Naujausi partijų reitingai: lyderiai nesikeičia

Naujausios gyventojų apklausos rodo, kad jei artimiausiu metu vyktų rinkimai į Seimą, kaip ir prieš mėnesį, didžiausią šalies gyventojų palaikymą turėtų 3 partijos. Nors padėtis reitingų lentelės viršuje jau kurį laiką nesikeičia, sociologės nuomone, artėjant 2020 m. Seimo rinkimams reikšmingų pokyčių tikėtis reikėtų. Ekspertės teigimu, visuomeninių komitetų veiksnys, irstanti „tvarkiečių“ partija sumaišties priešrinkiminiame politiniame žemėlapyje turėtų įnešti ir, pasak jos, labiausiai paliečiant nuo centro į kairę išsidėsčiusių politinių jėgų pusę.

Pirmojoje reitingų lentelės vietoje – 15,2 proc. populiarumą turinti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (prieš mėnesį palaikymas siekė 14 proc.) į antrąją vietą, lyginant su ankstesne apklausa, grįžo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Šią partiją remia 14,6 proc. rinkėjų, prieš mėnesį tokių buvo 12,1 proc. Trečioje vietoje su 14,1 proc. gyventojų palaikymu – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Pastarąjį mėnesį socialdemokratų parama siekė 12,8 proc.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugpjūčio 26-rugsėjo 8 dienomis atliktos apklausos duomenimis, dar už 3 partijas ketino balsuoti po daugiau nei po 5 proc. šalies rinkėjų. Darbo partiją remiančių, rodo apklausų rezultatai, šiuo metu yra 8,3 proc. Per mėnesį šios partijos populiarumas nežymiai ūgtelėjo – 2,6 proc. Už „darbiečių“ nugarų toliau rikiuojasi suirutę partijos viduje išgyvenanti Tvarkos ir teisingumo partija. Ją šiuo metu remia 6,4 proc., prieš mėnesį tokių buvo 6,9 proc. Liberalų sąjūdis – paskutinysis iš partijų, kurias linkę palaikyti daugiau nei 5 proc. gyventojų. Šiuo metu už liberalus balsuotų 5,8 proc., prieš mėnesį tokių buvo 4,7 proc. gyventojų.

Toliau su 4 proc. palaikymu rikiuojasi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (prieš mėnesį palaikymas siekė 3,5 proc.), Lietuvos centro partija (šiuo metu remia 3,5 proc., o prieš mėnesį – 2,7 proc.), Aušrinės Armonaitės vedama Laisvės partija (2,7 proc., prieš mėnesį palaikymas siekė 2,4 proc.), buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga / liberalai (2,2 proc., prieš mėnesį – 2,3 proc.). Reitinge paskutinė – 1,4 proc. palaikymą turinti Lietuvos socialdemokratų darbo partija. Prieš mėnesį šios, Gedimino Kirkilo vadovaujamos, partijos populiarumas siekė 1,8 proc.

Šiek tiek daugiau nei penktadalis (21,7 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti. Neapsisprendusių, už ką balsuoti gyventojų dalis per paskutinį mėnesį sumažėjo 9,3 proc.

Komentuodama apklausos rezultatus sociologė, „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė sako, kad šiuo metu situacija reitingų lentelėje yra gana stabili. Visgi, Eltai teigė sociologė, nors trys lyderiaujančios partijos antrą mėnesį iš eilės dalinasi panašiu reitingu, pokyčiai tiek reitingo trejetuke, tiek apskritai visoje lentelėje, artėjant Seimo rinkimams, yra tikėtini.

Esminis veiksnys, žinoma, pavardė. Komitetai dažniausiai ir traukia būtent dėl pavardžių.

R. Ališauskienės nuomone, pirmiausia sumaištį reitingų lentelėje gali įnešti rinkimų komitetai. Jos teigimu, rinkimų metu visuomeniniai komitetai, pabrėžiantys savo nepartiškumą bei išnaudojantys žinomus ir populiarius visuomenėje veidus, gali pritraukti nemažą rinkėjų dalį.

„Esminis veiksnys, žinoma, pavardė. Komitetai dažniausiai ir traukia būtent dėl pavardžių. Kitas tokių grupių pliusas, žvelgiant iš rinkėjų perspektyvos, yra tai, kad jie nėra suvokiami kaip ideologiniai politikai, tad ir programos iš esmės jiems nebėra labai svarbios“, – kalbėjo R. Ališauskiėnė.

„Tas pats Visvaldas Matijošaitis ar panašaus tipo asmenybės, kurios gali sugalvoti eiti į Seimo rinkimus ir su savimi patraukti nepartinius – tai galėtų sujaukti esamą situaciją“, – sakė ji.

Sociologės manymu, didžiausias neapibrėžtumas ir konkuravimas veikiausiai bus kairiajame politinių partijų spektre. Tam įtakos, jos teigimu, turės ne tik rinkimų komitetai bet ir byranti Tvarkos ir teisingumo partija bei pasigirdusios kalbos apie galimai atsirasiančius naujus politinius darinius.

„Tvarka ir teisingumas byra, pasigirdo kalbų, kad gal atsiras Butkevičiaus, Skvernelio ar dar kažkieno vedama jėga – taigi pasistumdymas dar yra galimas ir, matyt, labiau kairėje pusėje nei dešinėje“, – tvirtino R. Ališauskienė.

Jos teigimu, ryškesnės sumaišties nuo centro į dešinę galėtų įnešti nebent su atskiru dariniu į rinkimus eiti sugalvojusi Seimo narė Ingrida Šimonytė.

„Jeigu Šimonytė eitų ne su Tėvynės sąjunga, o atsirastų jos atskiras judėjimas, ji, žinoma, šioje pusėje rinkėjų sugebėtų pritraukti“, – kalbėjo ji.

R. Ališauskienė sakė gan atsargiai vertinanti galimybę, kad 2020 m. Seimo rinkimuose didesnės sumaišties galėtų įnešti naujai burti imta krikdeminė partija. Jos teigimu, už šios politinės jėgos nestovi stiprios politinės asmenybės, tad ir politinio pasisekimo, pabrėžė ji, vargu ar reikėtų tikėtis.

„Ten nėra stiprių ir populiarių asmenybių. Galima sakyti, kad jie turi labai panašią problemą, kaip ir senoji krikdemų partija. Ideologija, partijos pavadinimas lyg ir traukia, tačiau nėra stipraus vado, o Lietuvoje būtent asmenybės traukia“, – sakė ji.

Tam tikrų permainų reitinguose, teigė R. Ališauskienė, galima tikėtis ir jau kitą mėnesį. Sociologė sako, kad kilę lyderių ginčai „tvarkiečių“ stovykloje, suirusi šios partijos frakcija Seime, turėtų atsispindėti ir kito mėnesio reitingų lentelėje.

„Remigijaus Žemaitaičio partija byra ir tas nubyrėjimas atsidurs arba pas Gintauto Palucko socialdemokratus, arba dalis nutekės į Darbo partiją“, – sakė R. Ališauskienė.

Apskritai sociologė šiai, Rolando Pakso įkurtai, partijai nepiešė šviesios ateities.

Pasak jos, tapo nebeaišku dėl Remigijaus Žemaitaičio likimo „tvarkiečių“ pirmininko pareigose, o ir ketinamas keisti partijos pavadinimas, pabrėžė ji, gali populiarumo atžvilgiu atsiliepti neigiamai.

„Aš manau, kad siekis keisti partijos pavadinimą yra daugiau susijęs su jų turimomis bėdomis su teisėsauga nei su siekiu išlaikyti rinkėją. Tai daugiau strateginis žingsnis negu rinkiminis sprendimas. Apskritai, partijos pavadinimas gali populiarumo atžvilgiu atsiliepti neigiamai, nes partija su nauju pavadinimu gali pasidaryti nelabai aiškus darinys – nebent jie daug laiko ir lėšų skirtų viešinimui. Tačiau, kaip suprantu, tokių galimybių nėra labai daug“, – apibendrino R. Ališauskienė.

Apklausa vyko 2019 m. rugpjūčio 26- rugsėjo 8 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1019 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų ir vyresni), apklausa vyko 118 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
Socdemai pinigų rezultatams pagailėjo.

nulis

nulis portretas
Na kad broileris lyderis, tai pasaku pasaka. Gal cia Austeja padare tyrima, jis lyderis sedejimo ant nusiraminimo kedutes ir kvailo nusisnekejimo, bei veido konvulsiju

Partietis

Partietis portretas
Keista. kad partija turinti teroristiniu pozymiu iš viso egzistuoja...
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių