Partijų gynybos prioritetai: finansavimas – apie 4 proc. BVP, oro gynybos stiprinimas

Naujienų agentūra BNS tęsia antrąją straipsnių ciklo dalį, parengtą artėjant Seimo rinkimams. Joje rinkimuose dalyvaujančių partijų klausiame apie svarbiausius kadencijos darbus, jų siūlymus mokesčių, gynybos, švietimo ir sveikatos apsaugos srityse.

Šioje ciklo dalyje pateikiame parlamentinių partijų ir tų politinių jėgų, kurios apklausose perlipa 5 proc. barjerą, reikalingą patekimui šį Seimą, atsakymus.

Trečiojoje straipsnių ciklo publikacijoje partijų klausėme, kiek lėšų gynybai turėtų skirti Lietuva, skaičiuojant nuo BVP. Taip pat domėjomės, ar politinės jėgos tęstų dabartinį ginkluotės įsigijimo planą, ar perdėliotų prioritetus.

Partijų atsakymai pateikiami politines jėgas išrikiuojant abėcėlės tvarka.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“

Mūsų požiūris – labai paprastas: tiek, kiek šiuo metu gynybai reikia, tiek reikia ir skirti. Kalbant apie gynybą, labai svarbus prioritetų klausimas. Gali būti ir taip, kad vienais metais gali reikėti skirti 4,5 proc. (nuo BVP – BNS), o kitais gal bus reikalingi vos 2,5 procento. Tobulinsime ginkluotės įsigijimo planą pasitelkus profesionaliausius žmones, išmanančius gynybos ir nacionalinio saugumo klausimus.

Laisvės partija

Finansavimas gynybai turėtų siekti bent 4 proc. BVP. Svarbiausi prioritetai – oro gynybos, toliašaudės artilerijos, dronų pajėgumų stiprinimas, profesionalios kariuomenės, savanorių ir šaulių aprūpinimas, Vokietijos brigadai priimti reikalingos infrastruktūros užtikrinimas.

Liberalų sąjūdis

Lietuva turi padidinti savo gynybos biudžetą, kad galėtų įsigyti daugiau ginkluotės ir apmokyti daugiau karių, todėl palaikome iniciatyvą gynybai skirti 4 proc. nuo BVP. Būtina užtikrinti tvarų gynybos finansavimo modelį. Gynybos finansavimas yra ne vien valstybės biudžeto klausimas, siūlome naudoti skirtingus gynybos finansavimo šaltinius (pavyzdžiui, skolinimąsi iš gyventojų obligacijomis, taupymo lakštais).

Numatysime finansavimo programas, leidžiančias Lietuvos verslui kurti ir vystyti gynybos ir viešojo saugumo tikslais naudojamus įrenginius ar sprendinius. Sudarysime sąlygas verslui investuoti į karo pramonę, svarstysime suteikti papildomas mokesčių lengvatas. Lietuva turi stiprinti savo kibernetinį saugumą, kad apsigintų nuo Rusijos kibernetinių atakų, todėl investuosime į kibernetinio saugumo infrastruktūrą, darbuotojų mokymą, stiprinsime kibernetinio saugumo incidentų valdymo pajėgumus.

Lietuvos regionų partija

Lietuva turėtų skirti ne mažiau procentų nuo BVP, negu sudaro visų Europos Sąjungos šalių skiriamų procentų vidurkis. Prioritetas turėtų būti oro gynyba ir civilinė sauga. Visos kitos ginkluotės pirkimas derinamas su kitomis NATO narėmis.

