LVŽS pasitraukus iš susitarimo dėl švietimo, kitos opozicinės frakcijos dar neapsisprendė

Darbo partijos, pirmosios užsiminusios apie galimą pasitraukimą iš susitarimo, lyderis A. Mazuronis sako, kad „valstiečių“ sprendimas nieko nepakeis, nes susitarimas nebuvo vykdomas.

„Jis tiesiog ir toliau bus neįgyvendinamas, jo kaip ir praktiškai nebuvo, nes susitarimai, kurių nuostatų nesilaikoma, neegzistuoja. Užtai keliam ir mes tą idėją, kad gal reiktų svarstys galimybę pasitraukti, nes jis tiesiog yra neveikiantis, neįgyvendinamos tos nuostatos“, – BNS sakė partijos lyderis.

„Darbiečiai“ spręs kitą savaitę

Ar trauktis iš susitarimo, Darbo partija ketina apsispręsti kitą savaitę.

„Trauktis iš susitarimo, kuris ir taip neveikia, žingsnis, kurį turbūt reikia žengti“, – sakė jis.

Opozicinės LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis ketvirtadienį per spaudos konferenciją Seime pranešė, kad partijos valdyba priėmė sprendimą trauktis iš nacionalinio švietimo susitarimo. Anot jo, tokį žingsnį lėmė blogėjanti švietimo padėtis.

Anot A. Mazuronio, LVŽS „norėjo aplenkti“ Darbo partiją, kuri pirmoji užsiminė apie galimą pasitraukimą iš susitarimo.

Karbauskis be vaizduotės nukopijavo mūsų sprendimus.

„Karbauskis be vaizduotės nukopijavo mūsų sprendimus, tik mes juos ne emocijom darom, o racionaliais argumentais ir susirinkę visą medžiagą, tiek iš Švietimo ministerijos, tiek iš profsąjungų. Analizuojam dabar ją, bet panašu, kad vis tik profsąjungos teisios toje skaičiavimo metodikoje. Kiekvienas skaičiuoja kaip kas nori“, – BNS sakė A. Mazuronis.

„Sprendimas logiškas, toks, kaip sakyt, padiktuotas turbūt mūsų to užduoto tono, bet norėjo aplenkt – tegul, bus aplenkę“, – teigė jis.

Opozicinė LVŽS ketvirtadienį pranešė apsisprendusi trauktis iš prieš dvejus metus partijų pasirašyto nacionalinio partijų susitarimo dėl švietimo. Tokį sprendimą priėmė partijos valdyba, paskelbė partijos lyderis Ramūnas Karbauskis.

Anot jo, tikslai, kurie buvo užfiksuoti susitarime nėra vykdomi, „nėra net bandoma juos vykdyti“, o situacija daugelyje sričių blogėja.

Susitarimą vadina niekiniu

Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė BNS teigė, kad LVŽS žingsnis logiškas, nes susitarimas yra niekinis.

„Nežinau, ar tai kažką keičia. Matomai, gal ir nelabai, nes jokie teikiami siūlymai nuo mūsų ar kitų opozicinių frakcijų nieko nekeičia, nes valdantieji daro buldozeriu sprendimus, kuriuos matomai suplanavę Vyriausybės programos rėmuose“, – teigė ji.

„Privatizacija švietimo sektoriaus vyksta į priekį, o dabar įvertinus streikus ir visoje švietimo bendruomenėje vystančias diskusijas, logiški žingsniai, koks tikslas būti susitarime, jei jis tampa niekinis“, – kalbėjo O. Leiputė.

Jei sulauksim reakcijos, tai matysime, o jei nesulauksime, darysime irgi sprendimus, diskutuosime.

Anot seniūnės, partija kreipėsi į ministrą dėl viešojo sektoriaus privatizavimo, privačių mokyklų plėtros bei mokytojų perviliojimo šiems siūlant geresnes daro sąlygas. Ji priminė, kad partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė viešai kreipėsi, kad būtų peržiūrėtas susitarimo dėl švietimo turinys.

„Jei sulauksim reakcijos, tai matysime, o jei nesulauksime, darysime irgi sprendimus, diskutuosime“, – sakė O. Leiputė.

Demokratai derinsis su opozicija

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis sako, kad sprendimą dėl švietimo susitarimo demokratai priims derindami su kitomis opozicinėmis partijomis, o kol kas stebės situaciją.

„Mes žiūrėsime, kaip vyks derybos ir kaip Vyriausybė vertins mokytojų profsąjungų reikalavimus, ir jei matysime, kad susitarimas yra fikcija, konsultuojamės su kolegomis iš opozicinių frakcijų, Darbo partijos, socialdemokratų, ir, jei darysime, turbūt bendru sprendimu, o ne po vieną“, – BNS sakė S. Skvernelis.

Opozicinių „valstiečių“ sprendimas trauktis iš partijų pasirašyto nacionalinio partijų susitarimo dėl švietimo reiškia atsakomybės vengimą, teigia švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Jo teigimu, partijų susitarimas galioja iki 2030 metų, ši Vyriausybė atsakinga už įsipareigojimų vykdymą iki 2024 metų pabaigos.

2021 metų rugsėjo 1 dieną parlamentinių partijų vadovai pasirašė nacionalinį susitarimą dėl švietimo, kuriuo, be kita ko, įsipareigojo didinti švietimui skiriamą bendrojo vidaus produkto dalį, didinti mokytojų atlyginimus, įtvirtino kitus įsipareigojimus.

Jį pasirašė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos, Lietuvos socialdemokratų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Darbo partijos atstovai. Praėjusių metų birželį prie susitarimo prisidėjo opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.

Reikalaudama mokytojams atlyginimus didinti nuo šių metų rugsėjo penktadienį Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga rengia įspėjamąjį mokytojų streiką.

Šios profsąjungos pirmininko Andriaus Navicko duomenimis, streikuoti planuoja 228 ugdymo įstaigos ir apie 5000 jų darbuotojų.

Reikalaujama atlyginimus nuo rugsėjo didinti 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 proc., klasėse mažinti mokinių skaičių ir kita.