Už tokį Seimo nutarimo projektą po pateikimo balsavo 80 parlamentarų, prieš buvo 15, susilaikė 16 politikų.

Projektą palaikė Demokratų, Socialdemokratų partijos, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos, „Nemuno aušros“ frakcijos, taip pat ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Prieš buvo liberalai ir konservatoriai.

Toliau jį svarstys Seimo komitetai, į posėdžių salę dokumentas turėtų grįžti balandžio 17 dieną.

Šį nutarimo projektą inicijavo daugiau nei pusė Seimo narių, iš viso 71 parlamentaras. Idėjos autorius – „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Pagal projektą Valstybės kontrolė turėtų atlikti LRT 2021–2024 metų veiklos auditą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu. 

Dokumento preambulėje rašoma, kad audito reikia, nes LRT finansavimas iš valstybės biudžeto gana ženkliai auga, šiemet visuomeninio transliuotojo biudžetas sudarys 79,6 mln. eurų, 2026 metais – 87,8 mln. eurų, 2027 metais – 97,2 mln. eurų.

Be to, būtina įvertinti, „kaip šios įstaigos veikloje laikomasi skaidrumo, efektyvumo, rezultatyvumo, atskaitomybės, nešališkumo, politinio neutralumo bei kitų viešosios įstaigos „Lietuvos radijas ir televizija“ veiklos principų“.

Premjeras Gintautas Paluckas BNS yra sakęs, kad palaiko visuomeninio transliuotojo auditą.

Tuo metu opozicijos atstovai audito iniciatyvą siejo su politiniu spaudimu visuomeniniam transliuotojui.

„Ar suvokiate, su kokia ugnimi žaidžiate, kad taip politikai, grubiai, per jėgą Seime įbrukate Valstybės kontrolei atlikti LRT auditą? Ar suvokiate pasekmes?“ – klausė liberalas Simonas Kairys.

„Kas bijo audito, tas turi ką nors paslėpti. Auditas yra tam, kad pažiūrėtume, ar efektyviai naudojamos valstybės lėšos“, – tvirtino projektą pristačiusi Socialdemokratų partijos frakcijos narė Roma Janušonienė.

Ji pabrėžė, jog „ne politiškumą mes vertinsime, o kaip efektyviai naudojamos biudžeto lėšos“.

Ekspremjerė konservatorė Ingrida Šimonytė klausė, kodėl pasirinktas būtent 2021–2024 metų laikotarpis, tai yra konservatorių valdymo metai.

„Ar šis laikotarpis buvo specifiškai neefektyvus, specifiškai politiškai ne neutralus?“ – teiravosi ji.

Jos frakcijos kolega Mindaugas Lingė pranešė, kad konservatoriai planuoja teikti įstatymo pataisą, jog Valstybės kontrolė reguliariai audituotų LRT.

Tuo metu „Nemuno aušros“ frakcijos narys Artūras Skardžius piktinosi, kad Vyriausybei ieškant lėšų krašto gynybai, LRT planuoja statyti naują pastatą.

„(...) statosi sau naują būstinę už 84 mln. eurų, kam to reikia, ar tai nėra išlaidavimas maro metu?“ – klausė jis.

„Mano asmenine nuomone, šiuo metu, kai valstybėje yra svarbesnių prioritetinių klausimų, statybinius klausimus, manyčiau, galima atidėti geresniems laikotarpiams“, – pritarė R. Janušonienė.

LRT savo ruožtu yra teigęs teigiamai vertinantis „visus auditus“ ir matantis tai kaip galimybę tobulinti savo veiklą.

LRT tvirtino pasitikinti Valstybės kontrolės auditorių profesionalumu, mananti, kad jų įžvalgos būtų naudingos tolesnei veiklai.

Anot visuomeninio transliuotojo, LRT veikia tarybai pavaldi Vidaus audito tarnyba, praėjusiais metais vyko keturi vidaus ir išorės auditai, 2022 metais atliktas ir tarptautinis auditas, transliuotoją yra tikrinę Specialiųjų tyrimų tarnyba, Viešųjų pirkimų tarnyba, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba ir kitos atsakingos institucijos.

Be to, LRT taryba yra pavedusi Vidaus audito tarnybai atlikti auditą dėl žurnalistų politinio neutralumo.