Ministrai: sankcijos Rusijai turi būti pratęstos Pereiti į pagrindinį turinį

Ministrai: sankcijos Rusijai turi būti pratęstos

2015-11-20 13:11
BNS inf.
Ministrai: sankcijos Rusijai turi būti pratęstos
Ministrai: sankcijos Rusijai turi būti pratęstos / V. Skaraičio / BFL nuotr.

Kadangi Minsko susitarimai nėra įgyvendami, Europos Sąjungos sankcijos Rusijai turėtų būti pratęstos, teigia Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrai.

Minsko susitarimai nėra įgyvendinami

„Kalbėdami Baltijos Asamblėjoje pabrėžėme, kad Lietuva, Latvija ir Estija sutaria, jog Minsko susitarimai nėra įgyvendinami , o pastarosiomis savaitėmis smurto dar padaugėjo, tad negalime kalbėti apie sėkmingą Minsko susitarimų vykdymą“, - penktadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.

Jis tvirtino, kad Latvija nemato priežasčių, kodėl reikėtų mažinti ar atsisakyti sankcijų Rusijai.

Latvijos ministras vylėsi, kad Europos Sąjungoje pavyks priimti vieningą nuomonę šiuo klausimu.

Estijos užsienio reikalų ministrė Marina Kaljurand siūlė įvertinti tai, ką Ukraina yra padariusi šioje srityje. Anot jos, dar daug reformų ši valstybė turi padaryti, bet būtina matyti ir tai, ką ji jau atliko.

„(...) Nepaisant kai kurių mažų pozityvių ženklų, iš esmės Minsko susitarimai nevykdomi. Kol nėra visiško susitarimo įgyvendinimo, sankcijų atšaukti negalima“, - pabrėžė ji.

Tuo pačiu M.Kaljurand sakė, kad šiuo klausimu Europa privalo kalbėti vienu balsu.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius anksčiau yra minėjęs, kad sankcijos Rusijai privalo būti pratęstos.

Minske pasirašytame susitarime buvo numatyta nutraukti karinius veiksmus, atitraukti sunkiąją ginkluotę, surengti rinkimus, užtikrinti ESBO stebėtojų darbą, iš Ukrainos teritorijos išvesti užsienio karinius dalinius, karinę techniką, samdinius. Pagal susitarimą, iki metų pabaigos Kijevui turėtų būti perduota sienos su Rusija kontrolė, jeigu Ukraina įvykdys konstitucinę reformą, užtikrinančią didesnių galių suteikimą rytinių regionų administracijoms – taip pat ir teisę kurti savas teisėsaugos pajėgas ir laisvai prekiauti su Rusija.

Reaguodama į pernai Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir tebesitęsiančią paramą separatistams Rytų Ukrainoje, Europos Sąjunga yra įvedusi sankcijas tiek atskiriems Rusijos sprendimų priėmėjams, tiek kai kuriems šios šalies ekonomikos sektoriams.

Pastarųjų sankcijų pratęsimą ES narių vadovai svarstys gruodžio mėnesį.

Reikia kalbėti apie ES išorės sienų stiprinimą

Kilusi grėsmė Šengeno zonai turėtų nukreipti dėmesį į Europos Sąjungos (ES) išorės sienų stiprinimą, sako Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrai.

„Po teroro atakų Paryžiuje tokia diskusija vyksta (dėl Šengeno zonos panaikinimo - BNS), bet ji nepriimtina. Manyčiau, kad iš tiesų, ką reikia padaryti, tai apsaugoti ES išorės sienas“, - penktadienį Vilniuje, Seime, sakė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.

Jis pabrėžė, kad pačios ES šalys ne visuomet įgyvendina priimtus sprendimus ir padaro viską, kad apsaugotų save ir savo sienas. Kaip pavyzdį jis nurodė iš trečiųjų šalių atvykstančių keleivių registraciją.

„Diskusijoje apie Šengeno zonos ateitį koncentruočiausi į ES išorės sienų stiprinimą, nes jeigu neteksime Šengeno, neteksime vienos esminių savo laisvių. Tuomet kils pavojus visam Europos projektui“, - tvirtino ministras.

Estijos užsienio reikalų ministrės Marinos Kaljurand teigimu, kai kurios šalys tik laikinai gali atnaujinti savo sienų kontrolę, tačiau Šengeno susitarimas yra ir liks vienas pagrindinių ES tikslų.

Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, pabėgėlių srautus Europoje galima suvaldyti, jeigu veiks visas mechanizmas.

„Išorinės sienos apsauga turi būti gerokai efektyvesnė, turime suvaldyti pabėgėlių srautus, atskiriant realius pabėgėlius, pagal Ženevos konvenciją traktuotinus, jog jiems būtų suteikta pagalba ir apsauga, nuo ekonominių migrantų. Turime pasiekti, kad efektyviai veiktų readmisijos mechanizmas. Jeigu kas nors iš šitų elementų susvyruos, tai bus didžiulis iššūkis ir grėsmės Šengeno zonai, ko niekas nenorėtumėme ir turime susitelkti, kad to nebūtų“, - tvirtino L.Linkevičius.

Baltijos šalių užsienio šalių ministrai Vilniuje dalyvavo Baltijos Asamblėjos plenarinėje sesijoje.

Į Europą plūstelėjus šimtams tūkstančių nelegalių migrantų, kai kurios ES valstybės pastatė sienas, keletas atnaujino asmenų patikrinimo kontrolę savo pasieniuose.

Daugiau naujienų