„Tam tikros informacijos ten yra galbūt ir jautrios, aš suprantu, kodėl nenorima jos atskleisti, kodėl ji yra riboto naudojimo, bet apibendrintos audito išvados tikrai galėtų būti paviešintos, nes jos aiškiai beda pirštu į tuos iššūkius, su kuriais turės tvarkytis mūsų Vyriausybė“, – žurnalistams antradienį sakė G. Paluckas.

Kurs komisiją

Pasak premjero, auditas yra darytas iki pernai metų trečio ketvirčio ir baigiasi ketvirto ketvirčio pirmine informacija.

„Aš skaičiau tą auditą ir noriu pasakyti, kad audito išvados tikrai rimtos, (...) situacija reikia rūpintis rimtai, tai yra gynybos išlaidų planavimas, įsigijimų teisingas planavimas, sparčiai augančių išteklių efektyvus naudojimas, tai ir buvo audito pirminis objektas“, – kalbėjo G. Paluckas.

Aš skaičiau tą auditą ir noriu pasakyti, kad audito išvados tikrai rimtos, (...) situacija reikia rūpintis rimtai.

Jo teigimu, audito išvados parodė, kad Vyriausybei reikės įvesti tam tikrus valdymo, planavimo ir kontrolės mechanizmus infrastruktūros ir gynybos išlaidų kontekste.

„Tai bus ir aukšto politinio lygio komisija, kuri apskritai prižiūrės augančio finansavimo paskirstymą. (...) Atitinkamai bus atskiros tam tikrų projektų įgyvendinimo priežiūros grupės“, – sakė G. Paluckas.

Anot jo, struktūra primins tą, kuri buvo Lietuvai įsivedant eurą.

„Buvo bendras komitetas, (...) pirmininkaujamas ministro pirmininko, kuris prižiūrėjo bendrą vaizdą ir paskui tematiniai“, – kalbėjo G. Paluckas.

„Sakykime, pusantro milijardo vertės infrastruktūros eurų vertės projekto įgyvendinimas, jis turi būti prižiūrimas? Aš manau, kad turi. Gynybos pramonės klausimas, turi būti prižiūrimas? Turi būti, va šitos priežiūros nebuvo ir nėra iki šiol“, – teigė jis.

Mato poreikį uždaram posėdžiui

Premjero teigimu, šiuo metu yra fragmentuoti įsigijimai, dalį prižiūri Gynybos resursų agentūra, kitą – Krašto apsaugos ministerija (KAM), kariuomenė.

„Kai kurie planavimo dalykai atsilieka nuo augančio finansavimo apimčių, tai (audito išvados – BNS) nėra kažkokia drama, tai nėra nusikaltimas kaip toks, bet jeigu mes tų sprendimų nepadarysime, mažės efektyvumas leidžiamų pinigų“, – kalbėjo G. Paluckas.

„Mes juos turime labai tvarkingai, teisingai išleisti, investuoti ir sukurti tą vertę, kurios laukia visa Lietuva“, – sakė jis.

Kaip rašė BNS, kovo viduryje rengiant uždarą Seimo posėdį, parlamento vadovas Saulius Skvernelis mato poreikį jo metu išklausyti krašto apsaugos sistemos audito rezultatus.

G. Palucko nuomone, „nauda bus didesnė nei žala“, net jei dalis informacijos iš posėdžio nutekės.

„Už slaptos, riboto naudojimo informacijos atskleidimą taip pat yra numatoma tam tikra atsakomybė. Todėl tie Seimo nariai, kurie bus supažindinti su informacija, turi leidimus dirbti su ta informacija, žino apie tą atsakomybę“, – teigė premjeras.

„Bet šiek tiek suvienodinti tą žinojimą taip pat reikia, kad nebūtų spekuliacijų, visiškai nereikalingo susierzinimo ir susipriešinimo dėl to, kas vyksta, kaip vyksta, kodėl to reikia“, – pridūrė jis.

Įslaptino audito išvadas

KAM įslaptino Valstybės kontrolės audito išvadas dėl gynybos biudžeto. Audito metu analizuota, kaip per pastaruosius trejus metus Lietuvoje leistos gynybai skirtos lėšos.

Audituota krašto apsaugos sistemos vadyba: planavimas, procesų valdymas ir valdysenos efektyvumas.

Pasak KAM, viešas tokios informacijos atskleidimas „palengvintų nedraugiškų valstybių žvalgybos institucijų darbą ir sudarytų joms galimybę susipažinti su valstybei jautriais duomenimis“.

Dėl šios priežasties auditui buvo pritaikyta „Riboto naudojimo“ žyma, todėl su ja susipažinti gali tik turintys teisę.

Pagal Valstybės tarnybos ir paslapčių įstatymą, su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, gali susipažinti visi Seimo nariai, kuriems tai būtina pagal vykdomas pareigas.