P. Gražulis tikisi, kad Seimas nepanaikins jo teisinės neliečiamybės

„Akivaizdu, kad tai yra politinė byla. Pasirodo, kad veterinarinės tarnybos nerado tos listerijos. Sovietmečiu buvau teistas vieną kartą, o dabartinė sistema jau trečią kartą bando panaikinti mano imunitetą. Pirmą kartą - dėl gėjų parado, bet Seimas neleido. Antrą kartą - dėl piketo prie prokuroro durų, bet Seimas vėl neleido manęs patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Trečias variantas yra šitas. Kaltinimai penki, visi absurdiški, išlaužti iš piršto, kad aš esą apskaitą klaidingą vedu. Ar Seimo narys veda apskaitą kokią nors? Tai nesąmonė. Teigiama, kad patirta kažkokia žala, neįvardinant kokia. Kokią aš galėjau padaryti žalą valstybei“?, - Eltai sakė P. Gražulis.

Parlamentaras tikisi, kad Seimas sudarys specialią komisiją, kuri ištirs situaciją ir neleis naikinti jo imuniteto.

Sovietmečiu buvau teistas vieną kartą, o dabartinė sistema jau trečią kartą bando panaikinti mano imunitetą.

„Seimas sudarys komisiją, ji gilinsis į prokurorų pateiktus dokumentus, taip pat ir mane kvies. Pasiimsiu advokatą ir paaiškinsiu, kad tai baltais siūlais siūta“, - sakė jis.

P. Gražulis tvirtina esąs nekaltas. „Manęs jie neišgąsdins. Ar Seimas atims neliečiamybę, tai jau Seimo reikalas. Jeigu jausčiausi kaltas, padaręs nusikaltimą, aš gal netgi ir mandatą padėčiau. Kadangi esu nekaltas, tikiuosi, kad Seimo komisija objektyviai ištirs ir neleis mano imunitetą naikinti“,- sakė P. Gražulis.

Kaip ELTA jau skelbė, antradienį generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pasirašė kreipimąsi į Seimą, prašydamas leisti patraukti parlamentarą Petrą Gražulį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę.

Toks sprendimas priimtas įvertinus duomenis, surinktus ikiteisminiame tyrime dėl piktnaudžiavimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo, prekybos poveikiu, dokumento suklastojimo ir papirkimo. Šį tyrimą kontroliuoja generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas, atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyba.

Šiuo metu pareigūnų turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Seimo narys P. Gražulis nuo 2015 m. gegužės iki 2017 m. vasario, veikdamas vienos uždarosios bendrovės interesais ir siekdamas turtinės naudos, galimai piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelę žalą.

Duoti parodymus kaip specialusis liudytojas Seimo narys P. Gražulis atsisakė.

Konstitucijoje ir Seimo Statute yra įtvirtinta nuostata, kad be Seimo sutikimo Seimo narys negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Dėl Seimo nario laisvės suvaržymo į Seimą gali kreiptis tik šalies generalinis prokuroras.

Tyrimui vadovaujančio prokuroro nutarimu, tyrimas dalyje dėl buvusio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus Jono Miliaus piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo buvo nutrauktas, nenustačius jo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių.

Svarsto galimybę jungtis prie „valstiečių“

Jei gautų pasiūlymą, Mišrios Seimo narių grupės narys P. Gražulis sako, kad svarstytų galimybę prisijungti prie valdančiąją koaliciją buriančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos.

„Jei pakviestų, tikrai svarstyčiau. Aš tokių siūlymų negavau, bet ir neprisijungęs labiau remiu „valstiečius“ negu „valstiečiai“ remia patys save. Kartais „valstiečiams“ priekaištaujama, kad jie daro klaidų. Taip, neklystančių nėra, jie yra klystantys ir darantys klaidas, bet už „valstiečius“ nėra šiandien nieko geriau. Šiandieninėje situacijoje, mąstant valstybiškai, būtina remti „valstiečius“. Gal aš ir pakritikuočiau vieną ar kitą įstatymą, bet iš principo politinė kryptis yra gera“, - Eltai teigė P. Gražulis.

Politikas sakė, kad, jo žiniomis, Mišrioje Seimo narių grupėje yra ir kitų parlamentarų, kurie svarstytų galimybę prisijungti prie „valstiečių“ frakcijos.

P. Gražulis tvirtino, kad postais nesidomi, bet jam rūpi stabili valdančioji koalicija. „Postų man tikrai nereikia, manęs postai nežavi. Aš noriu, kad jie nebūtų suskaldyti, kad jie suformuotų valdančiąją daugumą ir dirbtų iki kadencijos pabaigos“, - sakė P. Gražulis.

Jo nuomone, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis turėtų užleisti postą koalicijos partneriams, jei tai bus numatyta koalicinėje sutartyje.

„Bus sudaryta koalicinė sutartis, yra tokia patirtis, kad partija, kuri turi daugiausia mandatų, gauna premjero postą, o kuri turi mažiau Seimo narių, gauna Seimo pirmininko kėdę“, - pažymėjo P. Gražulis.

Kaip ELTA jau skelbė, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis tikisi, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) prisijungs prie valdančiosios koalicijos, tačiau taip pat skaičiuoja, kad daugumą pavyktų suburti ir iš trijų partijų - „valstiečių“ „socialdarbiečių“ bei „tvarkiečių“.

„Labai tikiuosi, kad LLRA-KŠS kartu dalyvaus valdančiojoje koalicijoje. (...) Mes bandome skaičiuoti. Atrodo, kad mes - trys partijos - koalicijoje galime turėti daugumą, nes Seime liko 138 Seimo nariai, dar trys bus renkami, ir koalicija, jeigu aš teisingai skaičiuoju, jei būtų trijų partijų, turės 70 Seimo narių“, – po Seimo LVŽS frakcijos posėdžio antradienį vakare žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Šios dienos skaičiavimais, „valstiečių“, tvarkiečių“ ir „socialdarbiečių“ koalicija galėtų turėti 69 narius.

R. Karbauskis atsisakė nurodyti, kokį dar vieną parlamentarą jis turi omenyje, tačiau sakė, kad kalbamasi su visais.

„Aš dabar nekomentuosiu. Mes šnekamės, kaip ir mūsų opozicija, su visais Seimo nariais. Siekiame, kad koalicija būtų kuo didesnė“, – sakė R. Karbauskis.

Politikas teigė norįs, kad ta koalicija, kokia ji bebūtų - iš trijų ar keturių partijų - turėtų faktinę daugumą.