M. Sinkevičius: savivaldybės pasigenda konkretumo

Šią savaitę Druskininkų merą Ričardą Malinauską, Lietuvos savivaldybių asociacijai vadovavusį net šešiolika metų, pastarajame poste pakeitė Jonavos rajono meras, buvęs ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.

Naujasis vadovas įvardijo šiandienines sritis, kuriose asociacijos iniciatyvos gyventojams galėtų pasitarnauti labiausiai.

– Kokios šiuo metu pagrindinės savivaldybių problemos, kurias gali padėti išspręsti asociacija?

– Savivaldybių atstovus bendrai jungia keli platesnio spektro dalykai, tarp kurių – didesnis savivaldos savarankiškumas. Valstybė linkusi dalį funkcijų centralizuoti arba dalį funkcijų savivaldybėms primesti neskyrus tam finansavimo. Savivaldybių savarankiškumas kai kuriais atvejais netgi mažinamas. Vienas savivaldybių nesavarankiškumo punktų – senas senas, dešimtmečiais besitęsiantis klausimas dėl žemės nuosavybės. Ar yra normalu, kad savivalda raginama pritraukti Lietuvos ir užsienio investuotojus, kelti miestų ir regionų ekonominį gyvybingumą, bet žemės, esančios jų teritorijose, savivaldybės nevaldo. Laisva valstybine žeme disponuoja Nacionalinė žemės tarnyba.

Kaip gali prikviesti verslą, jeigu negali pasiūlyti aiškaus sklypo, galimybės jį įsigyti? Jis yra kitose rankose, o jos nebūtinai supranta, mato savivaldos problemas. Tai vienas iš kultinių pavyzdžių. Be savarankiškumo su nerimu žiūrime į galimybę savivaldai išgyventi, skolintis. Artėja naujas finansinis laikotarpis. Savivalda įstatyta į labai aiškius skolinimosi limitus, biudžetų situacijos – įtemptos, ir gali atsirasti labai didelių iššūkių finansuoti arba vykdyti bet kokius projektus. Savivaldos finansiniai įsipareigojimai yra neatsiejama visos valstybės finansinių įsipareigojimų dalis, neturėtume eiti prasiskolinimo keliu, bet nepakenktų lankstesnės skolinimosi galimybės. Yra ir daug konceptualių temų, pavyzdžiui, regionų ateitis, jų augimas. Yra sukurta regioninės politikos regioninė knyga, bet kur jos nuostatų įgyvendinimo priemonės, finansavimo šaltiniai, terminai? Pasigendame konkretikos.

Prasminga siekti aktyvesnio savivaldybių tarpusavio bendradarbiavimo, tačiau asociacija negali užimti arbitro pozicijos.

– Kokias apskritai galias turi savivaldybių asociacija?

– Savivaldybių asociacija yra rimta atstovaujamoji institucija, ji konsoliduotai išreiškia visų 60 nuo didžiųjų iki mažiausiųjų savivaldybių interesą, nori, kad savivaldos balsas, bendri savivaldybių lūkesčiai būtų girdimi ir Vyriausybėje, ir Seime. Kas kitas, jeigu ne pačių savivaldybių atstovai geriau žino vietos gyventojų rūpesčius, vietines problemas?

– Kokius asociacijos pasiekus rezultatus vertinate kaip reikšmingiausius? Ko šiuo metu nebūtų, jeigu ne asociacija?

– Vienas pavyzdžių – savivaldos iniciatyva jai buvo patikėti socialinių pašalpų mokėjimo klausimai. Kai tai buvo patikėta savivaldai, pavyko nemažai sutaupyti mokesčių mokėtojų pinigų, nenuskriaudžiant socialiai pažeidžiamiausių gyventojų. Ankstesnė sistema leido gauti socialinę paramą ir tiems, kuriems ji realiai neturėjo priklausyti.

Kitas dalykas, kuriuo savivalda didžiuojasi, – esame tie, kurie labai svariai prisidėjo prie pokyčių vaikų globos sistemoje, jos pertvarkoje. Nuo institucinės vaikų globos pereita prie bendruomeninės, plečiamas šeimynų ratas. Ne be asociacijos įsikišimo vietoje mokinio krepšelio buvo įvestas klasės krepšelis. Tai palengvino kaimiškųjų mokyklų dalią. Neretai su Finansų ministerija pavykdavo sutarti dėl kai kurių finansinių dalykų, tiesa, ne ta apimtimi, kurios savivaldybes maksimaliai tenkintų. Pavyko sutarti, kad dalis Gyventojų pajamų mokesčio iš karto liktų savivaldybių biudžetuose. Dar vienas pasiekimų – įtikinome nekeisti kai kurių gerai veikiančių dalykų.

– Sakoma, kad jėga yra vienybėje. Ar Lietuvos savivaldybėms jos nestinga? Tarpusavio konkurencija neužgožia bendrojo intereso?

– Prasminga siekti aktyvesnio savivaldybių tarpusavio bendradarbiavimo, tačiau asociacija negali užimti arbitro pozicijos. Ieškome savivaldybes jungiančių temų. Tai yra 60 savivaldybių darinys, ir turi išlaikyti poziciją, kuri yra aktuali visiems. Jeigu orientuosimės atskirai į didžiųjų ar tik mažesniųjų savivaldybių problemas, būtų labai sudėtinga. Be to, didieji miestai, kurortai yra susijungę į atskiras šakines organizacijas. Kalbant apie žiedines savivaldybes ir savivaldybes, kurias jos juosia, kaip pavyzdžiui, Kauno rajonas ir miestas, tikrai yra argumentų, kad tokių savivaldybių tarpusavio vienybė labai pasitarnautų gyventojų gerovei, tačiau daug ką lemia, kaip yra pasirenkama gerąsias idėjas įgyvendinti, proceso organizavimas, kaip tai bus pristatoma visuomenei.

– Asociacija atstovauja savivaldybėms ir užsienio valstybių savivaldybių bei kitose tarptautinėse organizacijose. Kokia reali nauda savivaldybėms iš tokios narystės?

– Kartais atrodo, kad europinių savivaldybių klausimai yra toli nuo mūsų aktualijų, bet dalyvavimas tarptautinėse organizacijose leidžia susipažinti su iššūkiais, kurie mūsų lauks ateityje. Tarkime, klimato kaitos klausimai. Dabar Lietuvoje savivaldybių lygiu mes apie tai nekalbame, bet Paryžiaus klimato kaitos susitarimas vienokia ar kitokia forma turės būti įgyvendinamas visose ES šalyse, ir prie to neabejotinai turės prisidėti savivalda.

Anksčiau ar vėliau turėsime kalbėti apie ekologišką viešąjį transportą, atliekų surinkimą, šiukšlių kompostavimą ir t.t. Narystė tarptautinėse organizacijose leidžia susipažinti su perspektyviniais klausimais, jiems pasirengti ir neatsilikti nuo to, kas bus tikrai neišvengiama. Palyginę savo problemas su užsienio savivaldybių pamatome, kad bėdų turime ne daugiau nei kiti, kad kiti ir skundžiasi panašiais dalykais, kaip ir mes, o kai kuriose užsienio savivaldybėse bėdos daug aštresnės nei pas mus, tačiau mūsų lietuviškas mentalitetas mums leidžia per dažnai užsiimti saviplaka.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Italas

Italas portretas
Tikras medis turi augti lėtai, neduoti vaisių ir galiausiai turi išaiškėti, kad tai visai ne toks medis, kokį tikėjotės pasodinę.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių