Lietuva kitų dažnai matoma kaip maža valstybė, kuri neretai tampa vienokios ar kitokios formos paramos gavėja. Tačiau Lietuva ne tik ima, bet ir duoda: mes prisidedame prie neįgalių vaikų ir jaunimo ugdymo plėtros Armėnijoje ir Baltarusijoje.

Išmokti savarankiškumo

2014 m. Armėnijos nevyriausybinė organizacija „Full Life“ organizavo įtraukties vasaros sto-vyklą, kurios tikslas buvo neįgalius ir vargingai gyvenančius vaikus įtraukti į socialines veiklas, kad jie pasijustų esantys visaverčiais ir aktyviais piliečiais. 90 neįgalių ir iš vargingų šeimų kilusių vaikų vieną mėnesį gyveno, lavinosi, žaidė, keliavo po apylinkes kartu su bendraamžiais vasaros stovykloje.

Šios stovyklos organizatorių Armėnijoje tikslas labai svarbus tiek patiems vaikams, tiek Armėni-jos visuomenei plačiąja prasme. „Kai kurie neįgalūs vaikai pirmą kartą išvyksta iš namų ir taip mokosi gyventi savarankiškai – be nuolatinės suaugusių šeimos narių pagalbos – mokosi ir pasi-tikėjimo, ir gyvenimo įgūdžių. Kartu kiti stovykloje atostogaujantys vaikai mokosi suprasti ir paremti neįgalius vaikus“, – teigia Lietuvos Respublikos ambasadorius Armėnijos Respublikai Erikas Petrikas ir priduria, kad vaikų tėvai, šeimos ir kaimynai taip pat mokosi pastebėti, vertinti ir sugyventi su neįgaliaisiais bei suprasti, kad šeimos, auginančios neįgalius vaikus, yra visateisės visuomenės narės.

Skiria lėšų

Lietuvos diplomatinės atstovybės indėlis stovyklos organizavimo procese labai svarbus, kadangi Lietuvos užsienio ministerija projektui skiria lėšų. Šis projektas finansuojamas jau antrus metus iš eilės – tai rodo, kokia svarbia veikla užsiima „Full life“.

„Ambasada jau antrus metus iš eilės Lietuvos užsienio reikalų ministerijos skiriamomis lėšomis finansuoja šios stovyklos organizavimą. Pastebėtina, kad NVO „Full Life“ projektas „Įtraukties vasaros stovykla“ antrus metus iš eilės nugali beveik porą dešimčių konkurentų ir išrenkamas kaip geriausiai atitinkantis vieną iš ambasados keliamų tikslų dirbant vystomojo bendradarbiavimo srityje – pilietinės visuomenės ugdymo procesuose, skatinant jaunimo įtrauktį, aktyvumą ir neįgaliųjų integraciją“, – sako ambasadorius E.Petrikas. Jo teigimu, Armėnijoje mažos apimties vystomojo bendradarbiavimo projektų konkursus Lietuvos ambasada pradėjo skelbti 2014 m.

Istorijos gijos

Armėnija Lietuvai svarbi ir dėl istorinių sąsajų. „Lietuva pirmoji pasaulyje 1991 m. pripažino Armėnijos nepriklausomybę ir mes Rytų partnerystės ribose itin remiame Armėniją“, – teigia E.Petrikas. Jis primena, kad tai įrodo ir 2013 m. Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu pasirašytas ES ir Armėnijos susitarimas dėl vizų režimo supaprastinimo.

Taip pat Lietuva vienintelė iš Baltijos valstybių turi ambasadas visose trijose regiono valstybėse: ir Jerevane, ir Tbilisyje, ir Baku. Tačiau, pasak ambasadoriaus, ne techniniai momentai svarbiausi – daug svarbesnės žmogiškųjų vertybių ir kultūros sąsajos.

„Armėniją ir Lietuvą sieja ir svarbiausia gija – abi valstybes mylintys ir tarpusavio santykius puoselėjantys žmonės. Šia proga galima paminėti žinomą lietuvių-armėnų literatūros vertėją, poetę Marytę Kontrimaitę, o iš senesnių laikų – Jurgį Baltrušaitį jaunesnįjį, kuris XX a. pradžioje, keliaudamas po Armėniją, aprašė ir Džulfoje nufotografavo armėnų kultūros paveldą – chačkarus, kurie atitinka Lietuvos kryždirbystės darbus, tik armėniškieji pagaminti iš vietinio specialaus ak-mens. Taip J.Baltrušaitis juos išsaugojo ateities kartoms, nors jie ir buvo sunaikinti 2005 m.“, – įsitikinęs E.Petrikas.

Daugybė projektų

Lietuva išties atkreipia dėmesį į Rytų partnerystės valstybes ir stengiasi perduoti savo patirtį. Tai patvirtina ne tik tai, kad Lietuva prisidėjo prie Armėnijos vaikų vasaros įtraukties stovyklos kūrimo proceso, bet ir faktas, jog Lietuvos organizacijos glaudžiai bendradarbiauja ir su Baltarusijos kurčiu ir neprigirdinčiu jaunimu.

„Su Baltarusija bendraujame jau ne pirmus metus. 2011 m. susipažinome su Minsko kurčiųjų mokyklos mokiniais. Mums labai svarbu dalytis savo patirtimi, kadangi patys nemažai gavome iš Šiaurės šalių“, – sako Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrijos „Pagava“ projektų koordinatorė Joana Vanagienė.
Ji teigia, kad pagrindiniai bendradarbiavimo su Baltarusija tikslai – tai dalijimasis patirtimi, lais-vas ir visavertis bendravimas, drąsa imtis iniciatyvos ir galimybė tiesiog draugauti.

Jau 2012 m. Lietuvos ir Baltarusijos jaunimas vykdė bendrą projektą „Mokomės kartu“, kurio metu abiejų šalių jaunuoliai mokėsi, kaip reikia rašyti projektus. Šių mokymų metu išaiškėjo, kad jaunimas labiausiai nori bendradarbiauti kultūrinių projektų srityje.

„Kadangi kurtiesiems muzika ne taip lengvai prieinama, o teatrui reikia didelio indėlio, jie pasirinko tapybą ir fotografiją. Taip 2013 m. gimė labai sėkmingas projektas „Lietuvos ir Baltarusijos kurčiojo jaunimo pažintis su kultūros paveldu“, kai baltarusiai atvyko į stovyklą netoli Trakų. Jie piešė, aplankė pačius Trakus ir Vilnių. Vėliau surengėme tų piešinių parodą“, – pasakoja J.Vana-gienė.

Pastarasis projektas turėjo tęsinį – praėjusiais metais organizuotą projektą „Lietuva ir Baltarusija per fotoobjektyvą“. Jo metu Baltarusijos jaunimas kartu su savo tėvais lankėsi Lietuvoje, sto-vyklavo pajūryje.

„Tai padėjo betarpiškai bendrauti ne tik vaikams, bet ir tėvams, dalytis patirtimi, sunkumais, džiaugsmais. Po šios stovyklos vaikai taip pat dalyvavo plenere Vilniuje, o dar vėliau mes, lietuviai, keliavome į pažintinę kelionę – Gardiną, Lydą, Naugarduką, Nesvyžių, Mirą ir Minską. Po šios nuostabios patirties surengėme fotografijų parodą“, – įspūdžiais dalijasi J.Vanagienė.

Tvirta parama

Koordinatorė tikina, kad Lietuvos ambasada ir užsienio reikalų ministerija labai geranoriškai žiūri į tokį bendradarbiavimą: „Paroda „Lietuva ir Baltarusija per fotoobjektyvą“ net buvo demonst-ruojama Lietuvos ambasadoje.“

2012–2014 m. LR Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demok-ratijai programa rėmė šios bendrijos vykdomus projektus, orientuotus į socialinės atskirties mažinimą, suburdama Lietuvos ir kaimyninės Baltarusijos kurčius vaikus ir jaunimą bei jų šeimas bendroms veikloms.

Pasak bendrijos „Pagava“ atstovės, šie projektai turi ne tik svarbią kultūrinę vertę, bet ir bendra-darbiavimo prasmę: tokių susitikimų metu bendrauja ne tik vaikai, bet ir jų tėvai. Baltarusijoje nėra į bendriją „Pagava“ panašios organizacijos, todėl, pasak J.Vanagienės, Lietuvos vaikų ir tėvų aktyvumas bei patirtis baltarusiams atrodo labai įkvepiantys ir unikalūs.

Tačiau ryšiai kuriami ne tik kultūros ir bendradarbiavimo, bet ir švietimo srityse. „Mes taip pat bendradarbiaujame ir švietimo srityje, rengiame bendras konferencijas, mokytojai iš Baltarusi-jos atvyksta į Lietuvą ir semiasi patirties“, – pasakoja J.Vanagienė ir primena, kad 2014 m. Seime buvo suorganizuota tarptautinė konferencija „Visuotinė naujagimių klausos patikra ir pagalba šeimai“.

Vartai į Europą

Baltarusijos ir Lietuvos kurčio ir neprigirdinčio jaunimo bendradarbiavimas vystomas jau ne pir-mus metus, todėl bendrijos „Pagava“ projektų koordinatorė tikina, kad didelių netikėtumų ar kliūčių neiškyla. „Pagrindinis nepatogumas – vizos. Atrodo, esame kaimynai, tačiau dokumenta-cijos procesai kartais užtrunka“, – atvirauja ji, tačiau priduria, kad labai svarbu, jog Lietuvos ir Baltarusijos vaikai gauna nemokamas vizas.

Kitas sunkumas – bendravimo barjeras. „Kartais vaikams sunkiau bendrauti, kadangi turime visiškai kurčių ir neprigirdinčiųjų grupes, reikia ir vertėjų į gestų kalbą pagalbos. Jie turi mokėti ir rusų, ir anglų kalbas, nes jaunimo užsienio kalbų mokėjimas skiriasi“, – sako J.Vanagienė.

Kadangi kurčiųjų bendravimas yra ribotas, vaikai labai džiaugėsi galimybe tiesiog susitikti ir pa-bendrauti. „Baltarusijos jaunimas visada labai nori atvykti į Lietuvą ir yra sakę, kad mes esame jų vartai į Europą“, – dalijasi mintimis J.Vanagienė.

Lietuviai laisvesni

Tarp Baltarusijos ir Lietuvos jaunimo nemažai skirtumų, tačiau pagrindinis – Lietuvos jaunimas yra laisvesnis. „Mūsų jaunuoliai keliauja, dalyvauja kurčiųjų mokymuose, drąsiai reiškia savo nuomonę. Baltarusiai labiau susikaustę, tačiau pabendravę su mūsiškiais po truputį laisvėja“, – atvirauja projektų koordinatorė.

Pasak jos, Baltarusijos vaikų tėvai taip pat mokosi iš Lietuvos tėvų. „Pas mus kur kas tvaresnis bendradarbiavimas tarp tėvų ir mokyklų, Lietuvoje daugiau pažengęs ir nevyriausybinis bendra-darbiavimas. Baltarusiai iš mūsų mokosi, kaip gauti paramą iš valstybės, kaip patiems būti akty-vesniems ir tiesiog padėti sau ir savo vaikams“, – sako J.Vanagienė.

Ji primena, kad Baltarusija taip pat remia savo vaikus, suteikia nemokamus klausos aparatus, tik veikiausiai ne tokius kokybiškus, kokius gauna Lietuvos vaikai.