Ministrė: partnerystės, asmenvardžių problemas reikia spręsti įstatymais (interviu)

Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska sako, jog tiek tos pačios, tiek skirtingų lyčių asmenų partnerystės, asmenvardžių rašybos bei lyties keitimo klausimai turi būti reglamentuoti įstatymais, ir viliasi, kad Seimas reikiamus teisės aktus svarstyti pradės jau šiemet.

„Vienintelis logiškas sprendimas yra įstatymo lygmeniu – ar kalbėtume apie Civilinio kodekso pataisas, ar apie atskirą įstatymą, tai labiau diskusijos ir technikos dalykas – išspręsti tiek partnerystės, tiek asmenvardžių, tiek translyčių problemas“, – interviu BNS tvirtino ministrė.

E. Dobrovolska sako, kad pati pasinaudotų galimybe dokumentuose vardą parašyti originalia lenkiška forma, taip pat pat tikisi jau šiemet Seimui pateikti naują Tautinių mažumų įstatymą.

„Manau, kad šitą problemą išsprendus tikrai galėtume į daug klausimų atsakyti. Na ir, be abejo, lygiagrečiai turėtų būti peržiūrėtas Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas“, – kalbėjo ministrė.

Svarbiausios interviu temos:

* Įstatymus dėl originalios asmenvardžių rašybos pirmajame paso puslapyje Seimui tikimasi pateikti pavasario sesijoje.

* Ministrė šios kadencijos Seimui planuoja pateikti pataisas, kurios reglamentuotų lyties keitimą.

* Nauja atranka į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą galėtų vykti šią žiemą arba pavasarį.

* Vienu iš Teisingumo ministerijos prioritetų E. Dobrovolska mato Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų vykdymą.

– Prieš pereinant prie teisingumo sistemos klausimų, norėčiau paklausti apie karantiną. Įvedus dabartinius apribojimus, buvo diskusijų, ar jie nėra diskriminaciniai: dalis prekeivių gali prekiauti ne maisto prekėmis, kiti – ne, taip pat galima keliauti ES erdvėje, bet tarp savivaldybių – negalima. Jūsų, kaip teisininkės, požiūriu, ar nėra čia diskriminacijos?

– Visas karantino nutarimas, visi ribojimai yra balansas tarp poreikio apsaugoti visuomenę ir jos sveikatą bei galimybių verslui veikti, o žmonėms realizuoti savo teises.

Akivaizdu, kad jeigu kalbame apie judėjimo laisvę tiek šalies viduje, tiek išorėje arba jeigu kalbame apie verslą, viskas turėtų derėti proporcingų ribojimų prasme. Ir šis iššūkis kyla ne tik kiekvieną kartą, kai yra įvedamas naujas ribojimas, bet ir peržiūrint egzistuojantį nutarimą. Visur mėginama rasti balansą, uždraudžiant tik tiek, kiek tai būtina tam, kad tie ribojimai veiktų.

Tai, ką jau matome šiandien, kai praėjo pakankamas laikotarpis po didžiųjų švenčių, kuris buvo didžiausias iššūkis, kad rodikliai nuteikia optimistiškai ir yra tvarūs. Tačiau identifikuoti labai tiksliai, kurie būtent draudimai tai nulėmė, yra iš esmės labai sudėtinga: mes tiesiog žinome, kad tas draudimo visetas (visuma), kuris galiojo ilgesnį laikotarpį ir nebuvo keičiamas, yra veiksmingas.

Todėl mūsų pareiga yra užtikrinti, kad tie rodikliai būtų tvarūs, kai eisime atsidarymo link, kad būtume kuo žemesnėje sergamumo rodiklių kreivėje, nes bet kuris atpalaidavimas iš esmės reikš, kad tie rodikliai pakils – tai natūrali tendencija. Todėl kuo žemiau būsime, tuo geriau galėsime tai suvaldyti.

– Prieš jūsų paskyrimą keltas klausimas dėl kompetencijos, patirties. Jūs akcentuojate savo praktinę patirtį, bet teisė vis dėlto yra sritis, kur ir teorinis išsilavinimas, formalūs dalykai yra labai svarbūs. Ar nėra sudėtinga savo autoritetą pagrįsti ir pasitikėjimą sukelti tiems žmonėms, kurie šioje sistemoje dirba labai daug metų ir galbūt turi aukštesnį formalų išsilavinimą bei teorines žinias?

– Ministerija iš esmės yra institucija, kuri koordinuoja ir politiniu lygmeniu priima sprendimus. Tai nėra statutinė organizacija, todėl atitinkamai autoritetas turėtų būti grindžiamas bendradarbiavimu.

Aš labai džiaugiuosi, kad nuo priesaikos, taigi, per pakankamai trumpą laiką, pavyko susipažinti ne tik su visomis pavaldžiomis institucijomis, jų vadovais, bet taip pat ir su bendruomenėmis, kurios yra daugiau arba mažiau susijusios su Teisingumo ministerijos kompetencija: advokatūros pirmininku, antstolių, notarų rūmų, bausmių vykdymo sistemos atstovais ir vadovais. Su šiomis bendruomenėmis ir institucijomis nustatėme aiškius prioritetus, nes esame visi kartu atsakingi už tuos rodiklius, kuriuos brėžia Vyriausybė ir Teisingumo ministerija priemonių plane.

Norėčiau tikėti, kad į šį klausimą mes galėsime atsakyti gal ne po ketverių metų, bet ilgesniuoju laikotarpiu, kai tikrai galės ir institucijos, tiesiogiai veikiančios prie Teisingumo ministerijos, arba šios bendruomenės tinkamai įvertinti, ar mes tą santykį sukūrėme tokį, kad iš jo gimtų bendradarbiavimas ir autoritetas.

Visas karantino nutarimas, visi ribojimai yra balansas tarp poreikio apsaugoti visuomenę ir jos sveikatą bei galimybių verslui veikti, o žmonėms realizuoti savo teises.

Teisingumo ministerija tikrai turi savo specifiką ir aš džiaugiuosi, kad turiu teisinių žinių, kas padeda greičiau ir paprasčiau susipažinti su dauguma dokumentų. Dauguma pagrindų man yra puikiai žinomi iš skirtingų sričių: ar kalbėtume apie mediaciją, ar apie teismų darbą, bausmių vykdymo sistemą, kuri sudaro didžiąją dalį Teisingumo ministerijos.

Teisingumo ministrai buvo iš skirtingų sričių, dalis jų buvo be bakalauro teisinio išsilavinimo, dalis buvo ir mokslo daktarai. Jeigu žiūrėtume pagal rodiklius, kuriuos ministerijos pasiekė prie skirtingų ministrų, matome, kad tos kompetencijos galėtų būti skirtingai vertinamos. Tikiu, kad vis dėlto bendradarbiavimas su institucijomis ir bendros vizijos įgyvendinimas galės būti vertinamas ketverių metų laikotarpyje.

– Tiek jums, tiek jūsų partijai yra svarbi žmogaus teisių, laisvių sritis. Pati esate apgailestavusi, kad žmonėms asmenvardžius arba lytį dokumentuose tenka keisti per teismus. Kokių konkrečių iniciatyvų šioje srityje ruošiatės imtis ir kada bus galima matyti pirmuosius pasiūlymus?

– Man, kaip Laisvės partijos narei, Seimo narei ir kaip teisingumo ministrei, akivaizdu, kad teisės viršenybės principas, kuris yra dažnai linksniuojamas kalbant, pavyzdžiui, apie kaimynines šalis, tikrai taikytinas ir mums patiems.

Turime Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimus, kurių ilgą laiką neįvykdome, Europos Teisingumo Teismo sprendimus, kurie aiškiai užbrėžia gaires, kur turėtume susitvarkyti reglamentavimą, turime tarptautinių organizacijų, ypač ESBO ir Europos Tarybos, rekomendacijas žmogaus teisių srityje, kurių tiesiog nevykdome. Manau, kad ši kadencija tiek Seimui, tiek ministerijai yra pakankama, kad galėtume susitvarkyti ir padaryti namų darbus.

