Anot jo, Lietuva yra taikinys, į kurį nuolat lekia didesnės ar mažesnės strėlės, priešiškos jėgos metų metus mėgina šalies budrumą ir atsparumą, o hibridinis karas vyksta daugiau nei dešimtmetį.
„Vis sparčiau žengiame į naują pavojingą pasaulį, kuriame taika nebėra savaime suprantama“, – Seime skaitydamas metinį pranešimą sakė G. Nausėda.
„Šiandien turime patys sau pripažinti, kad Lietuvos aplinka sparčiai keičiasi, ir mes privalome keistis kartu“, – pridūrė jis.
Šiandien turime patys sau pripažinti, kad Lietuvos aplinka sparčiai keičiasi, ir mes privalome keistis kartu.
BNS rašė, kad tęsiantis Rusijos invazijai Ukrainoje pastaraisiais mėnesiais Baltijos šalyse, įskaitant Lietuvą, fiksuoti incidentai, kai galimai kariniai dronai kerta šalių oro erdvę.
Gegužę dėl vieno tokių įvykių į priedangas buvo nuvesti šalies vadovai, įskaitant G. Nausėdą.
Pasak jo, incidentai leido praktiškai išbandyti civilinės saugos algoritmus.
„Aiškiau pamatėme, kurios priemonės veikia, o kur būtina pasitempti“, – sakė šalies vadovas.
Kritikavo lėtą reakciją dėl duomenų vagystės
Septintajame metiniame pranešime valstybės vadovas daug dėmesio skyrė grėsmėms, saugumo situacijai ir gynybos politikai.
Jis pažymėjo, kad Lietuva gyvena pavojingai arti karo, vis drąsiau veikia autoritariniai režimai, iššūkių kelia dirbtinio intelekto plėtra ir senosios Vakarų kultūros nuovargis.
Anot G. Nausėdos, „esame taikinys, į kurį nuolat lekia didesnės ar mažesnės strėlės“.
„Hibridinis karas prieš Lietuvą vyksta ne vienus metus ir net ne vieną dešimtmetį. Jam nuosekliai skiriamos didžiulės lėšos. Ir šito nepakeis jokie reveransai ar geranoriškos nuolaidos“, – tvirtino jis.
Prezidento teigimu, kaip hibridinio karo priemonės prieš Lietuvą naudojama neteisėta migracija, kontrabandininkų balionai, teroro ir diversijos aktai, dezinformacija.
Kalboje jis taip pat priminė, kad mažiau nei prieš mėnesį sužinota apie Registrų centro duomenų vagystę.
„Kenkėjiška veikla ne tik nebuvo laiku identifikuota ir sustabdyta, bet ir sukėlė dar didesnį pavojų Lietuvos gyventojams dėl pernelyg lėtos valstybės institucijų reakcijos“, – pabrėžė valstybės vadovas.
„Eilinį kartą įsitikinome, kad didžiulės galimybės rinkti, saugoti ir efektyviai panaudoti duomenis reiškia taip pat ir didesnę riziką tų duomenų netekti. Tad išsamus tyrimas, kodėl taip atsitiko, yra reikalingas. Bent jau todėl, kad tai nepasikartotų ateityje“, – tvirtino jis.
Kaip rašė BNS, Generalinė prokuratūra gegužę pranešė tirianti galimus neteisėtus prisijungimus ir daugiau nei 600 tūkst. Nekilnojamojo turto registro įrašų, įskaitant žmonių asmens kodus, pasisavinimą iš Registrų centro.
Teisėsaugos duomenimis, prisijungimai vykdyti per iš užsienio pasisavintas Migracijos departamento darbuotojų paskyras.
Pirmieji neteisėti prisijungimai ir duomenų nutekinimas siekia šių metų pradžią. Registrų centrui apie tai tapo žinoma balandžio pradžioje, visuomenei apie incidentą pranešta gegužės pabaigoje.
Prižiūri gynybos išlaidas
Kalbėdamas apie krašto apsaugą, G. Nausėda džiaugėsi gynybos biudžetu, siekiančiu 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto, ir vylėsi, kad į saugumą bus investuojama ne tik iki 2030-ųjų, bet ir vėliau.