Lietuvos socialdemokratų partija

Sprendžiant dėl gynybos finansavimo dydžio itin svarbus yra karinis patarimas – mūsų kaip politikų pareiga yra priimti sprendimus, reikalingus valstybės saugumo užtikrinimui, o tam turime girdėti kariuomenės vertinimą kaip geriausiai atliepti Lietuvos poreikius gynybos srityje. Ir vienas iš svarbiausių akcentų, ką pabrėžia kariškiai bei karybos ekspertai, yra gynybos finansavimo stabilumas. Todėl nustatyti tam tikras grindis yra svarbu ir kariniam planavimui, ir kaip politinės valios išraiška, ir kaip strateginės komunikacijos elementas, parodant sąjungininkams (ir agresoriui) savo įsipareigojimų rimtumą bei atsakomybę. Dėl to ir rengiant paskutinįjį nacionalinį susitarimą dėl gynybos pritarėme prezidento pozicijai dėl būtinybės jame įtvirtinti finansavimo gynybai ambiciją. Laikomės nuostatos, kad gynybos finansavimui turėtų būti skiriama ne mažiau nei 3,5 proc. nuo BVP.

Kalbant apie ginkluotės įsigijimo planus, svarbiausia yra: oro gynybos poreikio atliepimas, kuris yra aktualus viso Aljanso kolektyvinei gynybai, bei išlaidų gynybai dalies ginkluotės ir technikos įsigijimams didinimas. Vystant nacionalinę diviziją, svarbu Vokietijos brigados dislokavimo fone išmintingai derinti sunkiosios technikos ir ginkluotės įsigijimus taip, kad tai geriausiai užtikrintų funkcinį suderinamumą bei stiprintų strateginę partnerystę.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

Girdėtume karininkijos lūkesčius, vykdytume NATO bendrus planus. Gynybai skiriamos lėšos turi derėti su konkrečiais poreikiais ir planais.

„Nemuno aušra“

Manome, kad yra svarbu kalbėti ne apie procentus ir varžytis, kas pasiūlys didesnius, o priimti sprendimus aiškiai nusistatant prioritetus ir užtikrinti pirmaeilį jų finansavimą, vykdyti skirtų lėšų skaidraus panaudojimo priežiūrą. Dangaus apsaugojimą, Vokietijos brigados buvimą, divizijos išvystymą laikome prioritetais, nes jie – esminiai Lietuvos atgrasymo politikai. 

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai

Nereikėtų prisirišti prie išvestinių dydžių, o labiau prie konkrečių poreikių vertės eurais, nes, išlaikant tą pačią sumą eurais, jeigu valstybė patirtų ekonomikos nuosmukį – įvyktų paradoksas ir krašto apsaugos finansavimas procentu nuo BVP paaugtų. Svarbu pabrėžti, jog per mūsų kadencijos laikotarpį Krašto apsaugos biudžetas augo 2,4 karto – nuo 1 mlrd. iki 2,4 mlrd. eurų arba iki 3,2 proc. BVP. Už šiuos pinigus jau dabar galime kurti lietuvišką diviziją, stiprinti oro gynybą, įgyvendinti visuotinės gynybos principą. 

Mūsų uždavinys – ne pavieniai procentai, o sėkmingai pradėtų darbų tęsinys. Kalbėdami apie finansavimą gynybai turime ne tik įvertinti, kokią naudą gausime už jau skirtą finansavimą, tačiau ko papildomai Lietuvos saugumui reikia daugiau arba greičiau. Būtent čia yra užprogramuotas natūralus konfliktas, kadangi visuomet galime norėti daugiau ar greičiau, tačiau spartą riboja gamybiniai karinės pramonės pajėgumai, prioritetai, Ukrainos ginkluotės poreikiai ir kitos aplinkybės. Konkretus procentas, šiuo atveju, nebūtų tikslingas pasakyti, tačiau aišku, kad kalbėdami apie Lietuvos gynybos poreikius kalbame apie 3 proc. ir daugiau, tačiau kiek daugiau – priklausys nuo galimybių ir poreikių konkrečiais atskirais momentais.

Dabartinis ginkluotės įsigijimo planas yra suderintas su kariniu patarimu, todėl perdėlioti naujų prioritetų neketiname, nebent, užsitikrinę didesnį finansavimą, galėtume stiprinti esamus pajėgumus ir dėlioti naujus prioritetus, pavyzdžiui, kaip oro gynyba.