„Dabartinėje realybėje mes vis tik turime aižėjančią tradicinę pasaulio tvarką, todėl didieji vėl iš naujo išsitraukia vėzdus, sako: mes turime teisę nuspręsti. Todėl JAV pozicija ar sprendimas arba pagilins teisinę pasaulio tvarkos krizę, arba gali pakreipti tam tikra trajektorija atgal prie teisinių sprendimų“, – laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ tvirtino G. Paluckas.

„Kaip bus, mes pamatysime, tačiau šiandien, deja, tenka pripažinti, jog vėzdas, ginklas yra pagrindiniai sprendimų instrumentai“, – pridūrė premjeras.

Pasak jo, pastaraisiais dešimtmečiais galiojusios taisyklės bei demokratija traukiasi į antrą planą.

„Lietuvai teks adaptuotis prie naujo pasaulio, naujų taisyklių, naujos tvarkos“, – akcentavo G. Paluckas.

Visgi, akcentavo premjeras, jeigu JAV pripažins Krymo pusiasalį Rusijos dalimi, Lietuvos pozicija tuo klausimu nesikeis.

„Mūsų pozicija nesikeičia. Galų gale, JAV nereikia mūsų pritarimo ar pripažinimo jų pozicijai patvirtinti. Aš tik sakau, kad tai iš esmės pagilins plyšį arba pagilins tam tikrą konceptualų konfliktą tarp dviejų pasaulio tvarkų – jėga grįsta ir taisyklėmis grįstą. Teks gyventi tokiomis aplinkybėmis, kokias mes turime, bet aš tikiuosi, jog JAV taip pat įvertins pasekmes tokio jėgos žaidimo“, – tvirtino premjeras.

Mūsų pozicija nesikeičia.

Lietuva turi išlikti rami: grėsmėms yra ruošiamasi

G. Paluckas sureagavo ir į kritiką, esą jis yra nepagrįstai ramus geopolitinių įtampų laikotarpiu. Pasak jo, neramus gali būti tik tas, kuris nežino, kaip pasiruošti atremti galimas grėsmes.

„Tai, kad vyksta pasiruošimas, ne kartą esu išsakęs tiek aš, tiek šalies prezidentas, tiek krašto apsaugos ministrė. Kaip ir minėjau, kai tu turi daug informacijos ir ta informacija yra tikra, žinai, ką darai, žinai, kokia apimtimi, tai tam nerimui eskaluoti ir jį skleisti nėra jokio pagrindo“, – „InfoTV“ kalbėjo premjeras.

„Nežinau, kodėl turėčiau būti sutrikęs, neramus ar dar blogiau – gąsdinti visuomenę“, – tęsė jis.

Politikas kartojo, kad pagal prognozuojamus scenarijus, grėsmės lygius, pasiruošimas vyksta planuotai ir intensyviai.

„Visi reikalingi tiek žmogiškieji, tiek finansiniai ištekliai yra sutelkti ne tik Lietuvos mastu, bet ir regiono mastu. Taip kad tikrai nereikia savęs gąsdinti ar laikyti nerime, reikia šiek tiek daugiau pasitikėjimo vienas kitu ir institucijomis, visi dirba savo darbą“, – kalbėjo G. Paluckas.

ELTA primena, kad Baltieji rūmai svarsto būsimoje Rusijos ir Ukrainos taikos sutartyje oficialiai pripažinti okupuotą Ukrainos Krymo pusiasalį Rusijos teritorija, pirmadienį remdamasis su šia situacija susipažinusių asmenų suteikta informacija pranešė naujienų portalas „Semafor“.

Be to, šaltinių teigimu, Vašingtone kalbama ir apie galimybę paraginti tą patį padaryti ir JT.

„Semafor“ atkreipė dėmesį, kad kol kas jokių sprendimų priimta nebuvo ir kad tai tėra dvi iš daugelio galimybių, kurias D. Trumpo komanda svarsto, mėgindama užbaigti karą Ukrainoje. Tuo tarpu Baltieji rūmai šią informaciją komentuoti atsisakė.

Svarstymai yra rimti

Antradienį Lenkijai ir Baltijos šalims pranešus apie sprendimą trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos, premjeras sako, kad galutinis sprendimas bus Seimo narių valioje.

„Kalbant apie Otavos konvenciją, vis tik visam Seimui reikės priimti šį sprendimą. Tai nėra nei ministro, nei ministro pirmininko ar prezidento dispozicijoje priimti šiuos klausimus, o svarstymai yra rimti. Nes, kaip žinia, nuo priešpėstininkų, taip vadinimų, minų daugiausiai nukenčia (...) civilinė populiacija, o ne kariai“, – antradienį žurnalistams Seime teigė G. Paluckas.

„Kita vertus, mes puikiai suprantame, kad neduok Dieve, jeigu toks poreikis būtų, tai ar mes esame Otavos konvencijoje, ar nesame, mes panaudosime visas įmanomas priemones apginti šalį“, – pridūrė jis.

Ministras pirmininkas sureagavo ir į koalicijos partnerio Remigijaus Žemaitaičio skeptišką poziciją dėl pasitraukimo iš Otavos konvencijos.

„Diskusija tik prasideda ir fundamentalių argumentų prieš mes negirdėjome. Mes girdėjome tik dėl procedūros ir sprendimų priėmimo teisės. Iš tikrųjų dėl konvencijų pasisako Seimas“, – sakė G. Paluckas.

