Naujasis ministras: kovoti su skurdu padės tarpusavio glaudūs ryšiai

Interviu BNS buvęs Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ vadovas pripažino, jog „valstiečių“ pasisakymai dėl pensijų didinimo nebuvo visiškai nuoseklūs.

Ministras taip pat žada pertvarkyti pabėgėlių integracijos sistemą, globos namų pertvarkos principus, kurti tarpinius namus nuo alkoholio priklausomiems asmenims.

Penkių namuose gimusių vaikų tėvas žada nusišalinti nuo svarstymų dėl gimdymo namuose įteisinimo.

– Kokias matote buvusios ministerijos vadovybės, Vyriausybės klaidas, kurių nenorėtumėte kartoti?

– Bendravimo su pilietine visuomene yra padaugėję – ne tik valstybėje, bet ir savivaldybėse. Tai džiugina ir norisi tą didinti dar keliais kartais. Viena iš probleminių situacijų yra ta, kad pilietinės visuomenės siūlymai neretai likdavo tik siūlymais. Jei net ir sugalvodavo konkrečius modelius, jie niekaip neįsikūnydavo.

– Turite konkrečių pavyzdžių?

– Socialinio darbo taryba, kuri yra patariamasis organas prie ministerijos, yra sukūrusi modelį – ir aš pats tame dalyvavau – kaip skatinti bendruomenines paslaugas, nes jų labai trūksta. Mes tą viešai pristatėme, tačiau tai liko viešu pristatymu. Įgyvendinimas taip ir kybo ore. Lyg dialogas vyksta, bet įgyvendinimas ne – norisi sustiprinti tą įgyvendinimo dalį. Kitas dalykas, man atrodo, kad yra gerokai per mažai darbo su savivaldybėmis.

– Ar turite savo komandą, viceministrus, pagal kokius principus juos renkatės?

– Keletą turiu numatęs, kol kas nesinori jų vardų sakyti, nes dar yra tikrinama per saugumo tarnybas. Principas yra ekspertiškumas, profesionalumas. Kitas principas, kad komanda būtų pajėgi apimti visas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sritis, o jų yra daug. Dėl to džiaugiuosi, kad yra galimi trys viceministrai ir keturi patarėjai, nes sričių yra daugiau nei septynios.

– Ar nors vienas jų bus partinis?

– Tiesą sakant, nežinau - su tais, su kuriais kalbuosi, nežinau jų partinės priklausomybės. Gali būti, kad pasitaikys, bet tai man pačiam bus naujiena.

– Dabartinis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas prieš rinkimus žadėjo, kad pensijos kitų metų liepą, nepriklausomai nuo to, jog dėl ankstesnės valdžios sprendimų dėl indeksavimo nuo sausio pensijos didėja 15 eurų, didės 40 eurų. Dabar aiškėja, kad pensijos bus didinamos nuo metų pradžios, bet tik 20-čia eurų. Kodėl nesilaikoma pažadų? Ar jus delegavusių valstiečių pažadai tiesiog buvo pernelyg neatsargūs, ir dabar vyksta atsitraukimas?

– Čia buvo komunikacijos klausimas. Skaičius 40 labai stringa ir tikrai suformuoja žmonių lūkesčius. Matematiškai, turbūt, ir pats S. Jakeliūnas paaiškino, kaip tas 40 eurų gaunasi: jei nuo liepos 1-osios pakeltų, tai žmogui 20 ir 20, du pusmečiai, lyg ir išsidėlioja 40 už pusmetį. O jau nuo 2018 sausio 1 d., perskaičiavus pagal indeksavimą, dar panašiai galėtų pakilti. Tokiu būdu gaunasi taip, kad tas 40 eurų pakilimas užtikrinamas.

Žinote, nauja valdančioji dauguma, daug kalbėtojų, o galų gale, žurnalistai irgi daug klausinėja, įvairius žmones bando ištraukti, ir tada mes skirtingas žinutes skleidžiame.

Pensijos bus surištos su darbo užmokesčiu, ko niekada nėra buvę - tai leistų pensininkams vis oriau gyventi. Kitais atvejais turėdavome manipuliatyvią situaciją, priklausančią nuo politikų gerumo. Buvo tokios situacijos, kad vieni politikai prieš rinkimus pažada, „išsprogdina“ „Sodros“ biudžetą, kiti politikai turi iš pensininkų paimti. Ir ši situacija yra visiškai neadekvati, žaidžiama žmonių jausmais ir lūkesčiais.

– Tai ir šiuo atveju Vyriausybė paliko savotišką „miną“ nusprendusi indeksuoti pensijas nuo sausio?

– Reikėtų pasakyti, kad pensijų indeksavimas buvo socialinio modelio dalis ir džiugu, kad šią dalį Vyriausybė nusprendė ne atkelti, o pradėti nuo sausio 1 d.

– Seimas nuo kitų metų nutraukė ilgus metus teiktą PVM lengvatą šildymui: ar nenutiks taip, jog tas 20 eurų pensijų didinimas nukeliaus būtent už šilumos sąskaitas? Ar tai dera su programoje deklaruojamu socialiniu jautrumu kalbant apie sunkiai gyvenančias šeimas?

– Suprantu, kad tai atrodo paradoksaliai: ir pensijos, ir lengvatos naikinimas. Šiuo metu mąstoma peržiūrėti kompensacijos už šildymą tvarkas. Kol kas negaliu tvirtai pasižadėti, bet mąstoma sumažinti pajamų ribą, kurią peržengus žmonės gautų kompensaciją už šildymą. Per kompensacijos tvarką, per socialinės paramos sistemą galėtumėme užtikrinti, kad pajamos žmonių, kurie gyvena skurdžiai, nesumažėtų. Ministerijoje skaičiuojame, kiek lėšų reikėtų kompensacijoms padidinti. Bandysime pristatyti Seimui tris karteles, kad parodytumėme, kiek išauga biudžetas, kiek žmonių patenka. Kaip žinia, savivaldybės, mokėdamos pašalpas, sutaupo pinigus. Siūlymas būtų atsiremti į tuos sutaupytus pinigus ir juos išleisti socialinei sričiai – būtent kompensuojant šildymą tiems, kuriems labiausiai reikia.