Prezidentas G. Nausėda sakė, panašu, kad D. Trumpas ir V. Putinas dėl Europos ateities kalba be pačios Europos.
„Svarbiausia išvengti štai kokio dalyko: kad nesusidarytų įspūdis, jog yra bendraujama už nugaros tiek Europai, tiek Ukrainai“, – kalbėjo prezidentas G. Nausėda.
Nerimaujama, kad D. Trumpas su V. Putinu pasieks ne taiką, o tik nukels karą į ateitį. Rusai gal ir atsitrauks iš Ukrainos, bet sustiprės ir grįš. O situacija jau bus kita – amerikiečiai žada Ukrainos gynybą palikti Europai. Europos kariuomenės dabar to nepajėgtų.
Jei tavęs nėra prie stalo, tai tu tada esi meniu įrašytas.
„Situacija išties kelia nerimą. Ilgalaikė taika, saugumo garantijos, tikimybė, kad Rusija atnaujins karo veiksmus – štai čia pagrindiniai klausimai. Jeigu į taikos derybas nebus įtraukta Ukraina, Europa, visa NATO, tada tokia tikimybė auga“, – teigė ministras pirmininkas Gintautas Paluckas.
Europos šalys reikalauja įtraukti jas į derybas. Bet kad Europos derybose nėra, pati Europa ir kalta, sako užsienio reikalų ministras.
„Europa turi veikti. Bilietas prie stalo yra, reikia padėti kažką ant stalo. Jei tavęs nėra prie stalo, tai tu tada esi meniu įrašytas. Ir dabar yra metas, kai turime padėti didelius sprendimus. O ne vien tik trypčioti ir sakyti: „O mes norėtume, kad būtų kitaip“, – tikino užsienio reikalų ministras K. Budrys.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
D. Trumpas atvirai sako, kad jam svarbu tik, kad Ukrainoje dabar nebevyktų mūšiai. Savo rinkėjams Amerikoje tai rodytų kaip pergalę. Kas bus Europoje po to – jam nerūpi.
„Aš čia tik tam, kad pasiekčiau taiką. Nesirūpinu niekuo kitu, tik kaip sustabdyti milijonų žmonių žudymą“, – sakė JAV prezidentas.
Diplomatas Vygaudas Ušackas sakė, kad dabar Lietuvai būtina burtis su kitomis regiono šalimis.
„Mes galime, kartu veikiant kaip Europos Sąjunga, su britais ir norvegais, išsiderėti palankesnes būsimos taikos sutarties sąlygas“, – pabrėžė jis.
D. Trumpas neslėpė, kad jam svarbu matyti, kiek pinigų valstybės išleidžia saugumui. Ir tai ne vien finansavimas kariuomenei. Europa turi didinti paramą Ukrainai, pirkti daugiau amerikietiškų ginklų.
„Europiečiai gali derėtis, išeidami su aiškiai finansiškai apibrėžtu paketu“, – teigė V. Ušackas.
Europa turi galimybių spausti Rusiją ne tik naujomis sankcijomis.
„Turime kalbėti, nustoti mykti ir kalbėti apie atominės energetikos įmones, ir susijusius asmenis, ir toliau didinti spaudimą Rusijai. Taip pat dar pasiėmus papildomai ir 300 milijardų, įšaldytų Europoje“, – kalbėjo K. Budrys.
D. Trumpo ir V. Putino derybos tiesiogiai liečia Lietuvą. Prieš įsiverždami į Ukrainą, rusai įteikė ultimatumus NATO šalims, gavo ir Lietuva – patraukti NATO pajėgas iš visos Rytų Europos.
„Aš žinau, kad jis yra ant stalo. Tame ultimatume yra ir Lietuva, NATO infrastruktūra Lietuvoje. Kažkas norės apie tai kalbėti. Dėl to siekiant išvengti visų šitų pasekmių, turime pakirsti agresoriaus pamatus“, – ragino užsienio reikalų ministras.
Po rusų ultimatumo NATO darė priešingai: įstojo Švedija su Suomija. Rytų Europoje daugėja NATO pajėgų.
„Niekas neturi kelti NATO jokių ultimatumų“, – sakė G. Nausėda.
Rusų pergale, gal net didžiausia nuo Krymo okupacijos, vadinama vien tai, kad D. Trumpas paskambino V. Putinui, kuriam išduotas tarptautinis arešto orderis dėl karo nusikaltimų.
„Diplomatinė V. Putino izoliacija buvo nubraukta vienu D. Trumpo skambučiu“, – konstatavo V. Ušackas.
D. Trumpas nekalba, kad Rusija neteisėtai užpuolė Ukrainą, kad turi grąžinti žemes, atlyginti žalą.
Lieka klausimas, ar D. Trumpas neblefuoja? Ar, kaip ne kartą buvo, tyčia sukėlė Europai šoką, kad susiimtų, o po to pozicijos švelnės?
„Ar tai, ką sako dabar D. Trumpas, yra jau galutinė JAV pozicija? Ar tai signalas deryboms, tiek su V. Putinu, tiek, dar svarbiau, su Europa ir Ukraina?“ – klausė V. Ušackas.
Derybos dėl Europos saugumo ateities tęsis savaitgalį Miunchene.
