„2032 metų data tapo labai tokiu nemaloniu siurprizu, iš esmės yra (...) nesuprantama, kodėl buvo atsitraukta nuo ankstesnio plano, kuris buvo viešai paskelbtas, tiek kariuomenės vadas, tiek prezidentas, krašto apsaugos ministras kalbėjo apie 2030 metus – visuotinį šaukimą“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė politikė.
„Dabar atidėjimas dar dvejiems metams, atrodo, kad visiškai neįvertinama tai, jog grėsmių situacija tik prastėja, mūsų ekspertai įvairūs tarptautiniai, mūsų sąjungininkai, partneriai vis perspėja, kad Vladimiras Putinas gali imtis veiksmų dar iki 2030 metų, o mes dar labiau atidėliojame tą sprendimą“, – aiškino ji.
Liberalų lyderė pabrėžė, kad sprendimas – nuviliantis ir jai neaišku, kokios priežastys paskatino politikus „atsitraukti nuo ankstesnio plano“.
Anot V. Čmilytės-Nielsen, yra ir objektyvių faktorių, tokių kaip instruktorių trūkumas, kurie neleidžia didesniam kiekiui norinčiųjų eiti į tarnybą, tačiau, politikės nuomone, bent jau tie, kurie pasiryžę tarnauti savo noru, turėtų būti priimami.
„Tai yra politinės valios klausimas. Kasmet norinčių tarnauti skaičius yra kur kas didesnis nei priimama, ir, tarkime, jaunuolių per 8 tūkst. šiemet kreipėsi ir priimta buvo tik 5,2 tūkst. Tai, mano vertinimu, bent jau tie, kurie išreiškia norą tarnauti, jie turėtų būti priimami. Ir čia jau yra uždavinys numatyti tam tikras galimybes, pritaikyti dabar esančią infrastruktūrą. Dabartinėje situacijoje atstumti tuos, kurie nori tarnauti, yra nesuvokiama“, – teigė ji.
V. Čmilytė-Nielsen sakė pritarianti ne tik vaikinų, bet ir merginų visuotiniam šaukimui, pabrėžė, kad pastarosios kariuomenėje nebūtinai turėtų atlikti standartines kariškių užduotis.
„Reikėtų kalbėti apie visuotinį šaukimą, pilną visuotinį šaukimą, tikrą visuotinį šaukimą. (...) Visuotinis šaukimas 2030 metais būtų ta ambicija, kuri būtų suprantama dabartinėje situacijoje su merginomis ir vaikinais. Suprantu, kad kariuomenės atstovai pasakys, kad tai yra nerealu, bet ambicija turėtų būti tokia“, – nurodė liberalų vedlė.
„Merginos kariuomenėje gali būti (...) dronų operatorės. Tai nereikėtų įsivaizduoti tokio visiškai standartiško vaizdinio, kad su kuprine bėgančios labai ilgus krosus, kas, aišku, irgi yra dalis pasirengimo, bet (...) kai dronai vaidina vis didesnį vaidmenį bet kurios kariuomenės pajėgumuose, visiškai nesvarbu, ar vaikinas, ar mergina sėdi už pulto“, – teigė ji.
Kaip rašė BNS, ketvirtadienį Valstybės gynimo taryba sutarė nuo 2032 metų Lietuvoje įvesti visuotinį vaikinų šaukimą į kariuomenę.
Pasak prezidento Gitano Nausėdos, įvedus visuotinį šaukimą kasmet į kariuomenę būtų pašaukiama apie 7,5 tūkst. jaunuolių, o merginos ir toliau galėtų tarnauti savanoriškai. Šiuo metu kasmet į kariuomenę pašaukiama daugiau nei 5 tūkst. jaunuolių.
Sako, kad referendumas dėl šeimos sampratos – manipuliatyvus rinkėjų pritraukimo įrankis
V. Čmilytė-Nielsen sako, kad valdančiųjų „valstiečių“ siūlymas kartu su savivaldos rinkimais rengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos yra manipuliatyvus bandymas pritraukti rinkėjų.
„Aš sakyčiau, kad čia yra daugiau rinkiminis toks įrankis, skatinant ateiti žmones į savivaldos rinkimus, ir nemanau, kad reikėtų skelbti patariamąjį referendumą tam, kad koalicijos partneriai realizuotų tokį rinkėjų pritraukimo įrankį“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, referendumo iniciatoriai rūpimus klausimus jau dabar gali kelti Seime, todėl nėra būtinybės rengti atskirą balsavimą.
„Tie žmonės, tie Seimo nariai, kuriems klausimai patariamajame referendume yra svarbūs, jau dabar juos gali inicijuoti Seime, niekas netrukdo tą daryti, ir manau, kad tai yra toks tuščias, manipuliatyvus veiksmas“, – teigė politikė.
Kaip rašė BNS, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga trečiadienį pareiškė, kad jo vadovaujama partija kitų metų valstybės biudžeto priėmimą sieja su patariamojo referendumo dėl šeimos sampratos svarstymu Seime.
Pasak A. Verygos, „valstiečiams“ svarbu, kad dar iki biudžeto priėmimo referendumo klausimas būtų įtrauktas į parlamento darbotvarkę. Priešingu atveju tai gali turėti įtakos partijos atstovų balsavimui dėl biudžeto.
Rugsėjo pabaigoje Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė siūlymui patariamąjį referendumą surengti kartu su 2027 metų savivaldos rinkimais.
Pagal nutarimo projektą, kuriam po pateikimo Seime pritarta dar balandžio pradžioje, per referendumą būtų prašoma gyventojų pareikšti nuomonę, ar jie pritaria, kad Konstitucijoje tiesiogiai būtų įtvirtinta, jog šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės.
Jie turėtų pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų: „Taip“ arba „Ne“.
Dabar Konstitucijos 38 straipsnis numato, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.
Savivaldos rinkimai vyks kitų metų kovo 7 dieną.
Abejoja valdančiųjų pastangomis sumažinti fiskalinį deficitą
V. Čmilytė-Nielsen sako abejojanti, kad valdančiųjų ketinimai didinti kai kuriuos mokesčius ir taip surinkti daugiau pajamų į biudžetą siekiant mažinti fiskalinį deficitą duos laukiamų rezultatų.
„Nuodėmių“ mokesčiai šio biudžeto projekto neišgelbės. Tą, matyt, reikia pasakyti iš karto, nes kalba eina apie tiktai nedidelę dalelę to deficito kompensavimo, kuris jau dabar yra numatytas. (...) Pavyzdžiui, apie cukraus mokestį, visai neseniai jis buvo įvestas ir dar netgi nėra įvertintas, išanalizuotas jo efektas, o jau svarstoma didinti dar labiau. Kas gali įvykti? Gali įvykti, kad tiesiog tas efektas bus labai minimalus. Daug kalbų, daug iečių laužymo, bet naudos daug jis neduos“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Nuodėmių“ mokesčiai šio biudžeto projekto neišgelbės.
Jos manymu, biudžeto projekto svarstymas yra chaotiškas, tarp koalicijos partnerių vyksta „gana kieta diskusija su šantažo elementais“.
„Manau, kad metų pabaigoje galų gale subalsuos, bet tas procesas ypatingai chaotiškas. Sunku pasakyti, su kuo jis susijęs, ar su tuo, kad finansų ministras nesuvaldo proceso, ar visgi pats Mindaugas Sinkevičius kaip premjeras nesuvaldo diskusijos koalicijoje, nors atėjo žadėdamas...“ – aiškino politikė.
„Dar prieš savaitę, beje, apie mokesčius irgi buvo labai puse lūpų kalbama, galima buvo suprasti, kad tai neviešas dalykas, gal klausimas bus atidėtas po savivaldos rinkimų, bet dabar jau akivaizdu, kad ta diskusija vyksta viešai“, – pridūrė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, valdžiai trūksta aiškaus išlaidų mažinimo plano, jų efektyvinimo, šešėlio mažinimo priemonių, savitvardos didinant įsipareigojimus: „Tos savitvardos labai reikėtų, bet kol kas viskas atrodo priešingai.“
Buvusi Seimo pirmininkė kritikuoja ir valdančiųjų pažadą jau parengus 2027 metų biudžeto projektą sukurti darbo grupę deryboms dėl jo ir numatomo kai kurių mokesčių didinimo.
„Tokia darbo grupė formaliai ar neformaliai, ji paprastai turi būti sukurta prieš atnešant biudžetą, prieš pristatant jį visuomenei, o ne dabar. Kad įtampos vis dar egzistuoja, manau, yra akivaizdu, nes, matyt, koalicijos partneriai supranta, kad užprogramuoti rimtas problemas ateičiai neturint jokios išeities, jokio plano, už tuos veiksmus politinė atsakomybė atitenka ir jiems, nors jie yra ir mažesni partneriai“, – aiškino liberalų lyderė.
V. Čmilytė-Nielsen mano, kad įtampa bus iki gruodžio pabaigos, o procesas nebus lengvas, juo labiau, kad tai rinkimų laikotarpis, kai politikai įprastai siūlo didinti išlaidas: „Nėra dar taip buvę, kad biudžetas atkeliavęs į Seimą, tarkime, išlaidų eilutė sumažėtų. Taip paprastai nebūna, paprastai keičiasi tik didėjimo linkme. (...) Aš prognozuoju, kad ir dabar taip bus ir tolimesnis procesas tikrai nebus lengvas.“
Trečiadienį valdantieji sutarė, kad ieškant papildomų pajamų kitų metų biudžetui numatoma didinti azartinių lošimų, loterijų mokesčius bei vadinamąjį cukraus mokestį, o nauji tarifai įsigaliotų nuo liepos.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius tuomet teigė atsargiai besitikintis, kad tai padidins valstybės biudžeto pajamas 100 mln. eurų per metus, tad kitąmet padidintų mokesčių efektas siektų pusę šios sumos.
Taip pat sutarta, kad speciali koalicijos partnerių darbo grupė apibendrins ir parengs pasiūlymus, kaip sumažinti viešąsias išlaidas ir padidinti pajamas, o rezultatai turėtų būti aptarti kitame koalicinės tarybos posėdyje lapkričio 11 dieną.
Dabar planuojamas valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sieks 3,8 proc. BVP, o valstybės skola – 48,2 proc. BVP. Europiniai Mastrichto kriterijai atitinkamai numato 3 proc. ir 60 proc. ribas.
(be temos)
(be temos)