M. Sinkevičius: konservatoriai siekia grįžti prie jiems palankios merų rinkimų tvarkos

Laikinasis Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius mano, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl tiesioginių merų rinkimų tvarkos prieštaravimo pagrindiniam šalies įstatymui inicijavo tam, kad būtų galima grįžti prie seniau galiojusios rinkimų tvarkos, kuri neva palanki patiems konservatoriams.

Visgi su tokiu laikinojo partijos pirmininko vertinimu nesutinka ir kreipimąsi į KT pasirašęs socialdemokratas Julius Sabatauskas, tvirtinantis, kad nėra jokių įrodymų, jog senoji merų rinkimų tvarka būtų palanki vienai partijai.

Jonavos meras akcentuoja, kad jo nuomone, tiesioginis merų rinkimų būdas yra tinkamas ir pasiteisinęs, bei leido susiformuoti gerai tradicijai. Todėl M. Sinkevičiaus teigimu, Konstituciniam Teismui nutarus, kad dabar galiojantis merų rinkimų būdas visgi prieštarauja Konstitucijai, LSDP sieks inicijuoti Konstitucijos keitimą.

Laikinojo LSDP pirmininko nuomone, pagrindinis konservatorių motyvas kreiptis į KT nebuvo noras išgirsti teisininkų išvadas ir padėti tašką dėl šio klausimo, o būtent siekis grąžinti senąją tvarką. Įtarumą dėl šios iniciatyvos Jonavos merui sustiprino ir tai, kad valdantieji Seime iniciavo rinkimų peržiūros darbo grupę, kuria neva siekia „žaidimo taisykles pritaikyti sau“.

„Aš jaučiu, kad nėra vienodo matymo, ir greičiausiai tie, kurie adresavo tą klausimą Konstituciniam Teismui, adresavo ne šiaip dėl teisės ir noro žinoti, o dėl noro grįžti atgal“,– Eltai kalbėjo M. Sinkevičius.

Iniciatorius yra konservatorių atstovas ir buvęs Kauno meras, kuriam savivaldos rinkimai nesusiklostė ir, matyt, tada atsirado interesas kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Jo įtarumo dėl valdančiųjų siekių nesumažina ir tai, kad tarp kreipimąsi pasirašiusių parlamentarų yra ir trys LSDP frakcijos nariai: frakcijos seniūnas Algirdas Sysas bei Julius Sabatauskas ir Dovilė Šakalienė. Jonavos meras sakė, kad parašus padėjo vos keli frakcijos nariai, ir jis nesiima vertinti, kokie buvo jo bendrapartiečių motyvai.

„Tie pasirašiusieji trys asmenys, jie, matyt, turi savo argumentaciją ir jų, matyt, pačių reiktų klausti, kokiais tikslais, ar žinojimo ar kitais, jie pasirašė. Kiek pamenu, pasirašiusiųjų yra per 40 ir ten tikrai yra marga politinė kompozicija norėjusių kreiptis į KT“, – teigė M. Sinkevičius, pabrėždamas, kad kreipimosi iniciatorius yra būtent TS–LKD narys, buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas.

„Iniciatorius yra konservatorių atstovas ir buvęs Kauno meras, kuriam savivaldos rinkimai nesusiklostė ir, matyt, tada atsirado interesas kreiptis į Konstitucinį Teismą“, – apie tikruosius konservatorių motyvus kreiptis į KT svarstė M. Sinkevičius.

P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

J. Sabatauskas turi kitą nuomonę

Visgi ne visi socialdemokratų partijos nariai iniciatyvoje kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl tiesioginių merų rinkimų tvarkos įžvelgia TS-LKD norą susikurti jiems palankią rinkimų sistemą. Seimo LSDP frakcijos narys J. Sabatauskas teigia, kad ir pagal dabartinę tvarką yra išrenkama nemažai konservatorių merų, todėl daryti išvadą, kad senoji rinkimų tvarka jiems būtų kur kas palankesnė, jo nuomone, negalima.  

„Yra ne vienas konservatorius, kuris yra meras. Pavyzdžiui, Kaišiadorių rajono, Šakių rajono. O ką jau kalbėti apie ilgaamžį, kaip aš juokiuosi, „nepaskandinamą“, Pasvalio merą, kuris yra meru nuo 1990 m. be jokių pertraukų“, – Eltai kalbėjo J. Sabatauskas.

Socialdemokratas teigia, kad paties A. Kupčinsko noro grįžti prie senosios rinkimų tvarkos jis negali atmesti. Tačiau J. Sabatauskas pažymi, kad buvusiam Kauno merui net ir pralaimėjus merų rinkimus, galiausiai pavyko gauti parlamentaro mandatą.

„Asmeniškai dėl Kupčinsko aš negaliu ginčytis. 2015m. jis iš tiesų pralaimėjo tuos tiesioginius merų rinkimus, bet užtai jis pats paskui pakliuvo į Seimą. Kaip ten sakoma: nėra to blogo, kas neišeitų į gerą“, – juokavo socialdemokratas.

Jis atmetė ir laikinojo LSDP pirmininko samprotavimus, kad kreipimąsi pasirašę asmenys taip neva siekia sugrąžinti senąją rinkimų tvarką.

„Buvo daug užduota klausimų, tai aš dėl kitų motyvų pasirašiau“,– tvirtino J. Sabatauskas, pridurdamas, kad jis pats tiesioginių merų rinkimų tvarkoje nemato prieštaravimo.

Ragina tiesioginius merų rinkimus įtvirtinti Konstitucijoje

M. Sinkevičius tiesioginius merų rinkimus ragina įtvirtinti Konstitucijoje.

Tokią poziciją jis išsakė pirmadienį Prezidentūroje vykusioje spaudos konferencijoje, dar prieš Konstituciniam Teismui paskelbiant, kad prieš šešerius metus Lietuvoje įvesti tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai.

„Tikėtina, kad toks jis bus (KT sprendimas – BNS). Manau, kad tai turės galimų neigiamų pasekmių. Jeigu bus grįžta į seną rinkimų sistemą, matyt, turėsim netvarias savivaldas su galbūt merų pasikeitimas per kadenciją, turint tris ar keturis skirtingus merus“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

„Politikų rankose galimybė de facto padaryti de jure – padaryti Konstitucijos pataisas, įteisinant tiesioginius merų rinkimus. Aš tikiuosi, kad tas bus padaryta“, – pridūrė jis.

Savivaldybių asociacijos prezidentas taip pat teigė manantis, kad jei bus grįžta prie senosios sistemos, dėl to gali nukentėti ir rinkimų į savivaldybių tarybas aktyvumas. Jis taip pat pabrėžė nematantis argumentų, kodėl tokie rinkimai būtų nepasiteisinę.

„Turiu lūkestį, kad visos partijos – ne tik valdančioji dauguma ar opozicija – sutars, kad mums reikia konstitucinio pokyčio“, – sakė Jonavos meras.

Mato norą imtis rinkimų įstatymų peržiūros

M. Sinkevičius šiuo metu – ir Lietuvos socialdemokratų partijos laikinasis pirmininkas.

Jis vėliau pirmadienį išplatintame pranešime teigė, kad tiesioginiai mero rinkimai „užtikrina ir savivaldybių veiklos tęstinumą, politinį stabilumą“.

„Tiesiogiai išrinktas meras yra tos teritorijos lyderis, savivaldybės veidas“, – cituojamas M. Sinkevičius.

Visas šis fonas, tokios diskusijos ir iniciatyvos pandemijos metu neramina – konservatoriai bando sutelkti vis daugiau galių savo rankose.

Pasak politiko, Konstitucinio Teismo sprendimas yra nekvestionuojamas ir jį reikia vykdyti, tačiau laikinasis socialdemokratų vadovas atkreipia dėmesį, kad šio klausimo nagrinėjimo pagrindiniai iniciatoriai – valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovai.

„Kreipimasis į KT, matyt, buvo sąmoningas konservatorių atstovų (o jų priekyje – buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas) noras, kad toks merų rinkimų būdas būtų panaikintas. Greičiausiai jų tikslas yra grįžti prie buvusios rinkimų tvarkos“, – sakė M. Sinkevičius.

Anot jo, vis daugiau „viešų ir neviešų ženklų, kad valdantieji konservatoriai siekia imtis visų Lietuvoje vykstančių rinkimų įstatymų peržiūros“.

„Valdantieji vis garsiau kalba apie tai, kad renkant Seimą reikia atsisakyti vienmandačių, parlamentą rinkti tik balsuojant už partijų sąrašus. Taip pat šalia keliamas klausimas, ar prezidentas Gitanas Nausėda ar premjerė Ingrida Šimonytė turėtų dalyvauti Europos Vadovų Tarybos posėdžiuose. Visas šis fonas, tokios diskusijos ir iniciatyvos pandemijos metu neramina – konservatoriai bando sutelkti vis daugiau galių savo rankose“, – teigė Jonavos meras.

Konstitucinis Teismas pirmadienį konstatavo, kad tiesioginiai merų rinkimai teisės požiūriu „yra įmanomi tik pakeitus Konstituciją“.

Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, tai yra baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.

Dėl tiesioginių merų rinkimų į KT buvo kreipęsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, tačiau tarp pasirašiusiųjų buvo ir keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“.

Jie kėlė klausimą, ar buvo galima Lietuvoje įteisinti tiesioginius merų rinkimus nepakeitus Konstitucijos.

Seimo nariams kilo abejonių, ar skirtingas mero ir savivaldybės tarybos narių rinkimo būdas, išskirtinė ir plati tiesiogiai išrinkto mero kompetencija, iš dalies įsiterpianti į savivaldos vykdomosios institucijos kompetenciją, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai vienpakopei savivaldos sistemai.

Jų teigimu, Konstitucija nediferencijuoja tarybos narių, o atvirkščiai – įtvirtina visiems vienodą teisinį reguliavimą.

Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje įvesti 2015 metais. Savivaldybių merai jau du kartus rinkti tiesiogiai. Anksčiau merus rinkdavo savivaldybių tarybos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

E

E portretas
O tai ka jus opozicija veikiat,sedit kaip prsisike y kelnes ir leidziat klestet tai paveldimai grupuotei.

Kikis

Kikis  portretas
O kodėl tik konservatoriams palanki, kodėl ne socdemams ar valstiečiams? Populiarumas menkas,š. ūdą malat, kiaušiniai silpni?

ha

ha portretas
ruskių debiliuk-troliuk.Išmok rašyti be klaidų
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių