Vis tik kol kas prašymas dėl neeilinės sesijos nėra oficialiai pateiktas – opozicija viliasi, kad parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen tiesioginių merų rinkimų klausimą įtrauks į pratęstos Seimo rudens sesijos darbotvarkę. Savo ruožtu Seimo pirmininkė teigia, kad balsavimas dėl šių Konstitucijos pataisų bus surengtas iškart po to, kai pasibaigs nepaprastosios padėties galiojimas.

Seimo rudens sesija pratęsta iki sausio 20 d., nes parlamentas turės apsispręsti dėl nepaprastosios padėties pratęsimo. Nepaprastoji padėtis pasienyje su Baltarusija pratęsta iki sausio 15 dienos. Kol šalyje įvesta nepaprastoji padėtis, spręsti dėl Konstitucijos pakeitimų Seimas negali.

„Oficialiai negavau opozicijos siūlymo surengti neeilinę sesiją, taigi negaliu jo komentuoti. Tiesioginių merų rinkimų įteisinimas yra mūsų prioritetas, todėl balsavimas dėl šių Konstitucijos pataisų planuojamas iškart, kai taps teisiškai įmanoma, t. y. nebus nepaprastosios padėties“, – atsakyme Eltai teigia V. Čmilytė-Nielsen.

„Verta pastebėti, jog mano siūlymu Seimas pratęsė rudens sesiją iki sausio 20 d., sausį planuojami 3 posėdžiai. Tad sakyti, jog tam reiks neeilinės sesijos, yra per anksti“, – taip pat pažymi ji.

G. Paluckas: valdančiųjų požiūris į šį klausimą atsainus

Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas sako, kad opozicija vis dar viliasi, jog tiesioginių merų rinkimų klausimas bus įtrauktas į pratęstos rudens sesijos darbotvarkę. Vis tik, pasak politiko, jei to nebus padaryta, opozicija įregistruos prašymą šaukti neeilinę Seimo sesiją.

„Mes neprarandame vilties, kad į pratęstos sesijos darbotvarkę įtrauks šį klausimą, esame informavę per seniūnų sueigą Seimo pirmininkę, nes dar turėsime posėdį po Trijų karalių. Bet jeigu darbotvarkėse nematysime, tai tiesiog užregistruosime sprendimą, nes, 48 parašus surinkus, o mes juos surinkome, yra automatiškai organizuojamas posėdis. Ir Seimo pirmininkė turi tai padaryti tuo klausimu, kuris yra įrašytas“, – Eltai teigė G. Paluckas.

Tiesioginių merų rinkimų įteisinimas yra mūsų prioritetas, todėl balsavimas dėl šių Konstitucijos pataisų planuojamas iškart, kai taps teisiškai įmanoma, t. y. nebus nepaprastosios padėties.

„Tai toks yra planas, bet norisi kažkaip, kad ir valdantieji įžvelgtų prasmę ir reikšmę Konstitucijos keitimo ir tiesioginių merų rinkimų. Nes dabar yra manipuliuojama terminais, aiškinama, kad laiko turime, nors mes esame suskaičiavę, kad to laiko tikrai neturime, nes reikia dar savivaldos įstatymą keisti, reikia keisti kitus lydinčius teisės aktus“,– pabrėžė jis.

Politikas pažymi, kad tiesioginių merų rinkimų klausimą opozicinės frakcijos jau kėlė seniūnų sueigoje. Vis tik, pasak jo, valdančiųjų požiūris į šį klausimą buvo atsainus.

„Esame kalbėję ir formaliai, ir neformaliai, ir Seniūnų sueigoje, tai toks atsainus požiūris – turime dar laiko, suspėsime. Bet matant, kiek ypatingos skubos tvarka eina sprendimų pastaruoju metu, akivaizdu, kad Vyriausybė nespėja su savo darbais, su savo programomis, ir rizikuoti tiesioginiais merų rinkimais mes tikrai nenorime“, – pabrėžė G. Paluckas.

