Seimas vakar žengė paskutinį žingsnį, įtvirtindamas tiesioginius merų rinkimus. Pritarta savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisoms, įteisinančios tokius rinkimus nekeičiant Konstitucijos.
Prezidentei Daliai Grybauskaitei pasirašius įstatymą, tiesiogiai merus rinkti gyventojai galėtų jau kitų metų vasario pabaigoje arba kovo pradžioje vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose.

Dėl tiesioginių merų rinkimų diskutuota beveik dvidešimt metų. Ar dabar rinkėjai gali džiūgauti? Kai kas būsimus rinkimus vadina imitacija, nes nepakeitus Konstitucijos, mero įgaliojimai padidinti tik šiek tiek.

Milda Petrauskienė
Seimo narė, socialdemokratė

Atsižvelgiant į frakcijų ir politinių partijų pastabas, prieita prie bendro sutarimo ir jokių prieštaravimų nebeliko. Taip pat buvo išklausyti ir savivaldybių merai, kuriems suteikta tiek įgaliojimų, kiek leidžia įstatymai. Svarbu, kad meras būtų tarybos narys, jai vadovautų ir turėtų šiek tiek daugiau įgaliojimų, dėl to jo negalėtų lengvai tampyti politinės partijos ar tarybos nariai, jis būtų sunkiau atstatydinamas. Tai ir buvo padaryta.

Keičiant Konstituciją meras taptų administracijos direktoriumi: nedalyvautų priimant sprendimus, nebūtų tarybos narys. Su tuo nesutikome, nes meras vis dėlto yra politikas. Kiti baiminasi, kad nuo šiol meras bus stiprus karaliukas, bet tai netiesa. Jis turės truputėlį daugiau įgaliojimų, tvirtumo ir pasitikėjimo savimi, nes bus išrinktas tiesiogiai rinkėjų. Žinoma, jam reikės sutarti su taryba, į kurią pateks įvairių įsitikimų, politinių partijų ir nepartinių narių, tačiau šiuo atveju bus daugiau demokratijos, nes žmonės žinos, ką išsirenka ir kuo pasitiki. Juolab kad kandidatą pasiūlyti galės ne tik partijos, bet ir nepartinių piliečių grupė - visuomeninis rinkimų komitetas. Kandidatuoti galės ir pavieniai piliečiai, nepriklausantys jokiems sąrašams.

Noras tiesiogiai rinkti merą kyla iš apačios. Žmonės neina į rinkimus, nes sako: vis tiek tos pačios pavardės, jau žinome, kas bus ir kaip bus. Tad, manau, priėmus pataisas bus daugiau demokratijos, rinkėjai taps aktyvesni. Vis dėlto kyla nuogąstavimų, kad išrinks kokį populistą. Gali taip atsitikti, bet jį išsirinks patys žmonės. Demokratija visą laiką kainuoja, kaip rodo ir Kauno pavyzdys, kai buvo išrinktas Vytautas Šustaukas. Manau, kad daugiau tokia klaida nepasikartos, jau subrendome kitam etapui. Reikia žengti toliau. Matysime, kaip tas įstatymas veikia realiai, turėsime galimybę patobulinti, ką nors pakeisti.

Artūras Melianas
Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas

Pataisos priimtos, bet manau, kad tai yra tam tikra apgavystė, nes tai bus tik iš dalies tiesioginiai merų rinkimai. Pirmiausia turi būti pakeistas ir atitinkamas Konstitucijos straipsnis, kur būtų įrašyta, kad piliečiai renka merus tiesiogiai. Dėl to mūsų partija organizavo ir parašų rinkimą dėl patariamojo referendumo. Ne vieną kartą teisininkai ir politikai yra aiškinę, kad tai, kaip numato šiuo metu Seime svarstomas įstatymas, paprasčiausiai bus atskiro, daugiausia reitingų surinkusio žmogaus išrinkimas į merus. Jeigu kandidatas būtų renkamas tiesiogiai, žmonės tiesiogiai už jį galėtų balsuoti ir jis gautų didesnius įgaliojimus, nei numatyta dabar. Realiai turėdamas tokiu mažus įgaliojimus meras nelabai ką galės nuveikti. Dėl to manome, kad būtina keisti Konstituciją tam, kad meras būtų tikras miesto šeimininkas. Tokius merų rinkimus galima būtų pavadinti tik pseudorinkimais.  Aišku, tai jau yra žingsnis į priekį, bet tikrai ne tas pats.
 

Andrius Kupčinskas
Kauno miesto meras

Aišku, tai tiktai pirmas žingsnis tikrų tiesioginių rinkimų link, nes kol nėra pakeista Konstitucija, tol tai nėra visiškai tiesioginiai rinkimai. Seime nėra pakankamos daugumos, kad būtų surinktas atitinkamas balsų skaičius, einama kitu keliu. Iškėlėme klausimą dėl antrojo turo, kad nugalėtojas turėtų sulaukti bent jau daugiau nei pusės palaikymo, o ne išrenkamas iš pirmo turo. Kitas klausimas - įgaliojimai, kurie per daug nesikeičia. Reikia suprasti, kad tai tik žingsnis, kuris yra geriau nei jokio.

Ateityje tikėkimės, kad užteks politinės valios sutarti dėl tikrų mero įgaliojimų ir tikrų tiesioginių rinkimų. Visų situacijų nenumatysi ir gali būti, kad merui iškils problemų sutariant su taryba, bet tokia padėtis, kai 2011 m. Kaune nepaisant rinkėjų valios susiformavo visai kitokia koalicija ir meru tapo surinkęs mažiausiai balsų, manau, nepasikartotų. Rinkėjų taip pat nenuspėsi, vis dėlto matome, kad jie tampa labiau politiškai išprusę ir jų pasirinkimas vis ryškesnis, ne toks atsitiktinis. Kad ir būdavo anksčiau pajuokaujama dėl A.Valinsko partijos Kaune, tai dabar jau tokių politinių juokų nepasitaiko. Apskritai, jeigu jau žengiame šį politinį žingsnį, verta pagalvoti apie burmistro pareigybės sugrąžinimą į vietos savivaldą. Tuomet niekam nekiltų abejonių, kas mieste tikrasis valdytojas ir kas priima svarbiausius sprendimus. Tarpukario Lietuvoje tai buvo labai gerbiama pareigybė. Juolab kad Lenkija prieš aštuonerius devynerius metus įvedė tiesioginius burmistro rinkimus. Manau, kad tai ir mums būtų artima bei istoriškai prasminga.

Bernaras Ivanovas
Politologas

Negalima vienareikšmiškai pasakyti, ar sprendimas blogas, ar geras. Pirmiausia su tiesioginiais mero rinkimais neateina reali savivaldos valdžios struktūros pertvarka. Jos tikrai reikėtų, nes šiuo metu meras yra renkamas tarybos ir priklauso tai daugumai. Nuo šiol meras taps vykdomosios valdžios atstovu, tad galimos labai rimtos įtampos. Juolab kad savivaldybės yra tapusios partijų ėdžiomis ir niekam ne paslaptis, kad į valdžią atėjusios partijos labai greitai pradeda ieškoti lojalių atstovų valstybinėse įmonėse, iš kurių teka finansiniai srautai joms remti. Čia atsiranda naujas dirgiklis ir konfrontacija, ir meras vis labiau taps populistas. Tai pamatysime per keletą rinkimų. Valdžią bandantys uzurpuoti populistai nėra unikalus Lietuvos scenarijus.

Senas demokratijos tradicijas turinčiose JAV naujasis Niujorko meras populistas pasakoja visuomenei neįsivaizduojamus dalykus: apie tai, kaip gera gyventi Lotynų Amerikoje, ypač Venesueloje, ir kitokius niekus. Mūsų laukia tas pats. Rinkimų vajus, kuris turėtų priartinti žmones prie valdžios ir skaidrinti, darys viską priešingai. Skaidrumo savivaldybėse nė kiek nepadaugės, tik sumažės, nes ta konfrontacija bus susijusi su įvairių grupių lobistų politiniais ir finansiniais interesais. Nukentės vietos gyventojai, jie bus apgaudinėjami, bus aiškinama, kad patys tokią valdžią išsirinko, nes pas mus demokratija. Vis dėlto demokratija yra truputėlį kitas dalykas, nei politikai mėgsta pasakoti rinkėjams. Vien tiktai visuotinė rinkimų teisė dar nesukuria demokratijos, reikia mažiausiai dar kelių veiksnių, pavyzdžiui, ekonominio: tam tikro pragyvenimo lygio standartų, oraus gyventojų būvio. Šių problemų, deja, niekas nesprendžia. Kalbant apie tai, ką daryti, kad situacija gėrėtų, pirmiausia reikėtų reformuoti rinkimų į savivaldybių tarybą tvarką, o vėliau jau pačią valdžios struktūrą, kuri kurtų realią savivaldą, o ne jos imitaciją.

Aišku, teigiama tokio įstatymo pusė, kad politikas bus renkamas tiesiogiai, o ne partijos – tai yra hipotetinė viltis, kad galbūt ateis charizmatiškas savo sritį išmanantis žmogus, nepasiduosiantis įtakoms. Vis dėlto manau, kad realybėje bus truputėlį kitaip, nes šalyje, kur geras meras yra ponas A.Zuokas, viltis yra mirusi. Kaip visada Lietuvoje visi geri sprendimai baigsis tuo, kuo baigiasi visada - niekuo.