Naujausiuose partijų reitinguose – „valstiečių“ ir konservatorių akistata

Naujausiuose partijų reitinguose - didžiausias frakcijas Seime turinčių konservatorių ir „valstiečių“ akistata. Valdantieji „valstiečiai“, nežymiai sustiprinę jį palaikančio elektorato gretas, aplenkė iki tol pirmoje vietoje įsitvirtinusius konservatorius. Pastarųjų reitingas, lyginant su apklausa, daryta prieš mėnesį, nesikeitė.

Tuo metu kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje atliktos apklausos duomenimis, pastarasis mėnuo dėkingiausias buvo Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP). Ketinančių balsuoti už LSDP padaugėjo 3 procentiniais punktais. Didžiausius reitingų nuostolius tarp visų partijų išgyveno Remigijaus Žemaitaičio vadovaujami „tvarkiečiai“, šios partijos palaikymas sumenko 3 procentiniais punktais.

Ekspertai, vertindami reitingus, šį kartą ragina dėmesį atkreipti ne į partinių lyderių dvikovą, tačiau į populiarumą, išnaudojus Prezidento ir savivaldos rinkimus, didinti sugebančius socialdemokratus ir, priešingai, to padaryti nesugebėjusius, todėl visuomenės palaikymą prarandančius, „tvarkiečius“.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ kovo 25 - balandžio 10 dienomis atliktos apklausos parodė, kad, jei artimiausiu metu būtų rinkimai į Seimą, didžiausią Lietuvos gyventojų palaikymą turėtų konservatorius aplenkusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Ją šiuo metu remia 17,1 proc. šalies gyventojų, prieš mėnesį palaikymas siekė 14,6 proc. Į antrąją vietą nusiritusią Tėvynės sąjungą - Lietuvos krikščionis demokratus palaiko 16,5 proc. gyventojų. Tiek pat buvo prieš mėnesį - 16,2 proc.

Dar už 2 partijas ketino balsuoti daugiau nei po 5 procentus Lietuvos rinkėjų - tai pastaruoju metu atsigavimo ženklus rodanti Lietuvos socialdemokratų partija (10,7 proc.) ir Viktoro Uspaskicho vadovaujama Darbo partija (6 proc., prieš mėnesį buvo 7,2 proc.).

Toliau reitingų lentelėje su 3,6 proc. palaikymu rikiuojasi partija Tvarka ir teisingumas (prieš mėnesį gyventojų parama siekė 6,7 proc.). Iš kart po „tvarkiečių“ - Lietuvos socialdemokratų darbo partija. Ją remia 3,5 proc., prieš mėnesį Gedimino Kirkilo vadovaujamos partijos palaikymas siekė 2,5 proc.

Liberalų sąjūdį palaiko 3,3 proc. šalies gyventojų. Per pastarąjį mėnesį liberalų reitingas mažai keitėsi (vasarį liberalus rėmė 3,9 proc.).

Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga susilaukia 3 proc. gyventojų paramos. Lyginant su ankstesne apklausa, šios partijos palaikymas nesikeitė. Paskutinės partijų reitingų lentelėje - Naglio Puteikio vedama Lietuvos centro partija (2,7 proc., prieš mėnesį palaikymas siekė 3,8 proc.) ir Artūro Zuoko Lietuvos laisvės sąjunga / liberalai. Pastarąją remia 2,5 proc. gyventojų, tokia pati parama buvo ir prieš mėnesį.

Trys iš dešimties (31 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti. Lyginant su ankstesne apklausa, šis skaičius keitėsi nežymiai.

„Baltijos tyrimų“ direktorės sociologės Rasos Ališauskienės manymu, tai, kad pastarąjį mėnesį įvyko konservatorių ir „valstiečių“ rokiruotė, nėra reikšmingas faktas, nes reitingai keitėsi tik paklaidos ribose.

Galima kelti klausimą, kas vyksta su konservatoriais, kurie neaugina savo reitingo.

„Abiejų partijų palaikymas svyruoja paklaidos ribose - apskritai kalbant tiesiog yra du lyderiai, vieną mėnesį viena partija aukščiau, o kitą - jau kita. Todėl kalbėti apie reikšmingus pokyčius būtinybės nėra, nes partijų reitingai iš esmės skiriasi tik paklaidos ribose“, - Eltai kalbėjo sociologė.

Tos pačios nuomonės buvo ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė.

Pasak jos, „valstiečių“ ir konservatorių susikeitimas vietomis gali jau kitą mėnesį vėl įvykti. Visgi, samprotavo MRU dėstytoja, galima kelti klausimą, kodėl opozicijoje esantiems konservatoriams nepavyksta ryškiau sužibėti partijų reitingų lentelėje.

„Galima kelti klausimą, kas vyksta su konservatoriais, kurie neaugina savo reitingo. Iš opozicijos perspektyvos stiprinti savo populiarumą nėra labai sudėtinga, tačiau žvelgiant į palaikymą, kurį turi Tėvynės sąjunga, kyla klausimas, kodėl reitingas savotiškai įstrigo“, - sakė R. Urbonaitė, kartu pabrėždama, kad 20 proc. barjerą sudėtinga perlipti bet kuriai partijai Lietuvoje.

Abi ekspertės sutarė, kad vienas išraiškingiausių pastarųjų reitingų epizodų - socialdemokratų populiarumo didėjimas. R. Ališauskienės nuomone, 3 procentais ūgtelėjęs socialdemokratų palaikymas tikriausiai yra LSDP pakankamai sėkmingų savivaldos rinkimų padarinys.

„Tai - pirmas tyrimas po savivaldos rinkimų. Jie šiek tiek atsiliepia deklaruojamoms žmonių simpatijoms. Tai, manau, susiję su „socdemų“ pakilimu. Žmonės vėl prisiminė, kad jie yra ir kad už juos galima balsuoti“, - sakė sociologė.

Savo ruožtu, R. Urbonaitė įžvelgė ir Prezidento rinkimų įtaką. Pasak jos, Prezidento rinkimuose socialdemokratų keliamas Vytenis Povilas Andriukaitis gali taip pat teigiamai veikti LSDP reitingą.

„Pats augimas, neatmeskime, susijęs su intensyvesne prezidentine kampanija, kurią pradėjo Vytenis Andriukaitis. Manau, kad jo prezidentinė kampanija, kuri ir buvo skirta partijos sustiprinimui, atsispindi ir partiniuose reitinguose. Akivaizdu, kad ir pati partija norėjo per prezidentinių rinkimų platformą sustiprinti save kaip partiją, kuri pastaruosius metus išgyveno ne pačius geriausius laikus. Todėl ir ateityje socialdemokratų reitingų dinamika gali būti vienas įdomesnių reitinguose vykstančių procesų pavyzdžių“, - sakė R. Urbonaitė.

Baltijos tyrimų vykdytos apklausų duomenimis, eurokomisaras nuosekliai nuo šių metų pradžios stiprino savo prezidentinį reitingą ir įsitvirtino ketvirtoje vietoje - sausį V. P. Andriukaitį, kaip būsimą šalies prezidentą, matė 2,7 proc., o šiuo metu tokių žmonių yra 5,9 proc.

Galiausiai sociologė R. Ališauskienė atkreipė dėmesį ir į smukusį partijos Tvarka ir teisingumas reitingą. Jos nuomone, tai susiję tiek su prastu „tvarkiečių“ pasirodymu savivaldos rinkimuose, tiek su tuo, kad partija iš esmės nedalyvauja prezidentinėje kovoje.

„Partija prastai pasirodė savivaldos rinkimuose ir apskritai dingo iš eterio. Jeigu prieš rinkimus Žemaitaitis buvo pakankamai aktyvus, dabar jo beveik nebematyti. Be to, jis nedalyvauja prezidentinėje kovoje. Jie pakankamai ilgą laiką laikėsi stabiliai, ir čia toks dvigubas reitingo praradimas yra ganėtinai ryškus“, - apibendrino R. Ališauskienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Taip.Reikia.

Taip.Reikia. portretas
Ypač konservuoto tvartelio ir dėžutinių partiją ir jos mutacijas

...

... portretas
VISAS tas 'partijas' reikia užkardyt!
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių