Vieni kadenciją baigiantys Europos Parlamento (EP) nariai kalba daugiau, o kiti garsiau. Bendroje "turnyro lentelėje" kai kurių Lietuvos deleguotų EP narių aktyvumą galima matuoti tūkstančiais, o kai kurių – tik dešimtimis atliktų veiksmų.

Svarbiausia kalbėti raštu

Europalamentarai Lietuvai atstovauja pasitelkdami kelias veiklos priemones – pasisakydami per plenarinius posėdžius, skaitydami pranešimus, kurie yra EP rezoliucijų pagrindas, rengdami rezoliucijas, pateikdami nuomones, teikdami rašytinius pranešimus. Nepriklausomai nuo veiklos komitetuose ir jų pozicijos, EP nariai taip pat savarankiškai teikia klausimus Europos Tarybai ar Europos Komisijai.

Tačiau iš visų galimybių sąrašo veiksmingiausi ir pareikalaujantys daugiausia pastangų bei laiko yra pranešimai ir pasiūlymai dėl rezoliucijų, kaip įsitikinęs buvęs EP narys Eugenijus Maldeikis. Jis paaiškino, kad didžiausią įtaką EP sprendimams europarlamentarai gali daryti prisidėdami prie rašytinių dokumentų rengimo. Taip jie dirba tiesiogiai su Komisija, frakcijomis, šešėliniais jų nariais, todėl pelno politinį autoritetą ir gali daryti realią įtaką nepriklausomai nuo šalies narės dydžio ir jos atstovų skaičiaus.

"O pasisakymai per plenarinį posėdį yra skirtingi. Jie gali trukti vieną minutę ir būti susiję su bet kokiomis temomis. Pavyzdžiui, pradedant EP sesiją Strasbūre netrūksta emocijų ir kalbų, kaip prastai skraido lėktuvai. Pasisakymai, kai posėdyje yra apie 800 žmonių, nuvertėja, todėl svarbiausias europarlamentaro darbas yra veikla komitete ir bendradarbiavimas rengiant dokumentus", – komentavo jis.

Anot jo, reikšmingos ir kalbos svarstant dokumentą, jei europarlamentarą ar pranešimo autorių jo frakcija už argumentuotą kalbą deleguoja kalbėti visos frakcijos vardu. Tokiu atveju EP narys gauna daugiau laiko pasisakyti, gali vertinti dokumentą ir siūlyti jo pakeitimus.

"Svarbu yra aktyviai rengti rezoliucijas, būti šešėliniu frakcijos pranešėju, nes gali atspindėti jos poziciją. Komiteto nariai europarlamentarą vertina už jo profesionalumą ir skirtingų sričių – pramonės ar energetikos – išmanymą, nes komitetai yra "klubiniai", – sakė E.Maldeikis. – Svarbiausi komitetai yra tie, kurie dalyvauja priimant bendrus sprendimus."

Tūkstančiai pasisakymų

Oficialiai pateikiama bendra statistika atspindi europarlamentarų aktyvumą, tačiau visi jų nuveikti darbai skaičiuojami vienodais matais. Taigi svarbaus pranešimo (dėl kurio rengimo balsuoja EP komitetas, vėliau ir visas EP dėl rezoliucijos priėmimo) rengimas oficialioje aktyvumo suvestinėje nesiskiria nuo kelių sakinių paaiškinimo dėl balsavimo motyvų, pateikiamo sekretoriatui raštu.

Visų europarlamentarų veiklos "krepšeliuose" daugiausia galima suskaičiuoti būtent epizodinių pasisakymų per plenarinius posėdžius. Kai kurių Lietuvos į EP deleguotų politikų epizodinių pasisakymų skaičius perkopia tūkstančio ribą, tačiau tie politikai nėra "garsiau" prabilę kitais klausimais, pavyzdžiui, skaitę pranešimo ar prisidėję prie rezoliucijos rengimo. Be to, pasisakymai plenariniuose EP posėdžiuose susideda iš diskusijų žodžiu ir vėlesnių paaiškinimų apie balsavimo motyvus raštu. Pastarieji, kai kurių ekspertų nuomone, tik pagerina bendrą statistiką ir pakelia europarlamentarą "turnyro lentelėje", todėl yra ypač mėgstami prieš rinkimus, siekiant pademonstruoti europarlamentaro aktyvumą.

Bendrai skaičiuojamų pasisakymų per plenarinius posėdžius lyderiai – socialdemokratas Zigmantas Balčytis (1139 pasisakymai plenariniuose posėdžiuose) bei "Tvarkos ir teisingumo" atstovas Juozas Imbrasas (pasisakęs 1119 kartų), nuo kolegų truputį atsilieka socialdemokratų atstovė Vilija Blinkevičiūtė (955 pasisakymai).

Sunkesnė veikla domina tik keturis

Tačiau pranešimus (didelės apimties dokumentus, kuriuos parengti užtrunka kelis mėnesius) per 2009–2013 m. kadenciją rengė tik keturi Lietuvos deleguoti europarlamentarai – konservatorė Laima Andrikienė, Z.Balčytis, Liberalų sąjūdžio atstovas Leonidas Donskis ir socialdemokratas Justas Vincas Paleckis.