Kalbant apie konkrečias iniciatyvas, Laisvės partija ir būtent Tomas Vytautas Raskevičius jau parengė projektą dėl partnerystės, jis yra aptariamas koalicijos formate, ir esu tikra, kad pavasario sesijoje bus pristatytas Seime. Šis reglamentavimas yra aktualus ne tik vienalytėms poroms, bet taip pat ir heteroseksualioms poroms, kurios šiandien neturi visiškai jokio pasirinkimo kaip tik santuokos sudarymas. Turime teismų praktiką ir tarptautinių organizacijų rekomendacijas, kad ši sritis turėtų būti sutvarkyta. Seime, kaip atsimename, tai nėra visiškai nauja tema. Yra skirtingų nuomonių, tačiau rasti konsensusą tikrai įmanoma.

Jeigu kalbėtume kitomis svarbiomis temomis, kaip minėti asmenvardžiai, iki šiol vienintelis būdas, kaip asmenys gali tai susitvarkyti, yra teisminiu keliu. Tai – liūdinantis faktas, nes vienas teismo sprendimas gali paliesti tik vieną žmogų arba šeimą ir, nepaisant to, kiek būtų laimėta bylų, nesprendžia klausimo sistemiškai. Vien man asmeniškai prieš einant į politiką teko laimėti virš šimto asmenvardžių bylų.

Vien man asmeniškai prieš einant į politiką teko laimėti virš šimto asmenvardžių bylų.

Tvarių sisteminių sprendimų neturime, kol neturime įstatymo. Koalicijos sutartyje yra aiškiai nurodyta, kad koalicija sutaria, jog ši problema turėtų būti išspręsta, ir mes kalbame apie asmenvardžius pagrindiniame lape ir lotynų pagrindo abėcėlėje.

Belieka nuspręsti, kad tai apimtų ir tautinių mažumų klausimą, nes reikia suprasti, kad tautinės mažumos, gyvenančios Lietuvoje, negali įrašyti ir dvigubų raidžių, tai yra vardą „Anna“ galima įsirašyti tik teisminiu keliu.

Man pavyko su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku rasti sprendimo būdus, kurie atliepia tiek valstybinės kalbos apsaugos poreikius, tiek tautinių mažumų poreikius, ir tikrai artimiausiu metu, tikiu, kad dar pavasario sesijoje, grįšime prie šio klausimo. Norėčiau tikėti, kad per šią kadenciją, o galbūt ir greičiau, pirmaisiais metais, mums pavyktų pagaliau išspręsti ir priimti įstatymą.

O kalbant apie translyčius, turėtume grįžti prie EŽTT 2007 metų „L. prieš Lietuvą“ bylos, ją Lietuva pralaimėjo, ir iki šiol nesureglamentavo translyčių problemų. Tai yra, asmenys, kurie turi diagnozę, iki šiol susiduria su nepatogumais kiekvienoje tiek viešo, tiek privataus gyvenimo srityje. Vyriausybės formate Teisingumo ministerija planuoja šią kadenciją parengti projektą, ir norėčiau tikėti, kad ir Seimas pagaliau priims įstatymo pakeitimus, kurie leis užtikrinti teises tiems žmonėms, kurie mūsų visuomenėje egzistuoja ir prieš kuriuos mes taip pat turime pareigų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nausėdas

Nausėdas portretas
Polonozacija NEPRAEIS net nesvajok

Anonimui Pydarui

Anonimui Pydarui portretas
Rinkimuose jau taip yra - kas pirmas chalatą apsivilko, tas ir gydytojas.

na siai Ledei galima primint kad joks LGBT ,,,seimas,,,

na  siai Ledei galima  primint kad joks LGBT ,,,seimas,,, portretas
isrinktas suklastojus rinkimu balsus nera teisiskai ygaliotas KEIST KONSTITUCIJOS ISTATYMUS . tai galima daryt isimtinai TAUTOS REFERENDUMU. dabar kiekvienai seimo keksei uzsimanius gales keitaliot konstitucija kaip jei tai atrodys patogiau --JOKIU ,,,PARTNERYSCIU ,,,naujiu istatymu , JOKIU --nelietuvisku raidziu spausdinimo dokumentuse ...JOKIU lietuviskos abeceles keitaliojimu , JOKIU - jankisku , briuseliniu -iskrypeliu suredaguotu ,,,istatymu,,, teisinio yteisinimo.....
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių