Lietuva ir Lenkija baigia teisiškai nustatyti šalių sieną

Prezidentūroje abejų šalių delegacijos per Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos (Andžejaus Dudos) vizitą pasirašė dvišalę sutartį, kuria bus baigtas teisinis Lietuvos ir Lenkijos sienos formavimas.

Šią sutartį dar privalės ratifikuoti Seimas.

Lietuvos ir Lenkijos siena galutinai buvo nustatyta 1996 metais, tačiau toje sutartyje buvo numatytas papildomas teisinis susitarimas, kuris teisiškai pabaigtų sienų formavimo procesą.

Pasisako prieš „Nord Stream 2“

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai laikosi vieningos neigiamos nuomonės dėl Baltijos jūros dugnu tarp Rusijos ir Vokietijos ketinamo išplėsti „Nord Stream“ dujotiekio.

„Dėl „Nord Stream 2“ mūsų pozicija yra bendra, kad tai yra geopolitinis projektas, neturintis ekonominio pagrindimo, kuris padaro pagrindines, didžiąsias Europos valstybes net 80 proc. priklausomas nuo vienos šalies tiekimo – nuo rusiškų dujų“, – spaudos konferencijoje po dvišalio susitikimo su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) kalbėjo D. Grybauskaitė.

Jos nuomone, Lietuvos ir Lenkijos patirtys dujų rinkoje rodo, jog vienas tiekėjas nėra geras variantas.

„Tai yra blogai, nes abejų šalių patirtis – Lietuvos ir Lenkijos – rodo, kad tai tampa geopolitiniu instrumentu, tai nėra ekonominis instrumentas ir tai yra instrumentas, kuriuo galima daryti įtaką politikai atskirose šalyse ir daryti spaudimą, todėl abi šalys pasisako, kad tokia priklausomybė nenaudinga ir netgi grėsminga geopolitiniam stabilumui mūsų šalyse“, – teigė šalies vadovė

Anot D. Grybauskaitės, Lietuva ir Lenkija neturi galimybių tiesiogiai stabdyti dujotiekio plėtros.

„Tiesiogiai stabdyti, be abejo, to projekto mes negalime. Mes galime išreikšti savo poziciją, bet mes galime pozityviai ir proaktyviai siūlyti pokyčius europinėse direktyvose, kurios užtikrintų, kad Europa diversifikuotų dujų ar kitų energetinių šaltinių tiekimą“, – tvirtino Lietuvos prezidentė.

Savo ruožtu A. Duda žurnalistams kalbėjo, jog jį stebina Vakarų Europos noras būti priklausomiems nuo rusiškų dujų tiekimo.

„Aš galiu tik pareikšti savo nustebimą, kad Europos Sąjunga, turiu omenyje vakarinė dalis nori būti priklausoma nuo „Gazprom“. Aš stebiuosi tuo“, – teigė A. Duda.

Lietuva mano, kad Rusijos „Gazprom“ ir dar kelių Europos kompanijų vystomas dujotiekis padidintų Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų ir suduotų smūgį Ukrainai kaip tranzito valstybei.

„Nord Stream 2“ vystytojai siekia, kad dujotiekis eitų Baltijos jūros dugnu ir prieš pasiekdamas Vokietiją kirstų Danijos teritorinius vandenis.

Už klimato politiką ir energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Miguelis Arias Canete (Migelis Arias Kanjetė) pernai yra pareiškęs, kad „Nord Stream 2“ neatitinka ES energetikos politikos tikslų.

Dujotiekio rėmėjai teigia, kad jis leis Europoje atpiginti dujas.

Siūlys atgaivinti komisiją

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė siūlys atgaivinti Lietuvos ir Lenkijos švietimo komisiją, kad kylančios problemos dėl tautinių mažumų švietimo būtų išspręstos greičiau. Savo ruožtu Lenkijos prezidentas įsitikinęs, kad Lietuvoje gyvenančių lenkų problemos bus sprendžiamos.

