tiesa, galima sakyti, tos trys partijos nieko neprarado, nes ir neturėjo ką prarasti – faktiškai aktyvios veiklos nevykdė, rinkimuose arba nedalyvavo, arba nieko beveik nelaimėdavo.

"Vis dėlto sąžiningiau ir teisingiau būtų pradėti partijos istoriją nuo švaraus lapo", – sako Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius. Tačiau, pasak jo, dabartinė teisinė aplinka tarsi užšaldžiusi partinę sistemą, nes į ją patekti sudėtinga. Todėl, užuot steigus naujas partijas, perimamos egzistuojančios, kurios dar buvo įsteigtos lengvesnėmis sąlygomis.

M.Baltrukevičiaus nuomone, naujoms partijoms sunku konkuruoti ir dėl finansinių galimybių, nes jos negauna valstybės dotacijos. Finansavimo sistemą keisti reikėjo, nes kai partijas galėjo finansuoti verslas, paskui nuolat kildavo interesų konfliktų. "Tačiau dabar vienos partijos užsitikrinusios finansavimą iš valstybės dotacijų, o naujokai iki pirmos sėkmės turi gyventi pasninkaudami. Reikėtų peržiūrėti sistemą, kad partijos steigimas nebūtų sudėtingas procesas, o finansavimas neiškreiptų konkurencijos", – siūlo M.Baltrukevičius.

Sužadėtuvės be jungtuvių

Dar vienas šių rinkimų išskirtinumas – kaip niekad aktyviai skelbta apie vadinamųjų nesisteminių partijų ir visuomeninių darinių jungtuves. Tačiau sužadėtuvių buvo daugiau nei santuokų, ir akivaizdu, kad daugelis mažųjų partijų konkuruos dėl tų pačių rinkėjų, taip vieni iš kitų atimdami šansą peržengti Seimo slenkstį.

Vienybe nesibaigė Vytauto Radžvilo ir Rimanto Jono Dagio derybos – įsteigtos dvi atskiros partijos – Nacionalinis susivienijimas ir Krikščionių sąjunga. Žlugo ir planuota Arvydo Juozaičio komandos sąjunga su Centro partija bei Tautininkų ir respublikonų sąjunga ar su buvusiais "tvarkiečiais".

Centristams ir tautininkams pavyko sutarti dėl bendro sąrašo, tačiau oficialiai tai nėra koalicija. Dauguma Tautininkų ir respublikonų sąjungos atstovų rinkimams sustabdė narystę ir tapo nepartiniais šiame sąraše. Viskas legalu – galima į dešimtuką priimti vieną kitos partijos atstovą ar nepartinius. Per praėjusius rinkimus Antikorupcinė Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko koalicija laimėjo 6,06 proc. balsų, bet į Seimą nepateko, nes koalicijai reikia surinkti ne 5 proc., o 7 proc. balsų.

Šįsyk rinkimuose de jure nėra nė vienos koalicijos, nors de facto yra. Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) ne pirmus rinkimus kandidatuoja neformalioje koalicijoje su Rusų aljansu.

O ryškiausios jungtuvės prieš rinkimus – Remigijaus Žemaitaičio "tvarkiečiai" ir Artūro Zuoko Laisvės sąjunga (liberalai), prie kurių anksčiau dar prisijungė Artūro Paulausko visuomeninis komitetas "Pirmyn, Lietuva", tapo viena "Laisvės ir teisingumo" partija, nors anksčiau deklaruotos šio triumvirato pozicijos jų gilių vertybinių saitų anaiptol nerodo.

Vis dėlto Lietuvos politikoje skyrybos populiaresnės nei jungtuvės. Seimo rinkimuose debiutuos dvi partijos, atsiskyrusios nuo savo pagrindinių – Socialdemokratų darbo ir Laisvės.

Vedliai – nepartiniai

Esamos ar naujai burtos mažesnės partijos niekaip negalėjo tarpusavyje susitarti ir dėl savo lyderių noro būti kokio jungtinio darinio vadu, tačiau jų sąrašų trumpumas rodo, kad dažnai jie – vadai su nedidele kariauna.

