- BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Liberalų sąjūdis dėl šiurkštaus finansavimo įstatymo pažeidimo praranda pusmečio dotaciją – maždaug 395 tūkst. eurų, ketvirtadienį nusprendė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
VRK sprendimo projekte siūlyta liberalams dotaciją atimti metams, tačiau komisijos nariai pasiūlė sušvelninti sankciją iki pusės metų. Šiam siūlymui pritarta „už“ balsavus dvylikai komisijos narių, „prieš“ balsuojančių nebuvo, liberalų atstovas pagal įstatymą susilaikė.
Liberalai kaltės nepripažįsta
Pirmasis siūlymą švelninti sankciją iki pusmečio išsakė VRK narys konservatorius Vilius Semeška, pažymėdamas, kad metus palikus Liberalų sąjūdį be finansavimo šaltinio „politinė organizacija būtų privesta prie visiško nemokumo ir tai ne tik susilpnintų visą politinę sistemą, bet ir nebūtų visiškai sąžininga“.
„Liberalų sąjūdis buvo pakankamai nubaustas mums paskelbus apie šiurkštų pažeidimą, ir nors mums įstatymas leidžia neskirti dotacijos iki dvejų metų, manyčiau, kad būtų proporcinga pirmą kartą pažeidus įstatymą skirti ne metų, o pusmečio dotacijos neskyrimą“, – sakė VRK narys konservatorius V. Semeška.
Komisijos pirmininkės pavaduotojas Vincentas Vobolevičius pažymėjo, kad iškart skirdama didelę baudą komisija prarastų lankstumą – atitinkamai už mažesnius pažeidimus irgi turėtų taikyti pakankamai dideles baudas.
„Noriu atkreipti dėmesį į lankstumą, kurį mes prarastume siūlydami didelę baudą. Jei mes iš karto pradėsime nuo tokios didelės baudos, iškart nuo metų, mes prarandam lankstumą. Mintis yra – už didesnius pažeidimus didesnės baudos, už mažesnius – mažesnės, ir jei mes už šitą konkretų pažeidimą skirsime didesnę baudą, mes kaip komisija save spaudžiam į kampą, nes tada už kitus mažesnius pažeidimus irgi turėsime taikyti gana dideles baudas“, – sakė V. Vobolevičius.
Liberalų sąjūdžio laikimasis vadovas Eugenijus Gentvilas tuo tarpu teigė, kad partija nesutinka ir su švelnesne sankcija nei siūlyta sprendimo projekte. „Mes nepripažįstame kaltės“, – sakė E. Gentvilas.
Jis argumentavo, kad neduodama dotacijos VRK „įvykdytų teisingumą nelaukdama teismo“. Kartu partijos laikinasis vadovas sakė suprantantis sudėtingą VRK situaciją, nes komisija pagal įstatymą turi iki lapkričio 15 dienos priimti sprendimą dėl dotacijos.
Rugsėjį Liberalų sąjūdžiui buvo pateikti įtarimai politinės korupcijos byloje. Taip pat prokurorai VRK perdavė medžiagą dėl liberalų finansavimo, ją įvertinusi VRK praėjusią savaitę pripažino, kad partija šiurkščiai pažeidė įstatymą finansuodama praėjusių metų Seimo rinkimų kampaniją. Liberalai su tuo nesutinka ir šį sprendimą skundžia teismui.
Lėmė protingumo kriterijus
Vėliau žurnalistams komentuodamas komisijos sprendimą stabdyti pusmečio dotaciją, užuot atėmus metams, E. Gentvilas įvardijo, kad tai „protingas sprendimas palyginti su tuo, koks buvo parengtas“, protingumo kriterijų minėjo ir VRK vadovė Laura Matjošaitytė.
„Yra lengviau kalbėti su banku, lengviau kalbėti apie partijos ateitį, partijos narių stabilizavimą, ir tik tiek galiu pasakyt, kad tie, kurie čia per anksti išsigando ir puolė šokinėti ir strakalioti, tiesiog neturėtų taip daryti. Linkiu visiems stiprybės“, – komentuodamas VRK sprendimą sakė E. Gentvilas.
Kartu jis sakė neturintis priekaištų VRK dėl dotacijų skirstymo, nes atimti biudžeto asignavimus įpareigojo anksčiau patvirtinta pozicija, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų finansavimo tvarką. Pastarąjį sprendimą liberalai skundžia teismui.
Įstatymas numato, jei nustatomas šiurkštus pažeidimas, VRK gali neskirti dotacijų iki dvejų metų.
VRK vadovė Laura Matjošaitytė žurnalistams komentuodama sprendimą sušvelninti liberalams sankciją sakė, kad „vieno pusmečio sankcija būtų proporcinga, adekvati ir atitinkanti visus protingumo principus“.
„Įstatymas numato, jei nustatomas šiurkštus pažeidimas, VRK gali neskirti dotacijų iki dvejų metų. Sprendimo projekte buvo siūlomas vidurkis, metai, atsižvelgiant į tai, kad, VRK duomenimis, Liberalų sąjūdis pirmą kartą padarė tokio pobūdžio pažeidimą, taip pat buvo įvertinos mokymų organizavimo išlaidos, kurios sudarė 45 tūkst. eurų“, – VRK vadovė atkreipė dėmesį, kad liberalai prarado dešimt kartų didesnę sumą nei kainavo neleistina auka pripažinti mokymai.
Padarius šiurkštų pažeidimą politinei partijai biudžeto asignavimai neskiriami iki dvejų metų, o neskirti pinigai grąžinami į valstybės biudžetą. Teisę pradėti gauti biudžeto asignavimų pusmetinį dydį tokia partija įgyja tik kitą pusmetį nuo pažeidimo pašalinimo.
Neleistina auka pripažinti mokymai
Praėjusią savaitę VRK nepinigine juridinio asmens auka Liberalų sąjūdžiui pripažino buvusio partijos nario Šarūno Gustainio įsteigto Taikomosios politikos instituto surengtus mokymus partijos nariams. Įstatymai draudžia partijoms imti aukas iš juridinių asmenų.
Komisija konstatavo, kad praėjusių metų sausio 16 – balandžio 24 dienomis Taikomosios politikos instituto surengti mokymai „Ready to Win“ (angl. Pasirengę nugalėti – BNS), kainavę 45,336 tūkst. eurų, yra nepiniginė auka.
Nustatyta, kad didžiausią mokymų dalyvių dalį sudarė Liberalų sąjūdžio nariai: iš 87 nurodytų asmenų 79 buvo sumokėję partijos nario mokestį. Anot tyrimą atlikusios VRK darbo grupės, į mokymus vykdyta uždara atranka, ją faktiškai darė Liberalų sąjūdžio nariai arba su partija susiję asmenys. Be to, kai kuriems lektoriams sumokėta už paskaitų skaitymą, tuo metu klausytojai žinių gavo nemokamai.
VRK savo tyrimą atliko gavusi Generalinės prokuratūros medžiagą. Teisėsauga įtaria, kad Liberalų sąjūdis gavo naudos per partijos pirmininko, 2012–2016 metų kadencijos Seimo nario Eligijaus Masiulio ir partijos valdybos nario, Seimo nario Š. Gustainio galbūt neteisėtą veiklą.
Įtariama, kad E. Masiulis, veikęs partijos naudai ir interesais, iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio už šiam koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą, savo ir partijos naudai priėmė 106 tūkst. eurų kyšį grynaisiais, taip pat kyšius nematerialia forma. Taip pat įtariama, kad Š. Gustainis, veikęs partijos naudai ir interesais, iš R. Kurlianskio už koncernui naudingų politinių sprendimų priėmimą, savo ir partijos naudai priėmė 8700 eurų kyšį, užmaskuotą kaip paramą viešajai įstaigai, organizuojant politinės partijos narių mokymus.
Dotacijos – šešioms partijoms
Didžiausia šo pusmečio dotacijų skirstymo intriga tapus liberalams, kitoms partijoms biudžeto asignavimai paskirstyti be diskusijų.
