Daugeliu aspektų esame „vienoje valtyje“ su Lenkija, jei tai ignoruosime, veiksime prieš savo šalių nacionalinius interesus. Suvieniję jėgas šalys kartu turi ginti savo saugumo, energetinius interesus, atremti informacinio karo grėsmes. Taip diskusijoje „Lietuvos ir Lenkijos žiniasklaidos bendradarbiavimo status quo ir bendri veiksmai siekiant daugiau Lenkijos Lietuvoje ir daugiau Lietuvos Lenkijoje“ kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

„Nuolat kartodavau ir kartosiu, kad Lietuvos ir Lenkijos kaimynystė įpareigoja abi šalis. Daugeliu aspektų esame „vienoje valtyje“. Pavyzdžiui, saugumo, energetikos srityse. Jei tai ignoruosime, veiksime prieš savo šalių nacionalinius interesus.

Gali būti nepriklausomas, gali priklausyti NATO, ES, bet jei esi priklausomas nuo vieno energetikos šaltinio, nesi nepriklausomas iš tiesų. Turime kaimynų, kurie tai išnaudoja kaip politinį įrankį. Taigi esame „pasmerkti“ bendradarbiavimui“, – sakė ministras.

Pasak L. Linkevičiaus, šalių oponentai tikisi, kad suskilsime, nepajėgsime susitelkti, siekdami bendrų strateginių tikslų, tačiau Lietuva ir Lenkija privalo išspręsti savo nesutarimus ir veikti išvien.

„Kalbant apie propagandos vaidmenį, noriu pabrėžti, kad prieš 15–20 metų kalbėdavome apie įprastines saugumo grėsmes, ginkluotę. O dabar mes daugiau kalbame apie asimetrines, hibridines grėsmes, kurios iš pirmo žvilgsnio neturi nieko bendro su saugumu, tačiau iš tiesų turi didelę reikšmę.

Kartu mes turime labai daug dirbti, kad įtikintume mūsų kolegas Vakaruose, kad melas nėra alternatyvi nuomonė. To kolegos Vakaruose kartais nesupranta. Nereikia drausti, tačiau turime stengtis, kad žmonės galėtų rinktis iš kuo daugiau alternatyvių šaltinių“, – tikina ministras.

Pasak jo, priešiškai nusiteikusios šalies melo mašina yra puikiai sutepta ir gerai finansuota, o mūsų pastangos labai dažnai yra proginės ir nepakankamai finansuotos.

„Mūsų suvienytos pastangos yra svarbios ne tik mūsų dvišaliam bendradarbiavimui, bet, esu įsitikinęs, ir ES, ir visiems kitiems“, – teigė L. Linkevičius.

Pasak LRT TELEVIZIJOS naujienų tarnybos direktoriaus Audriaus Matonio, Lietuvos išgyvenimas ir saugumas yra sunkiai įsivaizduojamas be bendradarbiavimo su Lenkija. Šiltesniems šalių santykiams gali pasitarnauti ir žiniasklaida.

„Netikiu savo valstybės išgyvenimu, jei nesėdėsime vienoje valtyje su lenkais ir jie nebus laimingi dėl to, kad sėdime vienoje valtyje.

Situacija paradoksali: jei anksčiau politinis elitas bandė įtikinti visuomenę, kad mums reikalingi geri santykiai su Lenkija, šiandieną visuomenėje yra įvykęs didesnis lūžis dėl santykių su Lenkija, nei jis yra įvykęs dabartiniame politiniame elite“, – kalba A. Matonis.

Anot jo, „ketvirtosios valdžios“ užduotis yra įrodyti Lietuvos politiniam elitui, kad visuomenė jau subrendusi artimesniems santykiams su Lenkija ir politinio elito suartėjimas su Varšuva nesukels rinkėjų pasipiktinimo, dėl to jie nerizikuoja prarasti rinkėjų paramos.

„Politinis elitas jau rizikuoja, kad Lietuva praras galimybę būti įdomi Lenkijai“, – sako A. Matonis.

Bendri tikslai ir pavojai gali suvienyti dvi šalis, tačiau Lietuva turi atsižvelgti į lenkų mažumos pageidavimus, teigė į Lietuvos ir Lenkijos žiniasklaidos priemonių vadovų ir redaktorių diskusiją susirinkę jos dalyviai iš Lietuvos ir Lenkijos.

„Reikia spręsti Lietuvos lenkų problemas, nes priešingu atveju stumiame juos arčiau Rusijos“, – pažymi „Gazeta Polska“ redaktorė Malgorzata Paciorek.

„Nowa Europa Wschodnia“ vyr. redaktoriaus  Zbigniewo Rokitos teigimu, svarbu, kad problemų dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) aptarimas nenustelbtų kitų problemų aptarimo žiniasklaidoje. Šalys viena apie kitą turi girdėti daugiau įvairesnės informacijos.

„Labai gaila, kad mažai rašome apie tai, kuo gyvena Lietuvos žmonės, turėtume labiau kreipti dėmesį į Lietuvą kaip į visumą. Šiandieną Varšuva laikytina žiniasklaidos įkaitu. Reikėtų mažiau koncentruotis į lenkų mažumos problemas, tai padėtų ir pačiai mažumai“, – kalba jis.