- Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo opozicija nuogąstauja, kad neužteks laiko priimti Konstitucijos įstatymo pataisų, kuriomis siekiama įtvirtinti tiesioginius merų rinkimus. Todėl opozicinėms Seimo frakcijoms priklausantys parlamentarai surinko parašus, reikalingus sušaukti neeilinę Seimo sesiją.
Vis tik kol kas prašymas dėl neeilinės sesijos nėra oficialiai pateiktas – opozicija viliasi, kad parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen tiesioginių merų rinkimų klausimą įtrauks į pratęstos Seimo rudens sesijos darbotvarkę. Savo ruožtu Seimo pirmininkė teigia, kad balsavimas dėl šių Konstitucijos pataisų bus surengtas iškart po to, kai pasibaigs nepaprastosios padėties galiojimas.
Seimo rudens sesija pratęsta iki sausio 20 d., nes parlamentas turės apsispręsti dėl nepaprastosios padėties pratęsimo. Nepaprastoji padėtis pasienyje su Baltarusija pratęsta iki sausio 15 dienos. Kol šalyje įvesta nepaprastoji padėtis, spręsti dėl Konstitucijos pakeitimų Seimas negali.
„Oficialiai negavau opozicijos siūlymo surengti neeilinę sesiją, taigi negaliu jo komentuoti. Tiesioginių merų rinkimų įteisinimas yra mūsų prioritetas, todėl balsavimas dėl šių Konstitucijos pataisų planuojamas iškart, kai taps teisiškai įmanoma, t. y. nebus nepaprastosios padėties“, – atsakyme Eltai teigia V. Čmilytė-Nielsen.
„Verta pastebėti, jog mano siūlymu Seimas pratęsė rudens sesiją iki sausio 20 d., sausį planuojami 3 posėdžiai. Tad sakyti, jog tam reiks neeilinės sesijos, yra per anksti“, – taip pat pažymi ji.
G. Paluckas: valdančiųjų požiūris į šį klausimą atsainus
Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas sako, kad opozicija vis dar viliasi, jog tiesioginių merų rinkimų klausimas bus įtrauktas į pratęstos rudens sesijos darbotvarkę. Vis tik, pasak politiko, jei to nebus padaryta, opozicija įregistruos prašymą šaukti neeilinę Seimo sesiją.
„Mes neprarandame vilties, kad į pratęstos sesijos darbotvarkę įtrauks šį klausimą, esame informavę per seniūnų sueigą Seimo pirmininkę, nes dar turėsime posėdį po Trijų karalių. Bet jeigu darbotvarkėse nematysime, tai tiesiog užregistruosime sprendimą, nes, 48 parašus surinkus, o mes juos surinkome, yra automatiškai organizuojamas posėdis. Ir Seimo pirmininkė turi tai padaryti tuo klausimu, kuris yra įrašytas“, – Eltai teigė G. Paluckas.
Tiesioginių merų rinkimų įteisinimas yra mūsų prioritetas, todėl balsavimas dėl šių Konstitucijos pataisų planuojamas iškart, kai taps teisiškai įmanoma, t. y. nebus nepaprastosios padėties.
„Tai toks yra planas, bet norisi kažkaip, kad ir valdantieji įžvelgtų prasmę ir reikšmę Konstitucijos keitimo ir tiesioginių merų rinkimų. Nes dabar yra manipuliuojama terminais, aiškinama, kad laiko turime, nors mes esame suskaičiavę, kad to laiko tikrai neturime, nes reikia dar savivaldos įstatymą keisti, reikia keisti kitus lydinčius teisės aktus“,– pabrėžė jis.
Politikas pažymi, kad tiesioginių merų rinkimų klausimą opozicinės frakcijos jau kėlė seniūnų sueigoje. Vis tik, pasak jo, valdančiųjų požiūris į šį klausimą buvo atsainus.
„Esame kalbėję ir formaliai, ir neformaliai, ir Seniūnų sueigoje, tai toks atsainus požiūris – turime dar laiko, suspėsime. Bet matant, kiek ypatingos skubos tvarka eina sprendimų pastaruoju metu, akivaizdu, kad Vyriausybė nespėja su savo darbais, su savo programomis, ir rizikuoti tiesioginiais merų rinkimais mes tikrai nenorime“, – pabrėžė G. Paluckas.
„Todėl nematome problemos susirinkti būtent šiuo atskiru klausimu dar kartą ir jį išspręsti dabar, kad daugiau laiko turėtume darbui su savivaldos įstatymu, su mero funkcijomis. Taigi čia ne vienos eilutės Konstitucijos keitimas, po to reikia ir kitus klausimus išspręsti“, – pažymėjo jis.
Todėl LSDP frakcijos seniūnas atkreipia dėmesį, kad opozicija sprendimą dėl poreikio šaukti neeilinę sesiją priims paaiškėjus Seimo posėdžių darbotvarkei.
„Esmė yra kažkaip pasiekti sutarimą dėl įtraukimo į darbotvarkę. Jeigu ne, tai opozicijai užtenka balsų organizuoti posėdį ir įtraukti tą klausimą į darbotvarkę. Darbotvarkių projektai yra savaitėmis teikiami, tai iškarto po Trijų karalių matysime, kas yra siūloma“, – sakė G. Paluckas.
A. Norkienė: aiškaus atsakymo iš Seimo pirmininkės neišgirdome
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkė Aušrinė Norkienė taip pat neslepia iš Seimo pirmininkės aiškaus atsakymo dėl tiesioginių mero rinkimų neišgirdusi.
„Aš pati iš tikrųjų klausiau Seimo pirmininkės, ar planuoja pratęstoje sesijoje į darbotvarkę įtraukti Konstitucijos pataisas dėl tiesioginių merų rinkimų. Nes mes pradedame nuogąstauti, kad galime nespėti su tomis pataisomis, jų priėmimu“, – Eltai teigė A. Norkienė.
Esame kalbėję ir formaliai, ir neformaliai, ir Seniūnų sueigoje, tai toks atsainus požiūris – turime dar laiko, suspėsime.
„Ir nepaisant to, kad visi mušasi į krūtinę ir sako: taip, mes už tiesioginius merų rinkimus, bet konkretūs darbai dėl įstatymų priėmimo matome, kad stringa, ir galime laike neišsitekti. Tai Seimo pirmininkė mums taip tiesiai šviesiai ir neatsakė, ar bus įtrauktos šios Konstitucijos pataisos“, – pridūrė ji.
Todėl, pasak jos, opozicija nusprendė apsidrausti ir susirinkti reikalingus parašus neeilinės Seimo sesijos sušaukimui, kuri būtų skirta būtent tiesioginių merų rinkimų klausimui.
„Mes skaičiuojame ir matome, kad, jeigu tikrai šioje sesijoje jie neįtraukia būtent tų pataisų, mes abejojame, ar spėjame, nes turi praeiti dar trys mėnesiai. Aš suprantu, kad kažkiek dangstomasi nepaprastąja padėtimi, ji iki sausio 15 d. pratęsta. Bet jeigu Seimo pirmininkė, kuri formuoja Seimo posėdžių darbotvarkę, tikrai nori spėti, tada ji ir sakytų – įtrauksiu. Bet ji neatsako tiesiai šviesiai“, – teigė A. Norkienė.
ELTA primena, kad Seimo opozicinės frakcijos pastarąją savaitę surinko parašus sušaukti neeilinę Seimo sesiją. Vienintelis sesijos klausimas susijęs su tiesioginiais merų rinkimais.
Konstitucijoje naujomis pataisomis siūloma nustatyti, kad savivaldos teisė įgyvendinama ne tik per atitinkamas savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus.
Pagrindiniame šalies dokumente būtų įtvirtinta, kad savivaldybių merais – Lietuvos Respublikos piliečius pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai.
Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.
Vis tik Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen anksčiau siūlė, kad dėl Konstitucijos pataisų dėl tiesioginių merų rinkimų būtų balsuojama Seimo pavasario sesijoje, kovo mėnesį. Parlamento vadovė įsitikinusi, kad neverta nerimauti, jog iki 2023 metų neužteks laiko išspręsti šį klausimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse3
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
VRK: baigėsi parašų rinkimo terminas į EP rinkimus
Ketvirtadienį baigėsi parašų rinkimas už kandidatų sąrašus rinkimuose į Europos Parlamentą (EP). Reikiamą skaičių parašų surinko septynios partijos, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. ...
-
Per mokymus VRK galimai nutekino tūkstančių rinkėjų duomenis2
Rinkimų repeticijos metu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) galimai nutekino tūkstančių rinkėjų duomenis, praneša portalas „lrytas.lt“. ...
-
G. Landsbergis su Filipinų pareigūnais aptarė Kinijos grėsmę, dvišalį bendradarbiavimą6
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį Maniloje su FIlipinų pareigūnais atarė dvišalį bendradarbiavimą, Kinijos grėsmę. ...
-
EP rinkimai: mažiausiai dviem partijoms nepavyko surinkti privalomo rinkėjų parašų skaičiaus
Mažiausiai dviem partijoms, norinčioms dalyvauti Europos Parlamento (EP) rinkimuose, nepavyko surinkti privalomo rinkėjų skaičiaus, dėl to jos negalės kelti savo kandidatų sąrašų. ...
-
KT sprendimas dėl R. Žemaitaičio nenustebino: įžvelgia pavojų politinei cenzūrai4
Seimo opozicijos nenustebino ketvirtadienį paskelbtas Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas pripažinti parlamentarą Remigijų Žemaitaitį sulaužius Seimo nario priesaiką ir pažeidus Konstituciją. Nepaisant to, kai kurie parlamentarai įžvelgia pavojing...
-
Įvertino KT verdiktą dėl R. Žemaitaičio: tai rodo, kad kalbėjimas turi ribas5
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Konstitucinio Teismo (KT) pripažinimas Seimo narį Remigijų Žemaitaitį sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją rodo, jog politikų kalbėjimas turi ribas. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą10
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Nepalankaus KT sprendimo sulaukęs R. Žemaitaitis žada atsisakyti Seimo nario mandato9
Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Remigijus Žemaitaitis sulaužė priesaiką, jis pats žada artimiausiu metu atsisakyti Seimo nario mandato. ...
-
Paveiksliuke – degantis kūdikis: Laisvės partija bando gesinti gaisrą20
Internautai ūžia: Laisvės partija kvietimą registruotis į referendumą dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo iliustravo paveiksliuku su degančiu kūdikiu. Tiesa, partija įrašą netrukus pašalino. ...