- Gintautas Labanauskas, Ekonomikos mokslų daktaras
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva pavojuje – rusai puola. Dažnai šiuo šūkiu konservatorių vadovaujama Vyriausybė bandydavo pridengti savo neveiksnumą ir kompetencijos stoką. Tačiau dabar tai panašu į tiesą, yra didelė problema ir tikrai sveikintinas Vyriausybės ryžtas didinti finansavimą gynybai.
Teroristinei kaimyninei valstybei atgrasyti nuo mūsų šalies užpuolimo yra trys pagrindinės dedamosios. Pirmiausia, mano požiūriu, tai visuomenės – tvirtos, laisvę mylinčios, nepakančios bet kokiam okupantui, pasiryžusios geriau mirti laisvėje nei vergauti, – formavimas.
Antra, sąjungininkų iš NATO bloko tvirtas ir vieningas pasiryžimas be jokių išlygų pritaikyti 5-ąjį sutarties straipsnį tiesioginės agresijos prieš mūsų valstybę atveju.
Na, ir svarbiausia, aišku, – parodyti sąjungininkams, kad mes ir patys suprantame laisvės kainą, didiname finansinius srautus šalies gynybai.
Pirmuoju klausimu mūsų Vyriausybė ne ką galėtų padaryti net ir turėdama daugiau laiko, nes, mano nuomone, žmonės tiesiog nemato Vyriausybės narių solidarumo ir konsolidacijos su tauta, o be asmeninio pavyzdžio šūkiai ir tezės yra tušti.
Gera žinia yra tai, kad per likusius vadovavimo valstybei metus ši Vyriausybė nespės galutinai sugadinti santykių su artimiausiomis mūsų sąjungininkėmis – Vokietija ir Lenkija. Tam tiesiog pritrūks laiko.
Gera žinia yra tai, kad per likusius vadovavimo valstybei metus ši Vyriausybė nespės galutinai sugadinti santykių su artimiausiomis mūsų sąjungininkėmis.
Kalbant apie finansavimo didinimą gynybai, žingsnis – 100 proc. teisingas, tačiau jo įgyvendinimo metodika, švelniai tariant, kelia abejonių.
Naujų mokesčių įvedimas arba senųjų didinimas (apie kurį pastaruoju metu diskutuojama Vyriausybėje) guls sunkia našta, o kai kam ir nepakeliama, ant verslininkų ir visų mokesčių mokėtojų pečių.
Aišku, galime padidinti juridinių asmenų pelno mokestį, dar padidinti GPM (gyventojų pajamų mokestis) ir PVM (pridėtinės vertės mokestis), galime įvesti naują – gynybos – mokestį, tačiau ar iš tikrųjų, norint apginti tėvynę, reikia smaugti jos piliečius?
Galbūt šiuo laikotarpiu tikslingiau skolintis pinigus gynybai sustiprinti tarptautinėse finansų rinkose arba (ir) vidaus finansų rinkoje, išleidžiant specialių obligacijų arba taupymo lakštų.
Skeptikai pasakys, kad valstybė ir taip praskolinta, ir iš dalies bus teisūs. Mūsų valstybės skola yra 37 proc. BVP (bendrasis vidaus produktas), galėtume racionaliau ir efektyviau leisti mūsų visų uždirbtus pinigus, tuomet skolintis reikėtų mažiau. Deja ekonomikos realybė šiandieniame pasaulyje yra tokia, kad visi gyvename skolon. Kitų valstybių skolos – netgi žymiai didesnės. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose viešoji skola sudaro 60 proc. BVP, Vokietijoje viršija 70 proc., Prancūzijoje – daugiau nei 80 proc.
Nereikėtų užmiršti, kad tiek FED (Amerikos federalinė rezervų sistema), tiek ECB (Europos centrinis bankas), įsukęs pinigų spausdinimo pasiutpolkę, ir reali (ne valstybinio banko nustatyta) diskonto norma vykdant verslo projektus skaičiuojama dviženkliais skaičiais, taigi skolos grąžinti reikės mažiau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Putinų kamšalas mumijai
Politika buvo didžioji Vladimiro Iljičiaus Uljanovo (1870–1924) gyvenimo aistra, tad jis nusprendė nepaisyti gydytojų rekomendacijų ir 1922 m. spalio 2 d. automobiliu grįžo į Kremlių. ...
-
Gaila, jei nelakė1
Sako, kad laikėsi režimo ir nebaliavojo. Geriau būtų baliavoję, mat tada dėl Lietuvos krepšinio būtų ramiau. Galėtum galvoti: pabaliavojo, palakė, todėl ir buvo pridusę, lėtai bėgiojo, klišai mėtė, o pats nacionalinis krepš...
-
Dėl nesutvarkytų senų baterijų – grėsmė aplinkai1
Aplinkos tarša, klimato kaita, neišnaudotas žiedinės ekonomikos potencialas ir į Lietuvos biudžetą nesurenkami pinigai – tokie pagrindiniai iššūkiai kyla dėl negebėjimo sukontroliuoti baterijų atliekų tvarkymo, rodo ...
-
Kaip gelbėsime Klaipėdos universiteto ligoninę: kąsdami į ištiestą pagalbos ranką ar dirbdami kartu?6
Mielas Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) vadove Audriau Šimaiti, labai kviečiu neignoruoti kai kurių mano vakar išsakytų pastabų dėl KUL vykdomos pertvarkos. Į geranorišką kritiką atsakyti įžeidinėjimais ir kaltinimais, k...
-
Kauno meras: kai atliekų rūšiavimas tik dūmų užsklanda117
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas iš Seimo tribūnos praėjusią savaitę į mūsų pusę metė eilinę skystą politinę petardą – apkaltino mane asmeniškai ir Kauną nerūšiuojant maisto atliekų. ...
-
Ateities spėjimai1
Kai chaosas tiek privačiame gyvenime, tiek geopolitiniame kosmose pernelyg užsitęsia ir vienintelis būdas save padrąsinti dėl ateities perspektyvų telieka spėlionės, kada visa tai baigsis, griebiamasi seniai išbandyto kelio – prana&scaron...
-
Po saule jau maža vietos1
Praėjusią savaitę, kai dėl „CrowdStrike“ programinės įrangos atnaujinimo oro uostuose įstrigo milijonai poilsiautojų, grįžo prisiminimai apie 2010 m. pavasarį, Ejafjadlojokudlio ugnikalnio gerai savaitei sutrikdytą susisiekimą Europoje...
-
Metas baigti apgaudinėti rinkėjus4
Po šūvio į kandidatą D. Trumpą ir jis, ir kitas kandidatas, dabartinis JAV prezidentas J. Bidenas, visam pasauliui parodė, kas yra vakarietiška politinė kultūra. ...
-
Atostogų kryptis: neišdildomi įspūdžiai ir be pajūrio
Kelionės automobiliu po Sileziją, Bohemiją ir Saksoniją paliko neišdildomą įspūdį. Galima labai ilgai kalbėti apie Bohemijos perlo – Karlovi Varų grožį, Sudetų kalnus arba užburiančius Saksonijos Šveicarijos peizažus, tačia...
-
Kaip Laisvės partija savo rinkėjus „trolino“...2
Laisvės partija rinkimuose turėjo du pažadus ir savo rinkėjams žadėjo juos greitai paversti įstatymais. Pirmasis – priimti partnerystės įstatymą ir antrasis – lengvųjų narkotikų dekriminalizavimas arba, šiuo atveju, fakti&scaron...