- Gintautas Labanauskas, Ekonomikos mokslų daktaras
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva pavojuje – rusai puola. Dažnai šiuo šūkiu konservatorių vadovaujama Vyriausybė bandydavo pridengti savo neveiksnumą ir kompetencijos stoką. Tačiau dabar tai panašu į tiesą, yra didelė problema ir tikrai sveikintinas Vyriausybės ryžtas didinti finansavimą gynybai.
Teroristinei kaimyninei valstybei atgrasyti nuo mūsų šalies užpuolimo yra trys pagrindinės dedamosios. Pirmiausia, mano požiūriu, tai visuomenės – tvirtos, laisvę mylinčios, nepakančios bet kokiam okupantui, pasiryžusios geriau mirti laisvėje nei vergauti, – formavimas.
Antra, sąjungininkų iš NATO bloko tvirtas ir vieningas pasiryžimas be jokių išlygų pritaikyti 5-ąjį sutarties straipsnį tiesioginės agresijos prieš mūsų valstybę atveju.
Na, ir svarbiausia, aišku, – parodyti sąjungininkams, kad mes ir patys suprantame laisvės kainą, didiname finansinius srautus šalies gynybai.
Pirmuoju klausimu mūsų Vyriausybė ne ką galėtų padaryti net ir turėdama daugiau laiko, nes, mano nuomone, žmonės tiesiog nemato Vyriausybės narių solidarumo ir konsolidacijos su tauta, o be asmeninio pavyzdžio šūkiai ir tezės yra tušti.
Gera žinia yra tai, kad per likusius vadovavimo valstybei metus ši Vyriausybė nespės galutinai sugadinti santykių su artimiausiomis mūsų sąjungininkėmis – Vokietija ir Lenkija. Tam tiesiog pritrūks laiko.
Gera žinia yra tai, kad per likusius vadovavimo valstybei metus ši Vyriausybė nespės galutinai sugadinti santykių su artimiausiomis mūsų sąjungininkėmis.
Kalbant apie finansavimo didinimą gynybai, žingsnis – 100 proc. teisingas, tačiau jo įgyvendinimo metodika, švelniai tariant, kelia abejonių.
Naujų mokesčių įvedimas arba senųjų didinimas (apie kurį pastaruoju metu diskutuojama Vyriausybėje) guls sunkia našta, o kai kam ir nepakeliama, ant verslininkų ir visų mokesčių mokėtojų pečių.
Aišku, galime padidinti juridinių asmenų pelno mokestį, dar padidinti GPM (gyventojų pajamų mokestis) ir PVM (pridėtinės vertės mokestis), galime įvesti naują – gynybos – mokestį, tačiau ar iš tikrųjų, norint apginti tėvynę, reikia smaugti jos piliečius?
Galbūt šiuo laikotarpiu tikslingiau skolintis pinigus gynybai sustiprinti tarptautinėse finansų rinkose arba (ir) vidaus finansų rinkoje, išleidžiant specialių obligacijų arba taupymo lakštų.
Skeptikai pasakys, kad valstybė ir taip praskolinta, ir iš dalies bus teisūs. Mūsų valstybės skola yra 37 proc. BVP (bendrasis vidaus produktas), galėtume racionaliau ir efektyviau leisti mūsų visų uždirbtus pinigus, tuomet skolintis reikėtų mažiau. Deja ekonomikos realybė šiandieniame pasaulyje yra tokia, kad visi gyvename skolon. Kitų valstybių skolos – netgi žymiai didesnės. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose viešoji skola sudaro 60 proc. BVP, Vokietijoje viršija 70 proc., Prancūzijoje – daugiau nei 80 proc.
Nereikėtų užmiršti, kad tiek FED (Amerikos federalinė rezervų sistema), tiek ECB (Europos centrinis bankas), įsukęs pinigų spausdinimo pasiutpolkę, ir reali (ne valstybinio banko nustatyta) diskonto norma vykdant verslo projektus skaičiuojama dviženkliais skaičiais, taigi skolos grąžinti reikės mažiau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Matijošaitis: buvusių nebūna?169
Žinau, kad dabar yra tas laikas, kai apie partijas ir valdžios ištroškusius kandidatus negalima kalbėti „nei gerai, nei nieko“, todėl iškart pasakau, kad tai nėra jokia rinkiminė agitacija ar politinė reklama. Tai tik ma...
-
Tuščiavidurė pagarba
Atmintin įkritę garbios medicinos profesorės žodžiai, kad kiekvienam sergančiam labai svarbu susirasti savo daktarą. Savo ne pagal gyvenamąją vietą, ne. Savo ta prasme, kad tu tam daktarui nuoširdžiai rūpėtum, kad jis tave ištikimai ...
-
Kvotų didinimo klausimas1
Antrasis parodomasis partijos valymo teismas prasidėjo itin šaltą 1937 m. sausio 23 dieną. ...
-
Istorijos programa vidurinėje mokykloje: pažadėtosios žemės beieškant
Paaiškinti eiliniam praeiviui, kaip pasikeitė istorijos vidurinio ugdymo programa, – nemenkas iššūkis. Pagrindinė problema – surasti pavyzdžius, kurie iliustruotų pokyčių mastą, nors per gerą dešimtmetį niekas ...
-
Gynybos pramonės spurtui reikia 0,5 mlrd. eurų
Karas Ukrainoje gynybos produktų paklausą padidino pasauliniu mastu, tačiau ne tik ši šalis siekia aprūpinti kariuomenę efektyvia ginkluote. Kitos Europos valstybės taip pat sukruto – vienos suskubo atnaujinti savo techniką ir sand...
-
K. Škirpa ir kompromisų menas
Vėl linksniuojama Kazio Škirpos pavardė. Ką jis ten padarė? Ai, tik siūlė išvaryti žydus iš Lietuvos, bet ne žudyti. O šiaip tai ragino kovoti už laisvę (tiesa, su nacių pagalba). ...
-
Mums pavyko: Palangos ligoninėje išliks ir visus metus bus teikiamos chirurgijos paslaugos
Mums pavyko: tarpininkaujant sveikatos apsaugos ministrui pavyko sutarti dėl kompromisinio sprendimo – Palangos ligoninėje, be kitų medicinos paslaugų bus teikiamos ir chirurgijos profilio paslaugos visą parą. ...
-
Laiškas Lietuvai, įstumtai į baimę (III dalis)11
Šįkart kalbėsiu apie ūkį, tiksliau – valdžios neūkiškumą, kuris gramzdina visą Lietuvą, pradedant jaunomis šeimomis ir baigiant orių pensijų negaunančiais pensininkais. ...
-
Kyro Didžiojo belaukiant1
Pagaliau prasidėjęs tikras lietuviškas ruduo, staiga nejaukiai atvėsę būstai, įkyri dulksna, kažkur neužlygintos duobės gatvėse, rytinės spūstys mieste, valstybę apvogęs verslininkas ar būsimi parlamento rinkimai su visa nykia rinkimų ka...
-
Gera žinia: nuo sprogusio paspirtuko įkroviklio nukentėjusi šeima jau netrukus grįš į savo namus
Sakoma, jog draugą pažinsi nelaimėje. Noriu labai pasidžiaugti, kad ši, atrodytų, vienos šeimos nelaimė parodė, kokia stipri ir vieninga yra mūsų miesto bendruomenė, kokie mūsų miesto žmonės yra solidarūs ir atjautūs, pasirengę b...