„Panama Papers“ dokumentuose – ir su žinomais Lietuvos politikais susiję asmenys

D. Burgienė: Pateiksiu pavyzdį. Jei įmonės akcininkas yra, tarkime, Belizo įmonė, jai gali būtu labai sunku atsidaryti banko sąskaitą Lietuvoje, nes įmonė privalės atskleisti visus naudos gavėjus. Bankai privalės keistis informacija, jei institucijos jų paklaus apie lėšų kilmę. Šiuo metu Lietuvoje ofšorinių įmonių steigimo praktika nepopuliari ir tik neatsargūs bei trumparegiškai į verslą žiūrintys žmonės galvoja, kad jie gali kažką nuslėpti ofšorinėse zonose.

– Panama, Bermudai, Belizas, Kaimanų salos, Mergelių salos ir kitos teritorijos. Kiek kartų mokesčiai šiose šalyse yra mažesni nei Europos Sąjungoje?

M. Kaseliauskas: Esminis skirtumas, kad tose šalyse mokesčių nėra, išskyrus administravimo mokesčius ir mokesčius advokatų kontoroms. Jei nustatoma, kad fizinis asmuo iš Lietuvos yra minėtose šalyse esančios kompanijos savininkas, ofšorinės kompanijos pajamos automatiškai tampa jo asmeninėmis pajamomis ir apmokestinamos Lietuvoje taikomu gyventojų pajamų mokesčiu.

– Šiuo metu nebūtų didelės naudos iš tokios veiklos?

D. Burgienė: Nebūtų. Tokia veikla užsiima žmonės, norintys nuslėpti informaciją kriminaliniais ar kažkokiais privačiais tikslais. Mokesčių planavimo prasme tikslinėje teritorijoje veikti nenaudinga, nes Lietuvoje teks mokėti mokesčius nuo įvairios paskirties pervedimų į tokias zonas.

– Pone Černiauskai, jums yra prieinami „Panama Papers“ dokumentai. Ar jie liudija apie stambių, įtakingų Lietuvos verslininkų, politikų veiklą?

Š. Černiauskas: Verslininkų yra ne vienas, jie visuomenei – žinomi. Taip pat turime identifikavę du asmenis, kurie glaudžiai susiję su labai gerai žinomais Lietuvos politikais.

– Ar Lietuvos institucijos, kad ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), jūsų prašė prieigos prie šių duomenų? Kaip vyksta bendradarbiavimas su valstybės institucijomis? Esate vienintelis Lietuvoje, kuriam prieinami „Panama Papers“ dokumentai?

Š. Černiauskas: Duomenys prieinami tik man ir kolegai Mariui Jokūbaičiui. Iš institucijų nesulaukiau prašymo suteikti prieigą prie jų. Jei ir sulauksiu, turėsiu atsakyti neigiamai, nes esu įsipareigojęs organizacijai, su kuria bendradarbiaujame.

Džiugu, kad FNTT, pasirodžius pirmajai informacijai, patikrino sąskaitas, susijusias su Vladimiro Putino draugu Sergejumi Rolduginu. Tikiuosi, kad tarnybos ir toliau reaguos į mūsų skelbiamą informaciją.

– Steigiant įmonę vienas interesų gali būti anonimiškumas, tačiau dokumentai visgi atskleidžia asmenis. Kaip tai vyksta? Siuntinėjami užsakovų duomenys? Kaip buvo Liutauro Varanavičiaus atveju?

Š. Černiauskas: Liutauras Varanavičius turėjo tokį sertifikatą, angliškai vadinamą „bearer shares“. Jį turintis žmogus faktiškai valdo įmonę. Įrodymai, kad tai yra būtent ponas Varanavičius, pasirodo kituose „Mossack Fonseca“ korespondencijos dokumentuose. Yra jo parašas prašyme uždaryti sąskaitas Šveicarijoje, taip pat parašas, kai jis save identifikuoja kaip naudos gavėją. Tokiu būdu mes poną Varanavičių indentifikavome.

– Grįžkime prie bendresnės diskusijos. Ar teisingai suprantu, kad dabar Lietuvai nėra didelės grėsmės, kad yra nesumokėta didelė dalis mokesčių dėl tam tikrų verslo subjektų veiklos ofšorinėse zonose?