„Aš neprašysiu“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė J. Olekas.
Tačiau tai neužkerta kelio skubos tvarkai, nes Seimo statutas numato, jog siūlyti svarstyti teisės aktą skubiai motyvuotu teikimu gali ir Seimo pirmininko pavaduotojas, Seimo opozicijos lyderis, pagrindinis komitetas bei frakcija.
Numatyta, kad Seimo vakariniam posėdžiui pirmininkaus „aušrietis“ Raimondas Šukys.
Statutas taip pat numato, kad skubos tvarkos procedūra gali būti taikoma tik ypatingais atvejais.
Pataisomis siūloma nustatyti, kad LRT generalinį direktorių taryba į pareigas skiria ir iš jų atleidžia slaptu balsavimu.
Jis teigė negalintis atsakyti, ar minėtam projektui bus prašoma ekspertų išvadų.
„Šiandien negaliu atsakyt. Šiandien yra pateikimo stadija. (...) Gali būti visaip“, – teigė jis.
„Tiesiog įtrauktas atnaujintas projektas, kadangi tas projektas, kuris buvo ir kuris sulaukė kritikos ir iš visuomenės, ir Seimo narių, kad jis yra taisytinas, jis yra nesvarstomas. Yra pateiktas projektas, kuris atitinka, sakykime, tarptautinę praktiką, kaip yra reguliuojamas visuomeninis transliuotojas, todėl jis buvo pateiktas. O kokia bus eiga, pamatysite“, – aiškino J. Olekas.
Seimo vadovas teigė nemažai diskutavęs su žurnalistų bendruomene apie minėtą pataisą, tą ketina daryti ir toliau.
„Man pačiam teko tikrai diskutuoti nemažai susitinkant laidose ir atsakyti į tuos klausimus. (...) Yra pateiktas projektas, vyks svarstymai, galėsime toliau diskutuoti“, – pabrėžė jis.
J. Olekas sakė nemanantis, kad projektas svarstomas skubos tvarka.
„Žiūrėkit, tai dabar yra sprendimas, Seimo sprendimas, kad jis bus svarstomas šiandien. Pateikimas bus šiandien svarbus. Koks bus tolimesnis likimas, mes galėsime žinoti po šiandieninio svarstymo“, – aiškino parlamento pirmininkas.
BNS skelbė, kad trečiadienį socialdemokratų registruotas projektas numato, kad įstaigos vadovas dėl nepasitikėjimo galėtų būti atleistas iš pareigų, jei jis netinkamai vykdo įstatyme numatytas funkcijas arba jei taryba nepatvirtina metinės LRT veiklos ataskaitos ir jei už tokį nepasitikėjimą balsuoja daugiau kaip pusė visų tarybos narių, tai yra septyni iš 12.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinį direktorių viešo konkurso būdu penkeriems metams taryba į pareigas skiria ir iš jų atleidžia atviru balsavimu.
Taip pat nustatyta, jog visuomeninio transliuotojo vadovas dėl nepasitikėjimo gali būti atleidžiamas tik tuo atveju, jeigu taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu ir už tokį nepasitikėjimą balsuoja mažiausiai du trečdaliai jos narių – aštuoni iš 12.
Seimas jau yra pradėjęs svarstyti kitą „aušriečių“ ir „valstiečių“ parengtą LRT įstatymo pataisą, kad nacionalinio transliuotojo vadovas galėtų būti atleidžiamas slaptu balsavimu jam pareiškus nepasitikėjimą, kai už tai balsuoja pusė LRT tarybos narių, tai yra šeši iš 12.
Opozicijai paprašius atlikti šio siūlymo poveikio vertinimą, jo svarstymas Seimo salėje negalimas, kol tai nebus padaryta. Pastaroji nerimauja, kad valdantieji naujomis pataisomis nepasiūlo geresnio visuomeninio transliuotojo veiklos reglamentavimo ir nori įrodyti, kad gali priimti kokius nori įstatymus skubos tvarka.
Tiek LRT, tiek Žurnalistų profesionalų asociacija teigia, kad skubiai ir be išsamaus aptarimo su bendruomene teikiami projektai kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, žiniasklaidos laisvei.
Dėl grėsmės žodžio laisvei antradienį surengtame mitinge prie Seimo dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių.
Naujausi komentarai