„Nesvarbu, kaip pakryptų situacija NATO požiūriu, Europa ir supranta, ir teisingai daro, kad imasi daugiau atsakomybės pati. (...) Pastarasis EVT posėdis kaip tik į tuos klausimus atsakė – Europa gali priimti sprendimus ir dėl gynybos išlaidų, ir dėl paramos Ukrainai, net jeigu kai kada atskiros valstybės išreiškia priešingą nuomonę“, – pirmadienį LRT laidai „Dienos tema“ sakė G. Nausėda.
Kaip rašė BNS, ES šalys praėjusią savaitę Briuselyje pritarė EK planui, kuriuo siekiama sutelkti 800 mlrd. eurų pagal planą „ReArm Europe“, visų pirma suteikiant valstybėms galimybę daugiau lėšų išleisti gynybai. Priėmus Slovakijos pateiktą redakcinį pasiūlymą, vienintele naujojo paketo priešininke liko Vengrija, kurios perkalbėti nebandyta.
„EVT posėdyje neidentifikavome sumos, bet susitarėme, kad netgi ir be Vengrijos ta norinčioji koalicija bus suformuota ir sugebėjome, kad Slovakija taip pat įsitrauktų į šitą išvadų tekstą. Tiesa, padarėme tam tikrus redakcinius pakeitimus, Slovakija parėmė šitą išvadų tekstą ir dėl Ukrainos, ir dėl kitų dalykų“, – teigė G. Nausėda.
Anot šalies vadovo, Jungtinėms Valstijoms spaudžiant Ukrainą derėtis dėl karo pabaigos nebūtinai jai palankiomis sąlygomis, ES „suteikia impulsų“ Kyjivui gerinti savo derybinę poziciją – tęsia karinę paramą, Rusijai jau pritaikė 16 sankcijų paketų bei kalba apie 17-ąjį.
Prezidento teigimu, Europa privalo perimti „strateginę autonomiją ir lyderystę“, ko siekia Prancūzija, prie kurios turėtų prisijungti ir naujai išrinkta Vokietijos valdžia.
Jis pabrėžė, jog toliau remti Ukrainą yra Europos „moralinė, politinė ir visokia kitokia atsakomybė“, o ES, nors ir vėluodama, gali tą reikiamą paramą suteikti.
„Europa mato, kad nebus taip, kad ji kaip kokia lepūnėlė sėdės sau ramiai nuošalyje, stengsis naudotis visomis gėrybėmis ir didins savo gyvenimo lygį, gynybos išlaidų patirti nenorės, bet tuo pat metu ją kažkas iš išorės apgins. Šitų žaidimo taisyklių nebėra, nežinau, ar apskritai jos kada nors buvo“, – kalbėjo G. Nausėda.
ES lyderiai tariasi dėl Europos ir Ukrainos saugumo tvyrant neaiškumui dėl Jungtinių Valstijų laikysenos ir požiūrio į Rusiją, jos pradėtą karą Ukrainoje ir galimas taikos derybas.
JAV praėjusią savaitę paskelbė, kad sustabdė dalijimąsi žvalgybine informacija su Ukraina. Dviem dienomis anksčiau Vašingtonas pranešė sustabdantis karinę pagalbą Ukrainai.
Tai dar labiau pakurstė nuogąstavimus Kyjive ir Europoje, kad Ukraina gali būti priversta sutikti su taika Maskvai palankiomis sąlygomis arba rizikuos netekti bet kokios JAV paramos.
