G. Nausėda: glaudūs Lietuvos ir Lenkijos santykiai itin nepalankūs Kremliui

„Ne veltui kai kurie geopolitikos mąstytojai Lietuvos ir Lenkijos sąjungą apibūdina kaip vieną didžiausių Rusijos galvos skausmų, vieną svarbiausių problemų, kurią būtų galima išspręsti supriešinant mūsų tautas“, – Nacionalinio saugumo konferencijoje trečiadienį sakė G. Nausėda.

„Tačiau jiems nepavyks. Mes palaikysime vienas kitą, o ne kovosime tarpusavyje“, – pabrėžė jis.

Pasak šalies vadovo, tokios Lietuvos ir Lenkijos bendrystės svarbą galima iliustruoti ir istoriniais pavyzdžiais.

Ne veltui kai kurie geopolitikos mąstytojai Lietuvos ir Lenkijos sąjungą apibūdina kaip vieną didžiausių Rusijos galvos skausmų.

„Tai buvo tiesa prieš 500 metų, kai vienijomės grėsmės iš Rytų akivaizdoje, tai yra tiesa ir šiandien“, – mano prezidentas.

Jis akcentavo, kad laikantis išvien, stiprinamas ir abiejų šalių saugumas.

„Lietuva ir Lenkija kartu patyrė daug iššūkių. Jie mus išmokė, kaip svarbu laikytis ir būti kartu. Nes kartu esame stiprūs, kartu galime atsilaikyti, kartu galime laimėti“, – tvirtino G. Nausėda.

G. Nausėda: ginsime kiekvieną Vakarų civilizacijos centimetrą

Vakarų bendruomenė yra nedaloma visuma, vienijama bendrų vertybių, tad būtina ginti kiekvieną „Vakarų civilizacijos centimetrą“, sako prezidentas G. Nausėda.

„Pirma, mes, Vakarų bendruomenė, Vakarų civilizacija, nesame atsitiktinis atskirų dalių rinkinys. Mes nesame tik žemės kilometrai, ežerų skaičius, jūrų mylios, kurias būtų galima atiduoti ar iškeisti. Esame vienas kūnas, kurį sieja vertybės“, – savo kalboje Lietuvos nacionalinio saugumo konferencijoje trečiadienį teigė prezidentas.

Negalima prarasti 10 kilometrų demokratijos ar 100 kilometrų tarptautinėmis taisyklėmis grindžiamos tvarkos.

„Negalima prarasti 10 kilometrų demokratijos ar 100 kilometrų tarptautinėmis taisyklėmis grindžiamos tvarkos. Arba jas puoselėjame ir saugome, arba prarandame jas visas. Taigi niekam neturėtų kilti abejonių, kad ginsime savo vertybes. Ginsime kiekvieną Vakarų civilizacijos centimetrą visomis turimomis priemonėmis“, – kalbėjo jis renginyje, kuriame dalyvavo ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda).

Pasak G. Nausėdos, ieškant regioninio gynybos sprendimo, būtina įsitikinti, kad „tai nesuskaldys, neišskirs mūsų“.

„Regioniniai sprendimai prasmingi tik platesniame kontekste – tik tada, jei jie stiprina demokratinių valstybių šeimą, stiprina mūsų Aljansą. Šiandieniniame pasaulyje nėra ilgalaikio Aš be tvaraus Mes. Nėra saugaus regiono be saugaus Aljanso. Nėra saugaus Aljanso be saugaus regiono. Turėtume nepamiršti šios tarpusavio priklausomybės“, – akcentavo šalies vadovas.

Valdovų rūmuose vyksiančioje konferencijoje „Regioniniai saugumo iššūkiai ir civilių įtraukimas į teritorinę gynybą“ bus kalbama apie Baltijos jūros regiono saugumo situaciją, visuomenės įsitraukimą į šalies gynybą.

Renginys vyksta minint Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-iąsias metines, šia proga Lietuvoje vieši Lenkijos prezidento, taip pat Lenkijos parlamentų vadovų delegacijos.

Gegužės 3-iosios Konstitucija laikoma pirmąja Konstitucija Europoje. Ji priimta Abiejų Tautų Respublikos Ketverių metų Seimo 1791 metų gegužės 3 dieną. Tarpusavio įžadas priimtas kiek vėliau – spalio 20 dieną.

Lenkijoje gegužės 3-ioji yra svarbi valstybinė šventė, tuo metu Lietuvoje ši data minima kukliau, nes Konstitucija, kai kuriais vertinimais, sumažino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą bendroje valstybėje su Lenkija.