- Milena Andrukaitytė, BNS; Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė konservatorė Monika Navickienė sako, kad norint plėsti 100 eurų už vakcinavimą programą dar reikia įvertinti jos poveikį.
Ministrė taip pat teigia, jog matytų galimybę mokėti išmokas senjorams pasiskiepijus trečiąja doze, tačiau siūlo palaukti tik prasidėjusios vakcinacijos sustiprinančiąja doze statistinių rodiklių.
„Man atrodo, kad dar ankstyvas būtų siūlymas ar apibendrinimas, nes šitas sprendimas turi ir ne visai teigiamų pasekmių, kai yra žmonės, kurie priima sprendimus ir be jokio raginimo skiepytis, yra atsakingi. Aš vertinčiau, kad turi praeiti daugiau laiko“, – antradienį žurnalistams Seime sakė M. Navickienė.
Ministrė taip pat sakė, jog matytų prasmę tokią programą plėsti „trečio skiepo, sustiprinančios dozės prasme, ir tai amžiaus kategorijai, į kurią ji nukreipta“.
„Bet kadangi trečiosios dozės pasiūlymo laikas dar nesibaigęs, reikėtų palaukti, kaip atrodo bendra statistika, ir tada priiminėti sprendimus“, – pažymėjo M. Navickienė.
Bet kadangi trečiosios dozės pasiūlymo laikas dar nesibaigęs, reikėtų palaukti, kaip atrodo bendra statistika, ir tada priiminėti sprendimus.
Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, jog 100 eurų išmoka „sukūrė teigiamą efektą, pasiteisino, ir reikia svarstyti apie jos plėtimą, nes tai gelbėja žmonių gyvybes“.
„Reikia svarstyti, analizuoti, kokioms amžiaus grupėms tai labiausiai aktualu, natūralu, kad tai yra vyresni žmonės, bet, manau, kad dėl detalių diskusija dar vyks. Tokias priemones, jeigu pasiteisina, reikia svarstyti“, – prieš Seimo posėdį antradienį žurnalistams sakė parlamento vadovė.
Laisvės partijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė laikosi pozicijos, kad visos vakcinavimą skatinančios priemonės yra svarstytinos.
„Mums gali būti sudėtinga galbūt įtikinti kai kuriuos žmones dėl trečios vakcinos, ir visos paskatos yra svarstytinos, tik reikia įsivertinti, kaip veikia dabar ta išmoka. Reikia, kad analitikas ateitų ir pristatytų duomenis, ar tas skiepijimosi tempas padėjo, kaip jis padidėjo“, – prieš Seimo posėdį sakė A. Armonaitė.
P. Peleckio / Fotobanko nuotr.
S. Skvernelis: nebe tas etapas
Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis skeptiškai įvertino svarstymus pratęsti 100 eurų išmokos mokėjimą nuo COVID-19 pasiskiepijusiems vyriausiems gyventojams.
„Aš manau, kad jis jau yra pavėluotas. Pradžioje reikėjo tą aprėptį didesnę daryti, bet buvo nuspręsta siauresnė aprėptis. Ji tikrai, manau, nedavė tų rezultatų. Aišku, kažkoks pagyvėjimas įvyko, bet žmonių reakcijos taip pat buvo nevienareikšmiškos. Tiesiog tai bandymas nupirkti“, – žurnalistams Seime sakė S. Skvernelis.
Aš manau, kad jis jau yra pavėluotas. Pradžioje reikėjo tą aprėptį didesnę daryti, bet buvo nuspręsta siauresnė aprėptis.
„Manyčiau, kad nebe tas etapas yra, kada tokiais būdais bandoma dar skatinti skiepijimą. Esminiai dalykai yra giluminiai: ar žmonės dar pasitiki kuo nors. Kol valdžia bruka tuos savo „ekspertus“, kurie dažnai šneka sausai ir prieštaringai, negu šnekėjo prieš metus. (...) Žmonėms abejonių ekspertais atsiranda pakankamai daug“, – akcentavo jis.
S. Skvernelis pabrėžia, kad dabartiniame etape skiepais abejojantiems gyventojams reikia autoritetų, kuriais jie gali pasitikėti, o ne sausų ekspertų raginimų vakcinuotis.
„Kol tokių autoritetų mes nerandame atskiroms tikslinėms grupėms, tai pinigais aš nemanau, kad pavyks nupirkti ir kažkokį proveržį padaryti nemanau, kad pavyks“, – teigė politikas.
Premjerė: 100 eurų išmoka didelio poveikio neturėjo
100 eurų išmoka pasiskiepijusiems senjorams didelio poveikio neturėjo, teigia premjerė Ingrida Šimonytė.
„Aš turėčiau pasakyti, kad papildomai pasiskiepijusių žmonių pirmą kartą po to, kai buvo nustatyta šita kompensacija, tikrai buvo labai mažas skaičius. Tie 50 tūkst., kuriais čia operuojamam iš esmės yra žmonės, kurie pasiskiepijo trečiąja doze“, – antradienį žurnalistams Seime sakė premjerė.
Komentuodama siūlymą plėsti 100 eurų skatinimo programą pasiskiepijusiems ji taip pat teigė, kad „nuo pat pradžių, kai buvo pradėti skiepyti 75+ amžiaus žmonės, dalis jų pasiskiepijo, kai nebuvo kalbos apie jokią piniginę kompensaciją“.
Aš turėčiau pasakyti, kad papildomai pasiskiepijusių žmonių pirmą kartą po to, kai buvo nustatyta šita kompensacija, tikrai buvo labai mažas skaičius.