Iš viso šešios partijos šį pusmetį pasidalino daugiau kaip 2 mln. eurų. Didžiausią dotaciją gauna opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – apie 663 tūkst. eurų, valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – apie 549 tūkst. eurų.
Į opoziciją pasitraukusi Lietuvos socialdemokratų partija gauna apie 508 tūkst. eurų dotaciją, du atstovus Seime turinti Darbo partija – 232 tūkst. eurų, opozicinė „Tvarka ir teisingumas“ – 223 tūkst. eurų. Seimo mažumai priklausanti Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga gauna maždaug 181 tūkst. eurų.
Valstybės dotacijos skiriamos partijoms, kurios atitinka įstatymu keliamus reikalavimus bei yra gavusios ne mažiau kaip 3 proc. balsų per pastaruosius Seimo, savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento rinkimus. Pagal įstatymą, dotacijos politinėms partijoms pervedamos du kartus per metus, iki kiekvienų metų balandžio 15 ir lapkričio 15 dienos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Už pilietybės išsaugojimą norintiems agituoti visuomenininkams kilo kliūčių4
Už Lietuvos pilietybės išsaugojimą ir dvigubos įteisinimą norintys agituoti visuomenininkai teigia susidūrę su kliūtimis. ...
-
Partiniuose reitinguose – stagnacija: kada tikėtis pokyčių?1
Europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujama Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir toliau išlieka partinės reitingų lentelės lydere. Balandžio mėnesį atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa rodo, jei Seimo rinkimai vykt...
-
Po G. Nausėdos žodžių apie V. Landsbergį – paaiškinimas7
Prieš ketverius metus Gitanui Nausėdai įvardijus Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį Lietuvos prezidentu, antros kadencijos poste siekiantis šalies vadovas prieš savaitę teigė, jog „...
-
E. Vaitkus apie V. Putiną: kiti pasakytų, kad jam reikia būti netgi griežtesniam34
„Kaip man svarbi Lietuva, taip Vladimirui Putinui svarbi Rusija“, – sako savarankiškai kandidatu į prezidentus išsikėlęs gydytojas Eduardas Vaitkus, Maskvos lyderį įvardijantis kaip ypatingai patyrusį politiką. Anot kandi...
-
Šalies vadovai pasveikino Lenkiją Gegužės 3-iosios Konstitucijos dienos proga
Penktadienį šalies vadovai pasveikino Lenkiją Gegužės 3-iosios Konstitucijos dienos proga. ...
-
Premjerė Klaipėdoje aptars sienos su Rusija apsaugos stiprinimą11
Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį lankysis Klaipėdoje, kur aptars valstybės sienos su Rusija apsaugos stiprinimą. ...
-
Dalis kandidatų visuotinį šaukimą mato kaip būtinybę, kitiems klausimų kelia finansavimas21
Kandidatų į prezidentus nuomonės dėl visuotinio šaukimo išsiskiria. Dalis kandidatų tai įvardija kaip būtiną visuotinės gynybos dalį, kiti abejoja dėl to įgyvendinimui reikalingo papildomo finansavimo. ...
-
L. Kasčiūnas: su „Northrop Grumman“ deramasi dėl amunicijos gamybos linijos atidarymo16
Jungtinėse Valstijose viešintis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad su amerikiečių gynybos pramonės milžine „Northrop Grumman“ deramasi dėl amunicijos gamybos linijos Lietuvoje atidarymo, rengiamas ketinim...
-
Teisingumo ministerija inicijuoja kreipimąsi į KT dėl partnerystės instituto nebuvimo17
Teisingumo ministerija parengė Vyriausybės nutarimo projektą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl tos pačios lyties partnerystės instituto nebuvimo. ...
-
Vašingtone viešintis L. Kasčiūnas: patvirtino, kad JAV pajėgų buvimas Lietuvoje – neterminuotas8
Vašingtone viešintis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tikina gavęs tvirtą ir aiškų patvirtinimą, kad Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pajėgų buvimas Lietuvoje yra neterminuotas. ...