Lietuva renka narius į Europos Parlamentą: rinkėjų aktyvumas – vienas pasyviausių

Kaip skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), sekmadienį 1895-iose rinkimų apylinkėse nuo 7 val. ryto iki 20 val. vakaro prie balsadėžių sulaukta 20,93 rinkėjų. Dar 7,41 proc. gyventojų rinkimuose balsavo iš anksto.

Renkant europarlamentarus prieš penkerius metus, 2019-aisiais, bendras aktyvumas siekė 53,43 procento. Tiesa, tuomet EP rinkimai vyko kartu su prezidento rinkimų antruoju turu.

Aktyviausia šiais metais vykusiuose rinkimuose buvo Šalčininkų rajono savivaldybė, kurioje balsavo 45,57 proc. rinkėjų. Pasyviausia – Visagino savivaldybė. Ten savo balsą atidavė tik 15,54 proc. balsavimo teisę turinčių gyventojų.

Šiemet kandidatų sąrašus į EP Lietuvoje kėlė 14 politinių partijų ir viena koalicija.

Ką rinkėjai deleguos į EP penkerių metų kadencijai, paaiškės rinkimų vidurnaktį, paskelbus balsavimo rezultatus VRK puslapyje.

ELTA primena, kad prieš penkerius metus EP rinkimus laimėjo Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), gavę tris mandatus. Antroje vietoje liko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), o treti – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – abi partijos gavo po du mandatus.

Tuo metu Liberalų Sąjūdis, Darbo partija, Visuomeninis rinkimų komitetas „Aušros Maldeikienės traukinys“ bei „Valdemaro Tomaševskio blokas“ – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koalicija tąkart vykusiuose rinkimuose iškovojo po vieną mandatą.

I. Gelūno/BNS nuotr.

EP rinkėjų sąraše iš viso šiemet yra 2 mln. 386 tūkst. 422 asmenys – 104 tūkst. arba 4,2 proc. mažiau nei prieš penkerius metus.

EP rinkimuose Lietuvoje gali dalyvauti ne tik Lietuvos, bet ir čia gyvenantys Europos Sąjungos (ES) šalių piliečiai. Jie turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje ir turėti leidimą gyventi.

VRK duomenimis, tokių asmenų yra apie 8 tūkst., norėdami balsuoti Lietuvoje, jie turėjo išsibraukti iš savo valstybės rinkėjų sąrašų.

Tokia pati tvarka galioja ir Lietuvos piliečiams, kurie nori balsuoti ne už Lietuvos kandidatus į EP, o už tos valstybės, kurioje gyvena. 1688 Lietuvos piliečių buvo išbraukti iš Lietuvos rinkėjų sąrašų, nes jie išreiškė norą balsuoti kitose šalyse.

Rinkimuose dalyvauja Darbo partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Krikščionių sąjunga, Laisvės partija, Liberalų sąjūdis, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos regionų partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija, Nacionalinis susivienijimas, partija „Laisvės ir teisingumas“, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija ir Žemaičių partija sudarė „Taikos koaliciją“.

EP narių kadencija trunka penkerius metus.