„Matyt, galima daryti gana pagrįstą prielaidą, kad dalis jų buvo ir motyvuoti pasiskiepyti. Dabar mes tuos duomenis dar vertinam, bet, jei kažkas mano, kad dalis žmonių papildomai pasirinko pasiskiepyti nustačius šitą išmoką, aš turėčiau nuliūdinti, kad taip neatsitiko“, – teigė I. Šimonytė.
Siekdamas paskatinti skiepytis vyresnio amžiaus žmones Seimas priėmė pataisas dėl vienkartinės 100 eurų išmokos nuo rugsėjo iki lapkričio pabaigos dviem dozėmis pasiskiepijusiems 75 metų ir vyresniems senjorams, bei tiems, kurie iki kitų metų kovo pabaigos pasiskiepys sustiprinančia doze.
Opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija siūlo plėsti 100 eurų programą ir išmokas pasiskiepijus pilna schema mokėti asmenims nuo 65 metų.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, paskelbus apie 100 eurų priemonę, vakcinacija augo apie 30 procentų.
„Jeigu žiūrėtume nuo įstatymo priėmimo, kada Seimas priėmė įstatymą – spalio 13 dieną, tai pradėjo augti šios grupės, 75 metų ir vyresnių gyventojų skiepijimas apie 30 procentų ir per visą laikotarpį turime apie 6,5 tūkst. gyventojų, kurie naujai pasiskiepijo ir turime apie 40 su trupučiu tūkstančių gyventojų, kurie revakcinavosi. Tai tas efektas tikrai matome, kad buvo augimo linkme“, – antradienį LRT radijui sakė ministerijos atstovas Lukas Galkus.
Ministerijos anksčiau BNS pateiktais duomenimis, vienkartinę 100 eurų išmoką kol kas turėtų gauti daugiau nei 50 tūkst. nuo COVID-19 pasiskiepijusių senjorų.
Nuo rugsėjo 1 dienos bent viena vakcinos doze pasiskiepijo kiek daugiau nei 10 tūkst. 75-erių metų ir vyresnių senjorų, 9,3 tūkst. iš jų jau gavo ir antrą skiepo dozę.
Dar 42,5 tūkst. šios amžiaus grupės žmonių gavo stiprinančią dozę. Tai, anot ministerijos, sudaro maždaug 40 proc. visų tą galinčių padaryti vyresnių nei 75-erių metų senjorų.
Teikti prašymų gauti 100 eurų vienkartinę išmoką nereikia, ji bus paskirta automatiškai. Vienkartinę išmoką senjorai gaus kartu su pensija ar kita „Sodros“ mokama išmoka.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šalių atstovai: didesnės JAV pajėgos NATO rytuose užtikrins tolesnes rotacijas Lietuvoje
Nauji Jungtinių Valstijų įsipareigojimai didinti pajėgas rytiniame NATO sparne leis užtikrinti tolesnes karių rotacijas Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, sako Vilniuje viešinti JAV sausumos pajėgų sekretorė Christine Wormuth (Kristina...
-
Naujas Vietos savivaldos įstatymas: daugiau galių merams, stipresnės opozicijos teisės
Ketvirtadienį parlamentarai priėmė naują Vietos savivaldos įstatymą – tiesiogiai išrinkti merai turės daugiau galių, sustiprintos opozicijos teisės. ...
-
Valstybės vadovu pripažintas V. Landsbergis: Lietuva pagaliau prilygo Estijai15
Lietuva pagaliau prilygo Estijai, sako buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, Seimui ketvirtadienį pripažinus jį pirmuoju atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovu. ...
-
G. Nausėda: NATO investicijos į inovacijų kūrimą padidins saugumą
NATO viršūnių susitikime dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda kartu su kitais sąjungininkių valstybių ir vyriausybių vadovais pasirašė NATO Inovacijų fondo įsipareigojimų laišką skirti fondui finansinius įnašus ir ...
-
Premjerė: Švedijos ir Suomijos narystę NATO Lietuva tikriausia ratifikuos liepos viduryje
Susitarimus dėl Švedijos ir Suomijos narystės NATO Lietuva tikriausiai ratifikuos liepos viduryje neeilinės sesijos metu, sako premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
V. Landsbergiui suteiktas valstybės vadovo statusas (papildyta)111
Seimas ketvirtadienį patvirtino, kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas nuo 1990-ųjų kovo 11-ąją buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas. ...
-
Premjerė: prieš naujų sankcijų įsigaliojimą iš Rusijos galima tikėtis veiksmų
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ klientai informuoti apie naujai įsigaliojančias sankcijas kroviniams į Kaliningradą, o Rusijos reakcijų galima tikėtis įvairių, sako premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen apie V. Landsbergio statuso įteisinimą: neįsivaizduoju, kas galėtų prieštarauti29
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pažymi, kad sprendimas į paskutinį Seimo pavasario sesijos posėdį įtraukti įstatymo projektą, kuriuo numatoma suteikti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui val...
-
Dar neaišku, kada bus šaukiama neeilinė Seimo sesija dėl Švedijos ir Suomijos narystės NATO5
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad kol kas dar neaišku, kada bus šaukiama neeilinė Seimo sesija dėl Švedijos ir Suomijos narystės NATO ratifikavimo. ...
-
Paskutiniame pavasario sesijos posėdyje siūlo apsispręsti dėl valstybės vadovo statuso suteikimo V. Landsbergiui15
Ketvirtadienį vyksiančiame paskutiniame pavasario Seimo sesijos posėdyje valdantieji siūlo apsispręsti dėl įstatymo projekto, kuriuo numatoma suteikti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui valstybės vadovo ...