„Kalbant apie įsigijimus, mes turime pasiūlymą ir tai pačiai JAV. Tai darykime gynybos industrijos verslą kartu. Atidarykite čia fabrikus. Mes esame pasiruošę kartu investuoti į gynybos pramonę ir užtikrinti, kad jos dalis iš karto įsigyjama gynybos reikmėms, o dalį bus galima eksportuoti“, – Latvijoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Paluckas.

„Kaip JAV prezidentas mėgsta sakyti, „Let's make a deal“ (angl. „Sudarykime sandorį)“, – pabrėžė jis.

Kaip praneša „Bloomberg“ ir „Reuters“, D. Trumpas palaiko idėją, kad ES valstybės galėtų teikti paramą Ukrainai ginkluote pirkta iš JAV.

Pasak „Reuters“, tai yra viena iš keleto idėjų, kuri buvo svarstoma prieš Miuncheno konferenciją, kuria būtų galima tęsti JAV ginklų tiekimą Kyjivui neeikvojant didelio JAV kapitalo.

Tačiau tuo pat metu D. Trumpas yra sakęs, kad nori užbaigti karą Ukrainoje tiesioginėmis derybomis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Europos šalys jau prieš tai pirko amerikietiškus ginklus Ukrainai, kai valdžioje buvo prezidento Joe Bideno administracija.

Kaip JAV prezidentas mėgsta sakyti „Let's make a deal“.

G. Paluckas: transatlantiniai partneriai sparčiai pereina prie dvišalių santykių

Nepaisant Europoje šoką sukėlusios JAV prezidento D. Trumpo laikysenos saugumo klausimais, Baltijos valstybės turi toliau dėti pastangas, kad Vašingtono dėmesys regionui išliktų, o euroatlantinė erdvė liktų tvirta, sako ketvirtadienį susitikę Latvijos ir Lietuvos premjerai. Visgi, pripažįsta jie, keičiantis JAV politikai bei retorikai, teks regiono interesų siekti pasikeitusioje politinėje realybėje.

„Kai kurie net ir Europos lyderiai renkasi tam tikrą moralizavimo arba kritikos kelią. Tačiau svarbiausia yra suvokti mūsų šalių ir mūsų regiono interesus ir pamėginti juos realizuoti naujoje šviesoje. Todėl mes ir akcentuojame, kad iš mums įprastų daugiašalių diskusijų ir santykių formato, panašu, kad mūsų transatlantiniai partneriai labai sparčiai pereina prie tam tikrų dvišalių santykių. Todėl tvirta mūsų regiono pozicija yra nepaprastai svarbi. Ne tik pozicija, bet ir pastangos atliepti mūsų partnerių lūkesčius“, – sakė G. Paluckas

Kita vertus, tęsė premjeras, JAV prezidentas turėtų teigiamai įvertinti Baltijos valstybių gynybos politiką.

„Mes pamename pono Trumpo erą, kai jis atvažiavęs į Europą labai aiškiai sakė: užteks joti ant mūsų nugarų, pademonstruokite pastangas. Tad galiu pasidžiaugti, kad Baltijos šalys tas pastangas demonstruoja. Lenkija demonstruoja. Mes turime pilną moralinę teisę šnekėtis ir tikėtis, kad mūsų regiono interesai JAV politinėje darbotvarkėje stovės tvirtai“, – teigė jis.

G. Paluckui antrino Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina.

„Sutarėme, kad kartu dirbsime dėl transatlantinių santykių plėtros“, – sakė premjerė.

„Europa turi būti vieninga. Jei mes dalinamės į dvipusius formatus – Europa tampa silpnesnė“, – pridūrė ji.

Abejonių dėl JAV įsipareigojimų užtikrinti saugumą Europoje sukėlė į Baltuosius rūmus grįžusio D. Trumpo pareiškimai.

JAV lyderis yra pareiškęs, jog, Europos šalims neskiriant pakankamai dėmesio ir finansų gynybai bei saugumui, Jungtinės Valstijos gali pasitraukti iš NATO. D. Trumpas reikalauja, kad kiekvienos narės išlaidos gynybai sudarytų 5 proc. BVP.

Tuo metu Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį D. Trumpas trečiadienį pavadino diktatoriumi ir pareiškė, kad jis turi veikti greitai, jei Ukraina nori išlikti kaip šalis. Prieš tai jis pažėrė tuos pačius teiginius, kuriuos kartoja Kremlius: kad Ukraina pati kalta dėl karo ir kad V. Zelenskis nėra teisėtas prezidentas.

Savo ruožtu V. Zelenskis apkaltino D. Trumpą pasidavus Rusijos „dezinformacijai“.