- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Parlamentarai ketvirtadienį priėmė pataisas, kad religinės bendrijos pripažinimo klausimas nebegalės likti pakibęs ore, o Seimas įpareigotas priimti vienokį ar kitokį nutarimą.
Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pataisos numato, kad Seimui atsisakius suteikti valstybės pripažinimą kuriai nors netradicinei religinei bendrijai, jis privalės parengti atitinkamą nutarimo projektą.
Už tokius pakeitimus ketvirtadienį balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo 32, susilaikė 21 parlamentaras. Šie įstatymo pakeitimai įsigalios gegužės 1 dieną.
Numatyta, kad Seimo nutarime dėl statuso nesuteikimo turės būti nurodytas pagrindas ir motyvai, kodėl religinė bendrija neturi atramos visuomenėje, jos mokymas ar apeigos prieštarauja įstatymams ar dorai.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius sako, kad pakeitimais eliminuojama teisinė situacija, kai religinei bendrijai kreipiantis į valstybę dėl pripažinimo ir jo negavus bendrija atsiduria tarsi teisiniame vakuume – jos atžvilgiu nepriimamas joks sprendimas.
„Kalbame ne apie kriterijus, bet apie procedūrą – kokius žingsnius Seimas turi padaryti spręsdamas šitą klausimą. Pagrindinis projekto tikslas yra suteikti daugiau aiškumo valstybės pripažinimo religinėms bendruomenėms suteikimo procese“, – Seimo Ryšių su visuomene pranešime cituojamas T. V. Raskevičius.
Anot jo, tokiu atveju religinė bendrija, kuri negavo pripažinimo, žino, kokius konkrečiai kriterijus jai papildomai reikia atitikti, arba gali tą nutarimą ginčyti konstitucine tvarka.
Pakeitimai taip pat numato, kad Seimui priėmus nutarimą atsisakyti suteikti valstybės pripažinimą religinei bendrijai, ji pakartotinai į Seimą gali kreiptis ne anksčiau kaip po dvejų metų.
Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pataisos dar numato terminą, kad gavęs Teisingumo ministerijos išvadą dėl religinės bendrijos, klausimą dėl jos pripažinimo Seimas išsprendžia per tris mėnesius priimdamas nutarimą.
Taisyti religinių bendrijų pripažinimo tvarką prireikė po to, kai Seimas nepriėmė nutarimo suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendruomenei „Romuva“, ši pasiskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui ir bylą laimėjo.
Pagal įstatymą, netradicinės religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu turi visuomenės palaikymą, o jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai.
Valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinių bendrijų dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą.
Į Seimą su prašymu dėl pripažinimo galima kreiptis praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio šios bendrijos įregistravimo Lietuvoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
G. Landsbergis Filipinuose susitiks su šalies prezidentu, ministrais2
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį pradeda vizitą Filipinuose. ...
-
Prezidentas su L. Kasčiūnu aptars pasirengimą priimti Vokietijos brigadą, gynybos pirkimus
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiks su krašto apsaugos ministru Laurynu Kasčiūnu aptarti Vokietijos karių brigados priėmimo Lietuvoje, karinių pirkimų. ...
-
I. Šimonytė: ką per debatus kalbėjo E. Vaitkus yra tai, ką kalba Kremlius92
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė į prezidentus, premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad save rinkimuose išsikėlusio mediko Eduardo Vaitkaus pasisakymuose apie užsienio politiką ji įžvelgia Kremliaus ...
-
L. Kasčiūnas pakvietė Švediją prisidėti prie oro policijos misijos vykdymo Lietuvoje4
Antradienį viešėdamas Stokholme krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pakvietė Švediją dislokuoti savo naikintuvus NATO oro policijos misijos vykdymui Lietuvoje. ...
-
G. Nausėda atvyko atsisveikinti su G. Kirkilu: jis buvo politikas gerąja to žodžio prasme6
Antradienį atsisveikinti su savaitgalį mirusiu buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu atvyko ir prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovo teigimu, G. Kirkilas buvo politikas gerąja to žodžio prasme. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo sprendimą I. Makaraitytės šmeižto byloje3
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo sprendimą šmeižto byloje prieš Indrę Makaraitytę – pašalino savo įrašą feisbuke bei sumokėjo žurnalistės bylinėjimosi išlaidas. ...
-
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: V. Rakučio pasisakymai apie moteris yra žeidžiantys ir nepadorūs7
Kilus pasipiktinimui dėl įžeidžių konservatoriaus Valdo Rakučio pasisakymų apie jaunų moterų sprendimus susilaukti vaikų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) seniūnė Seime Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, ...
-
A. Bilotaitė dėl G. Nausėdos pranešimo apie L. Volkovo užpuolikus kreipėsi į prokurorus43
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl prezidento Gitano Nausėdos veiksmų, šiam praėjusią savaitę viešai paskelbus apie sulaikytus rusų opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikus. Prezi...