„Dvišaliai santykiai, pavyzdžiui, švietimo srityje, kurie liestų Lenkijos bendriją ar Lietuvos lenkų atstovus taip pat yra sprendžiami ir bus sprendžiami. Šie klausimai tikrai turi būti išspręsti, jeigu yra problemų dėl egzaminų ar dar dėl ko nors“, – spaudos konferencijoje po dvišalio susitikimo su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) kalbėjo D. Grybauskaitė.

Ji tvirtino, jog yra pasirengusi gaivinti nuo 2011 metų nebeveikiančią dviejų šalių švietimo komisiją, kuri spręstų tautinių mažumų švietimo problemas.

„Tai ne tie klausimai, kurie turėtų stabdyti mūsų strateginį bendradarbiavimą, todėl aš esu pasirengusi siūlyti atstatyti švietimo komisiją, kuri buvo iki 2011 metų tarp Lietuvos ir Lenkijos“, – sakė šalies vadovė.

„Šie visi klausimai gali būti sprendžiami tikrai abipusiai geranorišku nusiteikimu ir tai nėra sudėtinga“, – pridūrė ji.

D. Grybauskaitė teigė, jog atkurti švietimo komisiją leistų šiltesnis politinis klimatas tarp Lietuvos ir Lenkijos, o komisijos nariai galėtų spręsti ne tik švietimo, bet ir, pavyzdžiui, žemės grąžinimo klausimus.

„Iki 2011 metų mes turėjome tokią komisiją. Ji vykdė gana sėkmingą veiklą, o vėliau buvo strigimo. Gerbiamas prezidentas minėjo, kad strigimas greičiausiai buvo dėl politinių priežasčių. Dabar turime šiek tiek kitokią atmosferą tarpusavio santykių“, – sakė Lietuvos prezidentė.

Tuo metu A. Duda žurnalistams sakė, jog yra įsitikinęs, kad tautinių mažumų klausimai gali būti išspręsti.

„Tikiu, kad visi tie nesusipratimai ir problemos, kurios buvo ir dar yra, jog visa tai pavyks nugalėti“, – kalbėjo Lenkijos prezidentas.

Jis pridūrė, jog jaučia D. Grybauskaitės ir premjero Sauliaus Skvernelio palankumą bei norą konstruktyviai išspręsti tautinių mažumų problemas.

Lietuvoje gyvena apie 200 tūkst. lenkų. Lenkija pastaruosius penkerius metus buvo įšaldžiusi aukščiausio lygio vizitus į Vilnių, kaltindama Lietuvą dėl lenkų tautinės bendrijos padėties. Lietuvos Vyriausybė daugumą priekaištų atmetė.

Tikisi politinio sutarimo dėl sinchronizacijos

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė tikisi, kad birželį keturioms valstybėms ir Europos Sąjungai (ES) pavyks pasiekti politinį sutarimą dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa.

„Turime sutarimą su Lenkijos puse dėl sinchronizacijos projekto, kurį tikimės, kad bus galima pasirašyti tarp penkių šalių jau birželio mėnesį Briuselyje. Tai yra trys Baltijos šalys, Lenkija ir Europos Komisija“, – spaudos konferencijoje po dvišalio susitikimo su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) kalbėjo D. Grybauskaitė.

Anot jos, birželio mėnesį pasirašytas susitarimas leistų užsitikrinti ES finansavimą dar iš 2014–2020 metų bendrijos biudžeto.

Baltijos šalys nori per artimiausią dešimtmetį savo tinklus atjungti nuo posovietinės energetinės sistemos ir sinchronizuoti su Europos elektros sistema. Taip tikimasi sumažinti priklausomybę nuo Rusijos.

Sinchronizuoti elektros tinklus su žemyninės Europos tinklais Lietuva planuoja iki 2025 metų. Lietuvai yra svarbi Lenkijos  parama, siekiant sinchronizuoti elektros tinklus su Vakarų Europa.