Z.Balčytis EP skaitė 2010 m. metinį pranešimą dėl ES finansinių interesų apsaugos – dėl kovos su sukčiavimu. L.Donskis pasisakė dėl Metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2011 m. ir dėl ES politikos šioje srityje. L.Andrikienė skaitė pranešimą su pasiūlymu dėl EP rekomendacijos Tarybai dėl ES religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gairių projekto, taip pat pranešimą dėl 2009 m. metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje ir ES politikos šioje srityje. J.V.Paleckis pateikė rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai dėl ES politikos Baltarusijos atžvilgiu.

Daug patarėjų – mažai rezultatų

Kita pagal svarbą priemonė – pasiūlymai dėl rezoliucijų. Juos aktyviausiai teikė konservatorė L.Andrikienė ir L.Donskis, o pasisakymų per plenarinius posėdžius lyderis Z.Balčytis ir konservatorius Algirdas Saudargas savo "krepšelyje" turi vos po vieną pasiūlymą dėl rezoliucijos, prie kurios rengimo prisidėjo.

Mažiau šioje kadencijoje nuveikė Darbo partijos atstovė Justina Vitkauskaitė-Bernard, nors ji turi daugiausia padėjėjų – net 42. Tiesa, reikia paminėti, kad EP nare ji tapo tik 2012 m. pabaigoje, kai pakeitė Seimo rinkimus laimėjusį buvusį europarlamentarą Viktorą Uspaskichą.

J.Vitkauskaitė-Bernard 24 kartus pasisakė per plenarinį EP posėdį, kartu su kolegomis pateikė vieną rašytinį pareiškimą dėl kovos su gestaciniu cukriniu diabetu, buvo vienos nuomonės dėl Europos kultūros ir kūrybos sektorių, kaip ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo šaltinių, rėmimo šešėlinė referentė.

Tuščiai politikuoti laiko nėra

E.Maldeikis apibendrino, kad EP viduje šalių narių atstovai vertinami už profesionalumą, nes priimant sprendimus ES lygmeniu reikia turėti skirtingų sričių ekspertinių žinių, išmanyti ES teisę ir daug kitų niuansų.

Todėl europarlamentarų įdirbio negalima pamatuoti pasisakymų skaičiumi, nes į narius, kurie pasisako dauguma temų – nuo kultūros reikalų iki karinių konfliktų – kolegos rimtai nežiūri. Be to, pagrindinis darbas, lemiantis veiklos rezultatus, vyksta komitetuose, kur galima inicijuoti įstatymų pataisas, nes plenariniame posėdyje sprendimai tik apibendrinami.
"Kaip ir bet kuriame nacionaliniame parlamente, taip ir EP yra "šnekučių", kurie pasisako visais klausimais. Tačiau EP nariai siekia pokyčių daugelyje svarbių energetikos ar bankų sričių, todėl kriterijai ten kitokie, veikti reikia profesionaliai", – tikino E.Maldeikis.

Aktyviausi europarlamentarai 2009–2013 m. (darbų skaičius bendroje veiksmų statistikoje)

1. Zigmantas Balčytis 1299
2. Juozas Imbrasas 1230
3. Vilija Blinkevičiūtė 1110
4. Rolandas Paksas 813
5. Laima Andrikienė 759
6. Radvilė Morkūnaitė Mikulėnienė 549
7. Justas Vincas Paleckis 347
8. Leonidas Donskis 241
9. Valdemaras Tomaševskis 97
10. Vytautas Landsbergis 78
11. Algirdas Saudargas 36
12. Justina Vitkauskaitė-Bernard (EP narė, pakeitusi Viktorą Uspaskichą nuo 2012 m.) 26

Šaltinis: EP duomenys

Europarlamentarų parengtos rezoliucijos

1. Laima Andrikienė 226
2. Leonidas Donskis 159
3. Valdemaras Tomaševskis 46
4. Rolandas Paksas 38
5. Juozas Imbrasas 35
6. Vytautas Landsbergis 25
7. Justas Vincas Paleckis 25
8. Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė 16
9. Vilija Blinkevičiūtė 10
10. Zigmantas Balčytis 1
11. Algirdas Saudargas 1
12. Justina Vitkauskaitė-Bernard 0

Šaltinis: EP duomenys

Europarlamentarų padėjėjai (akredituoti ES Briuselyje, Liuksemburge ar Strasbūre ir vietiniai – įdarbinti vienoje iš ES valstybių narių)

1. Justina Vitkauskaitė-Bernard 42*
2. Juozas Imbrasas 1 13
3. Valdemaras Tomaševskis 1 12
4. Justas Vincas Paleckis 2 11
5. Vytautas Landsbergis 2 9
6. Vilija Blinkevičiūtė 2 7
7. Algirdas Saudargas 1 7
8. Zigmantas Balčytis 2 4
9. Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė 2 4
10. Rolandas Paksas 1 5
11. Laima Andrikienė 2 3
12. Leonidas Donskis 2 3

Šaltinis: EP duomenys

*Vietinių padėjėjų skaičius