Pasak jo, ginkluotei ir karinei įrangai pirkti Lietuva šiais metais skirs 1,7 mlrd. eurų. Sunkiajai nacionalinės divizijos technikai ir amunicijai įsigyti bus nukreipta dar daugiau nei pusė milijardo eurų Gynybos fondo lėšų, dar pusė milijardo – oro gynybai.
„Visos šios pastangos ir šios investicijos nėra ir negali būti savitikslės. Asmeniškai prižiūriu, kad didžiausias Lietuvos istorijoje gynybos biudžetas būtų panaudojamas skaidriai ir efektyviai“, – teigė G. Nausėda.
Jis akcentavo ir karinių poligonų plėtrą bei vystymą. Prisiminęs balsavimą Seime dėl poligono įkūrimo, šalies vadovas sakė vis labiau abejojantis, ar tikrai visi politikai, Seimo nariai supranta situacijos rimtumą ir yra „pasirengę tvirtai būti savo postuose kovoje už Lietuvą ir jos saugumą“.
Prieš poligono kūrimą Lazdijų rajone, šalia vadinamojo Suvalkų koridoriaus, balsavo dalis tuometinių valdančiųjų „Nemuno aušros“ ir „valstiečių“ atstovų.
„NATO nėra popierinis tigras“
Kalbėdamas apie šalies saugumą, prezidentas pabrėžė ir sąjungininkų svarbą.
Anot jo, narystė NATO neabejotinai yra vienas didžiausių šio amžiaus Lietuvos pasiekimų.
„Aš tikiu NATO, tai nėra popierinis tigras. Tikiu 5-uoju straipsniu ir mūsų sąjungininkų ryžtu prisidėti prie Lietuvos gynybos. Bet dar labiau tikiu, kad mes būsime tiek stiprūs, kad gebėsime patys gintis ir apsiginti“, – kalbėjo G. Nausėda.
Pasak jo, Lietuvai reikia ir visos sudėties Vokietijos šarvuotosios brigados Lietuvoje jau 2027 metais, ir JAV karių savo teritorijoje.
„Suprantu, kad papildomų klausimų kelia dabartinė Lietuvoje dislokuotų Jungtinių Valstijų karių rotacija. Tačiau, kaip ne kartą laiškuose man pabrėžė prezidentas Donaldas Trumpas, Vašingtonas vertina Lietuvos indėlį stiprinant kolektyvinį saugumą ir sprendimus priims atsižvelgdamas į tai“, – tikino prezidentas.
Kaip rašė BNS, pasibaigus rotacijai, per tūkstantį amerikiečių karių su technika birželio pradžioje pradėjo pasitraukimą iš Lietuvos. Juos turėtų pakeisti nauja grupė karių, tačiau kada tai įvyks ir kiek jų bus, JAV peržiūrint ginkluotųjų pajėgų dislokavimą Europoje, dar nėra aišku.
Visa tai reiškia, kad JAV karių rotacijos Lietuvoje nebus ilgiau nei įprastai.
Šalies vadovas tvirtino, kad transatlantinių ryšių, Europos Sąjungos ir NATO bendradarbiavimo stiprinimas, gynybos, vidaus ir socialinio saugumo klausimai bus vieni svarbiausių ir kitų metų pradžioje Lietuvai perėmus pirmininkavimą Europos Sąjungai.
G. Nausėdos teigimu, pirmininkavimo darbotvarkėje taip pat bus Europos Sąjungos plėtra, istorinės atminties aktualizavimas.
„Pirmininkavimo laikotarpis taip pat atvers daugiau galimybių kalbėti apie Europos Sąjungos reformas. Pastarųjų metų politiniai įvykiai parodė, kad vienbalsiškumo principas lengvai gali tapti piktnaudžiavimo įrankiu. Kita vertus, jis saugo mažesnių valstybių narių interesus. Mano prioritetas – kad jie nebūtų paminti prasidėsiančiame Europos Sąjungos valdysenos reformų procese“, – sakė Lietuvos vadovas.
Antrą kadenciją prezidento pareigas einantis G. Nausėda Lietuvos Seime antradienį skaitė septintąjį savo metinį pranešimą.
(be temos)
(be temos)
(be temos)