Tai jis pabrėžė pirmadienį telefonu kalbėdamasis su Aljanso vadovu Marku Rutte (Marku Ruite).

Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime teigiama, jog ministras pirmininkas pokalbio metu pabrėžė žiūrintis į saugumo situaciją „visu rimtumu“.

„Tikimės, jog viršūnių susitikimas Hagoje padės įtvirtinti aukštesnį sutartą gynybos finansavimo slenkstį nei esamas“, – sakė premjeras.

Pernai liepą Vašingtone vykusiame NATO viršūnių susitikime Aljanso lyderiai sveikino daugiau nei du trečdalius sąjungininkų įvykdžius įsipareigojimą skirti bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai, tačiau pažymėjo, kad lėšų turėtų būti skiriama daugiau.

Šių metų Lietuvos biudžete gynybai numatyta kiek daugiau nei 3 proc. BVP, tačiau siekiama surinkti daugiau papildomų lėšų, kad gynybai būtų skiriama 5–6 proc. BVP ir iki 2030 metų būtų suformuota nacionalinė divizija, pasirengta priimti vokiečių brigadą.

„Daugumai Aljanso šalių siekiamybe dar neseniai buvusi 2 proc. BVP gynybai žyma šiandien yra praeitis – Rusijos agresija ir šią kartelę pavertė per žema. Kaip Aljansas turime sau nuolatos priminti, jog išlaidos gynybai yra investicija“, – sakė G. Paluckas.

Pokalbyje premjeras taip pat akcentavo, jog itin svarbus Aljanso dėmesys Baltijos jūrai ir čia esančiai kritinei infrastruktūrai.

Pasak jo, nuo NATO gebėjimo efektyviai reaguoti ir užkardyti kelius Rusijos hibridinei agresijai priklausys tai, kiek ši bus linkusi testuoti Aljanso nares.

„Šiame kontekste NATO operacija Baltijos jūroje „Baltic Sentry“ – solidarumo ir bendradarbiavimo pavyzdys, prisidedantis prie bendro saugumo“, – pabrėžė G. Paluckas.

Jis akcentavo, kad privalu toliau remti Ukrainą bei siekti, jog bet kokios galimos derybos būtų orientuotos į tvarią taiką ir realias saugumo garantijas Ukrainai.

Tuo metu NATO vadovas pažymėjo pozityvią Lietuvos iniciatyvą pirkti Ukrainos gynybai svarbią ginkluotę iš pačios Ukrainos gamintojų, taip kartu prisidedant ir prie šalies gynybos pramonės bei ekonomikos gyvybingumo.

G. Paluckas taip pat išskyrė rotacinio oro gynybos modelio ir jo praktinio įgyvendinimo svarbą visam rytiniam NATO flangui.

Pasak jo, pernai Nyderlandų liepos mėnesį pratyboms Lietuvoje dislokuota „Patriot“ oro gynybos sistema „pasitarnavo kaip itin reikšmingas atgrasymo faktorius“, o oro gynybos užtikrinimui svarbu siekti ne tik dvišalių, bet ir kolektyvinių NATO lygmens sprendimų.

Baigdami pokalbį politikai sutarė susitikti artimiausiu abiem pusėms tinkamu metu.