Tačiau didžiosiose partijose, panašu, nelabai yra rimtos konkurencijos dėl lyderystės, jei šiuose rinkimuose net tris vadinamąsias sistemines partijas, iš jų dvi – rinkimų favorites – į rinkimus veda ne partijos lyderiai, o nepartiniai. Nepartiniai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų (TS-LKD), Socialdemokratų darbo (LSDDP), taip pat ir "Lietuva – visų" ir Liaudies partijų sąrašų vedliai,

Tiesa, būna ir atvirkščiai: Darbo partijos dešimtuke svarbiausias tas, kurio ten nėra, – Viktoras Uspaskichas. Nors jis nekandidatuoja į Seimą, bet "darbiečių" rinkimų kampanijoje visur – ir jo veidas.

Chameleonai ir naujokai

Rinkėjai nenori vis tų pačių veidų ir vardų. Tačiau neretu atveju partijos – rinkimų debiutantės, tačiau naujumo efektas ištirpsta pamačius jų sąrašus. Ypač mažesnių politinikų jėgų dešimtukuose klaidžioja daugybė politinių chameleonų, kurie vienus rinkimus – su vienais, kitus – su kitais. Tiesa, gal ne visus juos dera vadinti chameleonais, nes partijos taip supanašėjusios savo nuostatomis, kad neretu atveju sunku partijų perbėgėlius kaltinti ideologiniu nenuoseklumu, o ir partijos tai jungiasi, tai skiriasi.

Vis dėlto turbūt ryškiausio šių rinkimų ideologinio rebuso autorius – Liberalų sąjūdis, trečiuoju įrašęs buvusį "valstietį" Viktorą Pranckietį. Vieni tai vadina juoduoju humoru ar liberalių vertybių išdavyste, kiti – pragmatizmu, treti – tiesiog liberalų atvirumu įvairioms nuomonėms.

Yra dešimtukuose ir tikrai politikos naujokų, tarp jų nemažai mokslų daktarų, profesorių, taip pat teisininkų. Daug jų – jau gana solidaus amžiaus. Pasak M.Baltrukevičiaus, sėkmingiausios politinės karjeros, kai, dar nesulaukus vyresnio amžiaus, lygiagrečiai akademinei daroma ir politinė karjera, gal pradedant nuo savivaldos rinkimų ar dalyvavimo partinėje veikloje. Be to, pastebi analitikas, tai, kad jie savo srityse nemažai pasiekę, dar nereiškia, jog jų, kaip politikos naujokų, vertinimai kils į padanges.

Naujokams prasibrauti į parlamentinių partijų pirmus dešimtukus nelengva: LVŽS jame visi Seimo nariai, TS-LKD – devyni. Kai kurių pirmos dešimt pavardžių mažai skiriasi nei iškeltų prieš ketverius metus: LLRA-KŠS net aštuonios tos pačios, TS-LKD – šešios. Nebent partijoje įvyko tokia revoliucija, kaip Socialdemokratų (LSDP): čia 2016-ųjų sąrašo vedlys šįsyk kandidatuoja jau su kita partija, o dabartinis anuomet buvo tik 41-as. Neturinčiųjų gausių frakcijų Seime dešimtukuose – nemažai savivaldybių tarybų narių: Laisvės ir Teisingumo, Laisvės partijų sąrašuose tokių net po šešis.

Sunku į sąrašo pradžią patekti ir jaunimui. Jauniausi dešimtukai – Laisvės (35,7 metų), Darbo (44,3) partijų, TS-LKD – 46,5, Liberalų sąjūdžio – 47,3 metų. Vyriausi – Drąsos kelio (60,4 metų), Kartų solidarumo-Santalkos Lietuvai (61,9), Socialdemokratų darbo partijos (62,9).

Nacionalinio susivienijimo, Centro partijos-tautininkų dešimtukuose yra po vos 25-erių kandidatą, Laisvės partijos – 27-erių, Žaliųjų – 28-erių, LSDP – 29-erių. Vyriausi – Kartų solidarumo-Santalkos Lietuvai ir Liaudies partijos kandidatai, kuriems 79-eri.

Vis dėlto sąžiningiau ir teisingiau būtų pradėti partijos istoriją nuo švaraus lapo.

Beje, lyčių lygybė – vieninteliame LSDP dešimtuke, o Nacionalinio susivienijimo – nė vienos moters, šešių partijų – vos po vieną.

Sako, ką nori girdėti

Partijos savo rinkimų šūkiais bando pateikti savo programos esmę. "Pakelk galvą, lietuvi, atsiimk valstybę" – ragina Nacionalinis susivienijimas. "Neleisime iškirsti Lietuvos, jos šeimų ir miškų" – žada Krikščionių partija. "Sprendimai tariantis su tauta" – skelbia Liaudies partija. "Gerbti, girdėti ir ginti kiekvieną" įsipareigoja socialdemokratai. "Tau. Šeimai. Lietuvai" – sako "valstiečiai". O Laisvės partija originali – siūlo už juos balsuoti "Norintiems džiaugtis!"

Dauguma žada mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, kelti mokytojams atlyginimus, stiprinti sveikatos apsaugą, saugoti miškus. Laisvės partija originali ne tik šūkiu – akcentuoja tuos klausimus, kurie Europoje populiarūs: LGBT, narkotikų politikos liberalizavimo, rasizmo ar gyvūnų gerovės. "Bet gana konservatyviai Lietuvos visuomenei šie klausimai neatrodo kertiniai arba dėl jų ji stipriai poliarizuota. Susidaro įspūdis, kad partijai vertybiškumas svarbiau už pragmatiškumą, net suvokiant, kad bent jau trumpuoju laikotarpiu sėkmės tai neatneš", – mano M.Baltrukevičius.

Dešiniojo radikalaus sparno partijos sako, kad valstybė žlunga, tauta naikinama, tad reikia radikalesnių permainų.

Naujos ar performuotos partijos pasiūlė nemažai valdymo inovacijų, pavyzdžiui, esant reikalui paleisti Seimą viduryje kadencijos, suvaržyti Konstitucinio Teismo galias.

Tačiau, M.Baltrukevičiaus vertinimu, siūlymai skelbiami patraukliai, bet yra ir daug manipuliavimo informacija, neatsižvelgiama į valdymo sistemos visumą, pavyzdžiui, siūloma galimybė atšaukti parlamentarus viduryje kadencijos. Latvijoje yra toks mechanizmas, bet ten prezidento įgaliojimai skelbti pirmaeilius rinkimus labiau apriboti nei Lietuvoje. Kai kuriuos panašius siūlymus Europos Tarybos nepriklausomų konstitucinės teisės ekspertų Venecijos komisija yra griežtai sukritikavusi, o jei tokia sistema veikia, pavyzdžiui, Bolivijoje ar Venesueloje, nebūtinai turėtų būti pas mus.

Į rinkimus einančiųjų partijų elito analizė akivaizdžiai parodė, kad lengvai apeinama galiojanti teisinė partijų steigimo, visuomeninių darinių dalyvavimo rinkimuose, koalicijų įteisinimo tvarka. Gal reikėtų peržiūrėti tai reglamentuojančius teisės aktus? "Jau pribrendo laikas spręsti ne tik atskirus atvejus – kyla vis daugiau diskusijų apie esmingesnį rinkimų sistemos keitimą, nes dabartinė trūkumų turi kur kas daugiau nei pranašumų", – įsitikinęs M.Baltrukevičius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

NU ir ką

NU ir ką portretas
kauniečiai už dyką perleidžia nuostabią chebrą vieningas Kaunas

žiū

žiū portretas
Būtų labai įdomu, jei partijų nariai ir jų vadovai neturėtų balsavimo teisės į seimą - kaži, kaip tuomet ,,gyvuliuotų" partijos ir kiek jų beliktų?

man

man portretas
jau seniai aišku, kad mūsuose (net ir kitose valstybėse) neįmanoma įkurti valdžios, laikantis 10 Dievo įsakymų (o dar peza, kad čia - Marijos žemė!).
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių