Lietuvos pasitraukimu iš 17+1 formato besipiktinusi opozicija estų ir latvių sprendimo nesureikšmina

Opozicijos atstovai, dar prieš metus Lietuvos pasitraukimą iš 17+1 formato vadinę neapgalvotu simboliniu žingsniu, sukėlusiu viešojoje erdvėje nereikalingą triukšmą, šiandien Latvijos ir Estijos pasitraukimo nelinkę sureikšminti.

Ketvirtadienį estų ir latvių Vyriausybėms pranešus apie sprendimą pasitraukti iš bendradarbiavimo formato su Pekinu, Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas teigia, esą šis sprendimas yra savalaikis, kadangi formatas, anot jo, šiuo metu nėra aktualus nei Kinijai, nei Europos Sąjungos valstybėms.

„O kas dabar pasikeitė? Kokį tai davė apčiuopiamą ar neapčiuopiamą rezultatą? Formatas 16+1, turint galvoje apskritai santykių pasaulyje kontekstą, jis yra tiesiog miręs. Tai vieni net nesivargina iš jo išeiti, kiti padarė žingsnius“, – penktadienį Eltai teigė G. Paluckas.

Nors, socialdemokrato nuomone, šis Rygos ir Talino sprendimas nebuvo priimtas sekant Lietuvos pėdomis, vis dėlto, džiaugiasi jis, Lietuva bent jau neliko „viena ant ledo“. 

Aišku, mes ne kartą esame prašę kolegų estų ir latvių, kad jie mus palaikytų, nes mums nesmagu, mes vieni plakamės, blaškomės.

„Aišku, mes ne kartą esame prašę kolegų estų ir latvių, kad jie mus palaikytų, nes mums nesmagu, mes vieni plakamės, blaškomės. O kadangi dabar jau niekam tas 16+1 nėra aktualu dėl įtemptų santykių, tai aš apskritai nemanau, kad čia yra kažkoks pasiekimas. Atvirkščiai, tas formatas jau yra neaktualus ir neegzistuojantis, belikęs tik formalus. Tai čia ačiū latviams, estams, kad nepaliko mūsų vienų ant ledo, bet tai neturi jau jokio praktinio poveikio, nieko“, – komentavo G. Paluckas.

Tokios pat nuomonės laikosi ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis. Jo teigimu, šiuo metu didelės prasmės būti bendradarbiavimo formate su Kinija Baltijos šalims nėra.

„Kuo toliau, tuo labiau šiuo geopolitiniu laikotarpiu kiekviena valstybė pamato, ar tai yra aktualu, tai dabar didelės prasmės šiuo metu tas formatas tikrai nesuteikia, bent jau mūsų regiono valstybėms“, – kalbėjo S. Skvernelis, kartu pridurdamas, kad šiuo sprendimus nesistebi.

„Čia yra latvių ir estų Vyriausybių apsisprendimas ir jis nestebina. Tiek Latvijoje, tiek Estijoje šiuo metu yra analogiškai kaip mūsų – konservatorių Vyriausybės, premjerai ir tokia pati situacija. Turime panašią ekonominę situaciją, panašias problemas ir panašią užsienio politiką, tai nieko nestebina“, – pridūrė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis.

ELTA primena, kad ketvirtadienį, praėjus daugiau nei metams, kai Lietuva pasitraukė iš bendradarbiavimo formato su Kinija „17+1“, jos pavyzdžiu pasekė Estija ir Latvija.

Patvirtinęs sprendimą trauktis iš bendradarbiavimo su Kinija formato 2021 m. gegužę, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paragino ir kitas ES valstybes apleisti iniciatyvą. Jo teigimu, kur kas efektyviau, jei ES valstybės su Kinija bendradarbiautų formatu 27+1. Tai sukėlė Pekino pasipiktinimą.

Sprendimą kritikavo ir opozicija, kuri teigė, kad išėjimas iš šio formato prilygsta informacijos praradimui ir Lietuvos lyderystė, Vakarų valstybėms užduodant toną, pastebėta nebus.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Viskas gerai,

Viskas gerai, portretas
šunauja pacypaus ir nustos .

JONAS to manau

JONAS to manau portretas
Manyk iš naujo Ne konservai ne jankiai o tauta išrinks O tai bus 100% jeigu eis balsuoti jei pagalvos apie savo tėvyne apie savo vaikus

Manau

Manau portretas
Tevynej ka beisrinktu i seima,ka padiktuos usa ta jie ir darys
VISI KOMENTARAI 9
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių