Interviu BNS E. Grikšas tikino manantis, jog per trijų mėnesių terminą iš labai daug paraiškų pavyks atrinkti konkretų verslo pasiūlytą sprendimą bei jį įsigyti – lėšų tam, anot jo, bus rasta.

„Gaunama labai daug paraiškų, labai daug idėjų, pasiūlymų. Tų sprendimų tikrai yra. Svarbiausia dabar, kad visi turėtų kompleksinį sprendimą (...). Kai kur reikia galbūt drono, gal reikia lazerinės stebėjimo sistemos, tam tikro sprendinio, kaip numušti tą kontrabandinį balioną. Neabejoju, kad iš inovacijų kūrėjų tikrai sulauksim kokybiškų siūlymų, kurie virs į greitus sprendimus“, – interviu BNS teigė E. Grikšas.

„Manau, kad gausim daugiau nei dešimt – kiek matau ir iš dalyvių skaičiaus, ir iš susidomėjimo“, – paklaustas, kiek siūlymų sulaukta aiškino ministras.

E. Grikšas taip pat teigia, jog toliau tęsiasi derybos su 12 potencialių užsienio investuotojų – iš jų bent septynios įmonės susijusios su gynybos pramone, be to, yra ir pasaulyje gerai žinomų vardų.

Dalį jų ministras tikisi pritraukti dar šiemet: „Manau, iki metų pabaigos bus ką pranešti.“

Kitos interviu temos:

* Dar „nesukalti kuoliukai“, kaip Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijos dalinsis gynybos pramonės sritį.

* Ministerija žada inventorizuoti ir sudaryti investuotojams skirtų valstybės sklypų bei pastatų su infrastruktūra sąrašą.

* Vilniuje steigiamas dirbtinio intelekto centras bus atviras tiek valstybės institucijoms, tiek verslui.

* Sprendimo dėl sankcijų prekybos tinklui „Mere“ dar nėra.

– Jūs ką tik po susitikimo su verslo atstovais (praėjusį penktadienį – BNS) dėl priemonių oro erdvės apsaugai, tam sukūrėte paramos programą – po dar vienos balionų nakties. Su kokiomis nuotaikomis ir žiniomis išeinate iš šio susitikimo?

– Geromis ir labai tikiu mūsų inovatorių, verslo galimybėmis. Apskritai, šis procesas net keliais aspektais yra išskirtinis, inovatyvus ir netgi lūžinis, (...) kalbant apie tam tikrus valstybės požiūrio sprendimus. Kad valstybė turi būti partneris, o ne kliūtis kuriant inovacijas. Sekmadienį (spalio 26 dieną – BNS) sukviečiau verslo, inovacijų, mokslo atstovus į susitikimą, pirmadienį jau ministerijoje 12 val. susitikome apie 60–80 dalyvių, tada per 24 valandas sukūrėme technologinių inovacijų priemonę su visais aprašais, taisyklėmis, užtikrinom iki milijono eurų finansavimą ir paleidom kvietimą. O šiandien (spalio 31 dieną – BNS) jau buvo tas antras susitikimas su verslais, vėlgi dalyvių pilna salė. Pristatėm trumpai ir su Vidaus reikalų ministerija (VRM) gaires, ko mums reikia.

Pirmas dalykas – prognozuoti. Turėti duomenis, kokios tos paleidimo vietos būna, kur gali krypti balionas. Svarbu įsivertinti, kad tie balionai gali pakilti daugiau nei į penkių kilometrų aukštį. Tame aukštyje vėjai yra kitokie, balionas gali išvystyti 100–200 km per valandą greitį ir kryptis gali kisti įvairiai. Čia kalbame apie analitinius sprendimus, prognozes, dirbtinio intelekto pritaikymą pagal tas potencialias trajektorijas.

Kitas dalykas yra detekcija. Oro balionas nėra dronas, jis neturi elektronikos, jo GPS dažniausiai aktyvuojamas tik jam nusileidus. Aptikimas galimas pasitelkiant lidarą (prietaisą tolimo objekto nuotoliui, greičiui ir kitiems parametrams matuoti – BNS), lazerinius ar optikos sprendimus siekiant atskirti, ar tai tikrai balionas.

Kitas dalykas yra neutralizavimas, įvertinant tiek trajektoriją, kad nebūtų žalos nei kitiems ore esantiems objektams, nei pastatams ar žmonėms ant žemės. Ir dar vienas dalykas – aptikimas: jeigu visgi numušti nepavyksta, aptikti tą nusileidimo vietą. Čia yra hibridinė ataka, su kuria turime susitvarkyti, labai svarbu, kad valstybė kartu su verslu, su mokslu gali susijungti ir realiai per 24 valandas jau pasitvirtinti programą ir ieškoti sprendimų.

– Ar verslas jau pristatė kažką konkretesnio – projektus, galbūt įrenginius, kurie galėtų atitikti jūsų minimus kriterijus? Ar jau yra konkrečių technologijų, projektų bent vienas?

– Šiuo metu projektų paraiškų priėmimą vykdo Inovacijų agentūra. Dirbtuvių metu agentūros kolegos patikino, kad yra gaunama labai daug paraiškų, labai daug idėjų, pasiūlymų. Tų sprendimų tikrai yra. Svarbiausia dabar, kad visi turėtų kompleksinį sprendimą. Čia gali būti ir nebūtinai vienos įmonės sprendinys, gali būti, kad įmonės, mokslas jungsis į konsorciumą, siūlys kompleksinį sprendimą. Kai kur reikia galbūt drono, gal reikia lazerinės stebėjimo sistemos, tam tikro sprendinio, kaip numušti tą kontrabandinį balioną. Neabejoju, kad iš inovacijų kūrėjų tikrai sulauksim kokybiškų siūlymų, kurie virs į greitus sprendimus.

– Sakote daug. Kiek?

– Manau, kad gausim daugiau nei dešimt – kiek matau ir iš dalyvių skaičiaus, ir iš susidomėjimo. Gauname siūlymų, ką daryti, ką pakviesti į dirbtuves. Esminis tikslas dirbtuvių yra pristatyti gaires, kad kūrėjai nekurtų ko nereikia, kas galbūt jau ir yra, bet užpildytų būtent tas trūkstamas dėlionės detales, kad turėtume rimtą, aiškų ir veikiantį technologinį sprendimą.

– Akivaizdu, kad tų technologijų, sprendimo reikia skubiai. Man yra įstrigusi lazerinių technologijų gamybos įmonės „Brolis“ vieno vadovų mintis apie vadinamuosius „gariūnus“, kai į tikslinę paramą, kaip ir šiuo atveju, pretenduoja verslai, kurie nebūtinai gali pagaminti tą specifinį produktą, šiuo atveju – balionų aptikimo numušimo technologiją, bet vis tiek dalyvauja projekte. Ir Inovacijų agentūra turi tikrinti tas visas paraiškas. Dabar, kai to reikia skubiai, ar nėra tokios rizikos, kad paraiškų antplūdis gali vilkinti visą procesą?

– Ne, iš savo pusės esam pilnai pasirengę, Inovacijų agentūros visa komanda dedikuota tam, nes tai yra prioritetinis sprendimas, kad paraiškų vertinimas vyktų kuo greičiau. Kalbant apie patį sprendimą, vertinimo komisija bus sudaryta iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, iš Vidaus reikalų, Krašto apsaugos ministerijos, netgi iš Susisiekimo ministerijos atstovų, kurie situaciją supranta – taip bus užtikrinta, kad būtų atrinktas vienas ar keli reikalingi sprendimai, kurie turi potencialą tolesniam vystymui paties produkto. Turime reikalavimus, nes labai svarbu ne tik pasiūlyti idėją, bet labai svarbu, kad įmonė, pareiškėjas ar konsorciumas gebėtų užtikrinti produkto sukūrimą, tiekimą, kurį paskui įsigytų ar VRM, ar KAM, tam, kad tai veiktų.

– Kokią turit konkrečią datą įsikalę akmeny, kada turi būti konkretus pasiūlymas gautas, parama išskirstyta ir priemonės pradėtos gaminti?

– Mano siekis, aišku, būtų iki šių metų pabaigos turėti jau prototipo tam tikrus sprendimus, bet šiaip esame užsibrėžę, kad trys mėnesiai yra ta data, kai turi būti sprendimas.

– Sprendimas bus, bet tada tikriausiai reikės gaminti tų priemonių nemažai. Pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius kaip ir pripažino, kad to milijono užtenka tik idėjoms gvildenti, koncepcijai sukurti. Ar jau planuojama kita paramos verslui forma ar tų technologijų pirkimo iš verslo mechanizmas?

– Taip, siekis yra ne tik sukurti veikiantį prototipą, bet kad tai būtų pritaikyta mūsų oro erdvės saugumui užtikrinti. Apskritai, šiuo atveju tai yra pirmą kartą paskelbta tokio pobūdžio „GovTech“ inovacijų programa, kuri būtent atliepia tam tikrą saugumo iššūkį. Visos institucijos suinteresuotos projekto sėkme. Jeigu tik sulauksime pasiūlymų, kurie galėtų išspręsti šiuo metu esančią situaciją, taip, netgi kalbame ir apie testavimą, nes tikslas yra tiems, kurie turėtų veikiantį produktą, prototipą, užtikrinti testavimo sąlygas.

VRM, KAM, Susisiekimo ministerija įtrauktos, kad užtikrintų įsigijimą to sukurto produkto – kad nebūtų sukurtas prototipas tam, kad būtų sukurtas. Yra keli variantai jau dabar, pavyzdžiui, ikiprekybiniai pirkimai, kai institucijos gali įsigyti mokslinių tyrimų eksperimentinės plėtros paslaugą ar produktą, siekiant užtikrinti jo kūrimo pabaigimą iki pat jau to komercializavimo arba nusipirkimo, įsigijimo. Kitas dalykas – inovatyvūs pirkimai, kas leidžia institucijoms įsigyti inovatyvius produktus. VRM patikino, kad jie užtikrins tęstinumą būtent įsigijimo.

– Kitų metų biudžetas įtemptas planuojamas. Ar bus lėšų?

– Tikrai bus.

– Pereinant prie kitų temų norisi grįžti prie gynybos pramonės perdavimo iš KAM Finansų ministerijai ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Ar jau atsirado potvarkis, kuriuo patvirtintos tos veiklos sritys, kaip ministerijos dalinsis gynybos pramonės failu? Ar jau aišku, ką darys Finansų ministerija, ką darys Ekonomikos?

– Pasikartosiu, kad labai iš savo pusės pozityviai vertinu šį sprendimą, nes gynybos pramonė yra pramonė su tam tikrais specifiniais reikalavimais. Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir formuoja Lietuvos konkurencingumo politiką, tai reiškia ir pramonės, verslumo skatinimo, inovacijų skatinimo sprendinius, priemones, iniciatyvas. Gynybos pramonė taip pat veikia pagal tuos pačius verslo principus. (...) KAM vaidmuo, jis išlieka svarbus, kiek tai yra susiję su KAM, kariuomenės pirkimais, gynybinių pajėgumų užtikrinimu.

Inovacijų agentūra dirba tiesiogiai su verslumo skatinimu, turim jau dabar 300 milijonų eurų priemonę (gynybos inovacijų stiprinimo planą „Vytis“ – BNS) paleidę, kuri skirta tiek produkto kūrimui, inovacijų skatinimui, eksporto veikloms užtikrinti, tam tikram rizikos kapitalo fondo padengimui, visiškai plačiai apimant visus tuos galimus iššūkius, su kuriais susiduria mūsų įmonės.

Finansų ministerija irgi savo vaidmenį turi, kalbant ir apie investuotojų pritraukimą, apie tam tikrą valstybės prisidėjimą prie tam tikrų didelių projektų. Dar nėra tos jau schemos, tų kuoliukų sukaltų, kaip kas atrodys. Jau kalbėję esame ir su Finansų ministerija, ir su premjere. Artimiausiu metu susitiksime ir išskirsime aiškias funkcijas, kuri ministerija ką atlieka.

– Norisi paklausti dar ir apie tuos viešumoje nuskambėjusius dvylika investuotojų. Patikslinkite pirmiausia – iš jų šeši yra gynybos pramonės?

– Daugiau nei šeši.

– Kiek tiksliai?

– Nenoriu sumeluoti, bet septyni-aštuoni projektai. Dabar matome labiausiai pakilimą potencialių investuotojų būtent gynybos ir saugumo pramonės, nes tai viena greičiausiai augančių pramonės šakų. Netgi kalbant ir apie Lietuvą, mūsų pramonė auga maždaug 3–4 proc. per metus. Gynybos ir saugumo pramonės įmonių Lietuvoje daugiau nei 80, kurių apyvarta paaugo nuo praeitų metų 50 procentų. Dabar dėl esamos geopolitinės situacijos tikrai tai viena labiausiai kylančių pramonės šakų. Kalbat apie tuos potencialius gynybos pramonės investuotojus tai yra ir Vokietijos, Prancūzijos, Ukrainos, netgi Kanados potencialūs investuotojai.

– Kokius jie produktus gamins? Dronai, tikriausiai šoviniai... Ar tai išskirtinai gynybos pramonės gamintojai, ar ir dvejopos paskirties kokių nors prekių?

– Yra ir tokių, ir tokių. Gyvename labai konkurencingoje aplinkoje kalbant apie investicijų pritraukimą. Vyksta labai aktyvios derybos, jos jau pažengusiose stadijose, nesinori labai daug atskleisti, bet galiu tik patikinti, kad jau artimiausiu metu turėtumėm sulaukti gerų žinių apie ateinančius investuotojus.

– Kiek iš tų dvylikos gali pateikti tų žinių artimiausiu metu?

– Apie kai kuriuos planuojame iki šių metų pabaigos jau pritraukti, pavadinkime taip. Yra dalis, apie kuriuos – per 2026 metus.

– Apie kiek pranešite artimiausiu metu?

– Manau, iki metų pabaigos bus ką pranešti.

– Ar tai pasaulinės, gerai žinomos įmonės?

– Taip, yra ir tokių.

– O yra tokių, kurios jau veikia Lietuvoje ir planuoja plėtrą?

– Įvairus žemėlapis tų dvylikos įmonių. Vėlgi, nenoriu per daug atskleisti, kad sėkmingai vyktų mūsų derybiniai procesai ir kad sėkmingai pritrauktume tuos investuotojus.

– O ar jie derasi su kitomis regiono šalimis, kurios buvo minima anksčiau, taiko agresyvią pritraukimo politiką, subsidijas didesnes?

– Turbūt kiekvienam juridiniam vienetui vykdyti derybas su daug šalių yra normali praktika. Bet nuo lapkričio 1 dienos pas mus įsigalioja paketas pakeitimų dėl investuotojų pritraukimo – kalbame tiek apie stambaus projekto statusą turinčius projektus, tiek apie įsikuriančias įmones laisvosiose ekonominėse zonose. (...) Dvylika kartų trumpėja visas administracinės naštos kelias: užtrukdavome pusantrų metų, du metus, kartais net tris, dabar mes turėsim šešis mėnesius. Taip pat niekur nedingsta ir mūsų finansinės paskatos investuotojams. Manau, įsigaliojus tiems pakeitimams Lietuva tampa agresyviausia investicijų pritraukėja regione. Suteikiame visą bazę, vėl grįžtame į žaidimą ir tampam patraukliausiais regione.

– Kiek iš tų investuotojų, su kuriais deratės, pasinaudos tomis lengvatomis, tuo investicijų greitkeliu? Kiek jų yra stambūs projektai?

– Vėlgi, viskas derybose, procesas vyksta. Laukime naujienų, kai pas mus į Lietuvą ateis investuotojai.

Lietuva turi daug nuostabių sprendimų, daug rimtų įmonių, kurios kuria ar lazerines technologijas, ar biotechnologijų sprendimus.

– Ar galit pažadėti, kad bus naujas „Rheinmetall“ kalibro investuotojas?

– Labai tikiuosi, kad to sulauksime.

– Stambioms investicijoms reikalinga tinkamų sklypų pasiūla. Kiek jų yra dabar, kiek galime pasiūlyti? Galbūt kažkiek jų jau yra pasiūlyta konkrečiai tiems ateinantiems investuotojams?

– Lietuvoje turime ir laisvąsias ekonomines zonas (LEZ), ir pramonės parkus, kurių bendras užpildytumas šiuo metu 39 procentai. Marijampolėje LEZ, kuris užpildytas daugiau nei 90 procentų, tačiau turime pramonės parkų, kurių užpildytumas siekia tik 19 procentų. Tačiau problema, kad Lietuvoje trūksta didesnių nei 25 ha sklypų. Jų inventorizavimo tam tikros užuominos gal ir buvo, bet tikrai neturime to rimto, sukataloguoto Lietuvos vertės pasiūlymo.

Buvau susitikęs su Savivaldybių asociacija, kalbėjome apie tai, nes savivaldybių vadovai taip pat geriausiai žino apie sklypus ir jų potencialą. Jau artimiausiu metu ne tik suinventorizuosime sklypus, į kuriuos galima nukreipti investuotojus, bet ir pastatus, kurių kartais investuotojams nėra būtinybės statyti naujų. Turime daug neapleistų pastatų, kurie renovuoti ir gali būti labai greitai pritaikyti investuotojui. Tai žymiai pagreitina procesą, nes nereikia tvarkytis tam tikrų su plyno lauko statyba susijusių leidimų ir panašiai.

– Tokie pastatai yra su visa infrastruktūra?

– Infrastruktūra yra. Ir elektra, ir dujos, jeigu yra toks poreikis, vanduo, nuotekos. Ir mūsų mintis turėti (tokių objektų – BNS) katalogą. Pavyzdžiui: susitinka derybinė grupė su potencialiu investuotoju ir sako: žiūrėkite, mes inovatyvi valstybė, esame visiškai dinamiški, mes esame agile (greiti – BNS). Kataloge yra tokie ir tokie sklypai, tokie ir tokie pastatai, tokia ir tokia infrastruktūra.

Turėtume visą laiką pasiruošę tą Lietuvos vertės pasiūlymą. Tai tikrai to veiksmo nebuvo tokio, kaip ir dabar jau kolegos imasi to darbo. Tiek pas mus, ministerijoje, tiek „Investuok Lietuvoje“, kartu su savivaldybėmis.

– Neseniai buvo paskelbtas mokesčių konkurencingumo reitingas tarp EBPO šalių. Lietuva išlaikė penktą vietą, bet latviai su estais dalinasi pirmą, antrą, rotuojasi. Jos turi reinvestuojamo pelno lengvatą. Jūs jai pritartumėt?

– Labai pritarčiau reinvestuojamo pelno lengvatai, nes tai tiesiogiai susiję su pramonės transformacija, su galimybe įmonėms diegti naujus sprendimus, naujus įrengimus ir taip didinti savo produktyvumą.

– Ar investuotojai derybose pabrėžia jos trūkumą?

– Investuotojai turi įvairių pastebėjimų, priklausomai nuo jų srities ir jų veiklos krypties, ar tai gamybinė įmonė, ar yra IT technologijų sektoriaus įmonė ir panašiai.

– Kiek realu, kad jį pasiūlysite ir galbūt ji būtų priimta?

– Rengiame Vyriausybės priemonių įgyvendinimo planą, (...) su socialiniais ir ekonominiais partneriais susitarta, kad jie siūlys, ką turėtume įsitraukti į šį planą. Šitą pratimą turime pasidaryti iki lapkričio 3 dienos. Finalizuojame mūsų suformuluotus siūlymus, tiek ir iš socialinių, ekonominių partnerių gautus siūlymus konkrečioms priemonėms. Manau, ten bus irgi tokių suformuotų priemonių, kurios leistų proaktyviai reaguoti į iškylančius iššūkius.

– Kalbant apie eksporto, gamybos skatinimą, kurio tikriausiai reikia dabar mūsų pramonei. Valstybės duomenų agentūra paskelbė BVP trečio ketvirčio įvertį – per ketvirtį jis sumažėjo 0,2 procento.  Ką jums sako ši situacija apie pramonės būklę ir kaip jai padėti?

– Pirmiausia svarbu vertinti ilgesnio periodo tendencijas. Taip, šio ketvirčio kritimas rodo tam tikrą signalą, bet žiūrint apskritai per 2025-ųjų laikotarpį (per devynis šių metų mėnesius – BNS), kol kas vis dar yra augimas. Čia svarbu pabrėžti galimybes Lietuvai, nes Lietuvos ekonominis augimas yra stabilus, geresnis rodiklis nei Europos Sąjungos. Ir kalbant apie automotive (automobilių pramonę – BNS), kitus sektorius čia yra ir mūsų šansas, kad mūsų įmonės irgi taptų tiekėjais tam tikrų kitų komponentų, kuriuos mūsų įmonės gali pagaminti inovatyviau, greičiau, galbūt pigiau. Tai yra tie konkurenciniai aspektai.

Lietuva turi daug nuostabių sprendimų, daug rimtų įmonių, kurios kuria ar lazerines technologijas, ar biotechnologijų sprendimus. Matom ir dirbtinį intelektą – čia Lietuvai ypatingai svarbi galimybė. Šiuo metu rengiame dirbtinio intelekto strategiją, tiek viešam, tiek privačiam sektoriui. Pritraukėme 65 mln. eurų investiciją iš Europos Komisijos, užtikrinome kofinansavimą iš Lietuvos.

Papildomai inicijuojame 10 mln. eurų priemonę dirbtinio intelekto sprendimų kūrimui ir 5 mln. eurų dirbtinio intelekto priemonė sprendimų taikymui. Dirbtinio intelekto technologija auga nežmoniškais greičiais. Čia Lietuvai yra galimybė tapti lydere ne tik tarp Baltijos šalių, bet ir Rytų ir Centrinės Europos regione, gal netgi visoje Europoj. Galime tapti ir tampame vartais ir kitų šalių investuotojams, startuoliams, kūrėjams kurti Lietuvoje, kad taptumėme ir rinka į Europos Sąjungą.

– Pramonės palaikymui, eksporto didinimui, ekonomikos stiprinimui apskritai pagrindine priemone matote būtent dirbtinio intelekto integraciją?

– Tai viena iš priemonių.

– „LitAI“ centras, kuris bus įrengtas Vilniuje, Karoliniškėse, prie Telecentro. Tai konsorciumas tarp mokslo institucijų ir pramonės kelių asociacijų. Kiek dabar paprastam žmogui paaiškintume, kuo tai naudinga verslui ir ekonomikai?

– Pramonės įmonės galės išnaudoti dirbtinio intelekto fabriko teikiamas galimybes, siekiant diegti robotizacijos, dirbtinio intelekto sprendimus savo įmonėse. Lietuvoje apie 9 proc. įmonių naudoja dirbtinio intelekto sprendimus, kai Europos Sąjungos vidurkis yra 14 proc., o pažangiausiose valstybėse pasiekta 20 procentų. Lietuvos produktyvumas šiuo metu siekia tik 50 proc. ES vidurkio. Esame užsibrėžę, kad iki 2030 metų pasiektume 90 procentų.

– Visos įmonės galės kreiptis, prašyti tam tikros prieigos?

– Tai tikrai nebus kažkoks uždaras centras, yra mintis, kad visa Lietuva galėtų tuo pasinaudoti siekiant skatinti konkurencingumą.

– Paskutiniai klausimai – dėl „Mere“ prekybos centro. Esat minėjęs, kad bus siekiama sankcijų „Mere“ savininkams Rusijos piliečiams kurie perkėlė Lietuvos įmonės nuosavybę perkėlė Ispanijos įmonei. Kiek pasistūmėjote, kokios sankcijos galimos ir kada?

– Procesas vyksta, dirba institucijos tiek aiškinantis apie naujus akcininkus, tiek ir gilinantis į teisines procedūras. Siekis nėra tik uždaryti vieną parduotuvę, siekis, kad sankcijų taikymas veiktų ir kad verslai, kurie remia Rusiją, Rusijos karą Ukrainoje negalėtų veikti Lietuvoje, Europos Sąjungoje. Tai yra sudėtingas teisinis procesas ir institucijos darbuojasi, procesas vyksta ir, žinoma, apie ryškesnius postūmius informuosime.

– Ar identifikuoja daugiau tokių įmonių? Pavyzdžiui, žiūrint „Sodros“ duomenis, rugpjūtį didžiausią vidutinę algą mokėjo „IMI.VC „Advisors“, kuri yra tiesiogiai kontroliuojama Rusijos piliečio. Tokių priklausančių Rusijos piliečiams įmonių yra ir daugiau. Ar kažkaip inventorizuojate, peržiūrite?

– Institucijos tikrai dirba, informaciją stebi, vertina ir, žinoma, inventorizuojasi. Kaip ir minėjau, svarbu, kad nebūtų kalbama apie vieną tam tikrą juridinį vienetą, jo uždarymą ar kitus sprendimus, bet kad sankcijos veiktų.

– Ačiū už pokalbį.