„Aš ir pats esu atviras ir aiškiai formuluojantis žinią, kad mes turėsime pozicijų, dėl kurių bus politinis sutarimas“, – interviu BNS sakė K. Budrys.

Lietuvos ambasadoriumi NATO neseniai buvo paskirtas buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis.

Praėjusioje kadencijoje ambasadoriais Japonijoje, prie Šventojo Sosto taip pat buvo paskirti ne karjeros diplomatai.

„Tikrai ta praktika yra pasiteisinusi. Tai ji yra ir aš galiu patikinti, kad ji bus. Aš neturiu tų kandidatų kol kas pavardžių, bet ji bus, nes taip ir reikia daryti“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Tai nebus vyraujanti praktika, tačiau mes turim pasilikti kaip galimybę. (...) Taip, kad tikrai neužsidarykime, jeigu norime, kad Lietuva būtų atstovaujama plačiai, kūrybingai, inovatyviai ir ir profesionaliai, tuo pačiu ir su karjeros diplomatų parama. Išnaudokime tas galimybes“, – pridūrė jis.

K. Budrys taip pat žada kitiems metams pakeisti ambasadorių skyrimo tvarką.

BNS rašė, kad dabartinė ambasadorių parinkimo tvarka apibrėžta užsienio reikalų ministro įsakymu. Ji parengta šias pareigas praėjusią kadenciją einant Gabrieliui Landsbergiui.

Tuometė ministerijos vadovybė teigė, jog šis pokytis įnešė daugiau aiškumo ir apribojo vadinamuosius politinius paskyrimus, kadangi didžioji dalis galiausiai ambasadoriais tapusių diplomatų į šias pareigas pateko praėję vidinę atranką.

Kritikai sako, jog diplomatinių atstovų paskyrimas išliko politizuotas ir po šios pertvarkos.

Ambasadorius Lietuvoje skiria prezidentas, pritarus Vyriausybei ir Seimo užsienio reikalų komitetui.