„Tai aš girdėjau šios argumentus, kad diskusija ir argumentai visų pirma turi būti pateikti Seimui ir negalime sakyti, kad mes pasitraukėme, ar priėmėme sprendimą. Pagal Konstituciją, šitas sprendimas priklauso Seimui ir Seimas jį padarys“, – pridūrė jis.

„Nemuno aušros“ pirmininkas R. Žemaitaitis teigia nepritariantis Lietuvos ketinimams trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. Politikas tikina abejojantis šio, pasak jo, skuboto sprendimo nauda.

Antradienį Baltijos šalys kartu su Lenkija oficialiai pranešė apie planuojamą pasitraukimą iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.

„Po intensyvių diskusijų Baltijos šalių bei Lenkijos gynybos ministrų suderinta vieninga rekomendacija pasitraukti iš Otavos konvencijos siunčia strateginę žinią, kad bus išnaudojamos visos galimybės sustiprinti atgrasymą ir efektyviai gintis bei išnaudoti karinių veiksmų pasirinkimo laisvę“, – skelbiama Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime.

KAM nurodo, kad galutinį sprendimą dėl Lietuvos pasitraukimo iš konvencijos gali priimti prezidentas ir Seimas.

ELTA primena, kad sausį KAM pateikė politinį-karinį patarimą dėl Otavos konvencijos ir pasiūlė pradėti pasitraukimo procedūras bei konsultacijas su sąjungininkais, Baltijos jūros šalimis.

Lietuva prie konvencijos, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, prisijungė 2004 metais. Sutartimi įsipareigota nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.

Nenorime įnešti sumaišties

Premjeras džiaugiasi, kad Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) skyriai dažniausiai minėjo jo pavardę, siūlant kandidatus į naujuosius politinės jėgos pirmininkus. Visgi, tikina Vyriausybės vadovas, jis dar nėra pasiruošęs atskleisti, ar ryšis vėl stoti prie partijos vairo.

„Aš nei patvirtinu, nei neigiu. Džiaugiuosi dideliu partijos palaikymu. Tai yra mūsų partinis reikalas, mes jį tikrai tvarkingai, gražiai išspręsime“, – antradienį laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ teigė I. Šimonytė.

Kita vertus, leidžia suprasti politikas, apie siekį pakeisti šiuo metu iš viešosios erdvės pradingusią partijos pirmininkę Viliją Blinkevičiūtę jis mąsto. Pasak G. Palucko, valstybei būtų kur kas geriau, jei Vyriausybę subūrusios partijos pirmininkas eitų ir premjero pareigas.

„Kalbant apie partijos pirmininką, kuris neturi formalių įgaliojimų vadovauti Vyriausybei, būti Seime ar priimti valstybei svarbiausius klausimus – tada kyla atsakomybė, kas juos turi. Tada atsiranda tam tikros įtampos ar trintys, kaip tą atsakomybę partijoje pasidalinti. Tokios sumaišties mes į Lietuvą įnešti nenorime. Bet partija apsispręs, kaip toliau judėti“, – tęsė LSDP 2017–2020 metais vadovavęs politikas.

Gintautas Paluckas

„Partijoje praktiškai jau vyksta rinkimai ir atitinkamai praėjus šiam laikotarpiui mes turėsime išspręsti klausimą – kas ir kaip intensyviai, kaip efektyviai sugebės atstovauti ir įgyvendinti konsoliduotą tiek Vyriausybės, tiek koalicijos, tiek socialdemokratų politinę programą. Aš esu įsitikinęs ir galiu dar kartą pasakyti, jog tam tikra konsolidacija vieno lyderio asmenyje, matyt, yra efektyviausias būdas“, – teigė G. Paluckas.

Pirmadienį baigėsi terminas, iki kada LSDP skyriai gali kelti kandidatus į politinės partijos pirmininko postą. Kaip ELTA skelbė anksčiau, daugiausiai palaikymo sulaukė premjeras G. Paluckas. Jo kandidatūrą iškėlė 45 partijos skyriai.

Į Jonavos mero postą grįžusio ir prieš vadinamąjį „čekiukų“ skandalą būsimuoju premjeru vadintą Mindaugą Sinkevičių iškėlė 6 socialdemokratų skyriai. Pats politikas sako, kad dar nėra apsisprendęs, ar dalyvaus partijos pirmininko rinkimuose.

Tuo metu Seimo vicepirmininko Juozo Oleko kandidatūrą pasiūlė vienas LSDP skyrius. Jis taip pat kol kas aiškiai neatsako, ar dalyvaus rinkimuose. Tačiau socialdemokratas Eltai yra užsiminęs, kad matytų save ne pirmininko pareigose.

Skyrių pasiūlytieji pretendentai iki balandžio 10 d. turės paskelbti, ar varžysis dėl partijos lyderio posto, ar atsisako kandidatuoti. Balsavimas rinkimuose numatomas balandžio 23–26 dienomis. Prireikus antrojo turo, jis vyktų gegužės 7–10 dienomis.

Balandžio pabaigoje išrinktas naujasis partijos lyderis pareigas pradės eiti nuo gegužės 17 d. – Vilniuje šaukiamo LSDP suvažiavimo.

Vasario pabaigoje LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė pranešė, jog nesieks toliau vadovauti politinei jėgai.

V. Blinkevičiūtė pirmąjį kartą LSDP pirmininke išrinkta 2021 m., o po poros metų, 2023 m., politikė perrinkta antrai kadencijai.

G. Paluckas jau yra vadovavęs LSDP ir anksčiau – nuo 2017 m. Tačiau 2020 m. iš pareigų pasitraukė.