„Todėl nematome problemos susirinkti būtent šiuo atskiru klausimu dar kartą ir jį išspręsti dabar, kad daugiau laiko turėtume darbui su savivaldos įstatymu, su mero funkcijomis. Taigi čia ne vienos eilutės Konstitucijos keitimas, po to reikia ir kitus klausimus išspręsti“, – pažymėjo jis.

Todėl LSDP frakcijos seniūnas atkreipia dėmesį, kad opozicija sprendimą dėl poreikio šaukti neeilinę sesiją priims paaiškėjus Seimo posėdžių darbotvarkei.

„Esmė yra kažkaip pasiekti sutarimą dėl įtraukimo į darbotvarkę. Jeigu ne, tai opozicijai užtenka balsų organizuoti posėdį ir įtraukti tą klausimą į darbotvarkę. Darbotvarkių projektai yra savaitėmis teikiami, tai iškarto po Trijų karalių matysime, kas yra siūloma“, – sakė G. Paluckas.

A. Norkienė: aiškaus atsakymo iš Seimo pirmininkės neišgirdome

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkė Aušrinė Norkienė taip pat neslepia iš Seimo pirmininkės aiškaus atsakymo dėl tiesioginių mero rinkimų neišgirdusi.

„Aš pati iš tikrųjų klausiau Seimo pirmininkės, ar planuoja pratęstoje sesijoje į darbotvarkę įtraukti Konstitucijos pataisas dėl tiesioginių merų rinkimų. Nes mes pradedame nuogąstauti, kad galime nespėti su tomis pataisomis, jų priėmimu“, – Eltai teigė A. Norkienė.

Esame kalbėję ir formaliai, ir neformaliai, ir Seniūnų sueigoje, tai toks atsainus požiūris – turime dar laiko, suspėsime.

„Ir nepaisant to, kad visi mušasi į krūtinę ir sako: taip, mes už tiesioginius merų rinkimus, bet konkretūs darbai dėl įstatymų priėmimo matome, kad stringa, ir galime laike neišsitekti. Tai Seimo pirmininkė mums taip tiesiai šviesiai ir neatsakė, ar bus įtrauktos šios Konstitucijos pataisos“, – pridūrė ji.

Todėl, pasak jos, opozicija nusprendė apsidrausti ir susirinkti reikalingus parašus neeilinės Seimo sesijos sušaukimui, kuri būtų skirta būtent tiesioginių merų rinkimų klausimui.

„Mes skaičiuojame ir matome, kad, jeigu tikrai šioje sesijoje jie neįtraukia būtent tų pataisų, mes abejojame, ar spėjame, nes turi praeiti dar trys mėnesiai. Aš suprantu, kad kažkiek dangstomasi nepaprastąja padėtimi, ji iki sausio 15 d. pratęsta. Bet jeigu Seimo pirmininkė, kuri formuoja Seimo posėdžių darbotvarkę, tikrai nori spėti, tada ji ir sakytų – įtrauksiu. Bet ji neatsako tiesiai šviesiai“, – teigė A. Norkienė.

ELTA primena, kad Seimo opozicinės frakcijos pastarąją savaitę surinko parašus sušaukti neeilinę Seimo sesiją. Vienintelis sesijos klausimas susijęs su tiesioginiais merų rinkimais.

Konstitucijoje naujomis pataisomis siūloma nustatyti, kad savivaldos teisė įgyvendinama ne tik per atitinkamas savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus.

Pagrindiniame šalies dokumente būtų įtvirtinta, kad savivaldybių merais – Lietuvos Respublikos piliečius pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai.

Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.

Vis tik Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen anksčiau siūlė, kad dėl Konstitucijos pataisų dėl tiesioginių merų rinkimų būtų balsuojama Seimo pavasario sesijoje, kovo mėnesį. Parlamento vadovė įsitikinusi, kad neverta nerimauti, jog iki 2023 metų neužteks laiko išspręsti šį klausimą.