- Benas Brunalas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Komisijai (EK) užsimojus paruošti naujas gaires dėl sankcionuotų prekių tranzito per Lietuvą tarp Rusijos ir Kaliningrado, šalies viešojoje erdvėje pasigirdo nemažai būgštavimų. Nerimauta, kad toks EK apsisprendimas galėtų virsti ne kuo kitu, kaip tik papildomu įkvėpimu Rusijai dar labiau šantažuoti ES valstybes.
Kelti klausimai ir dėl to, kaip toks sprendimas paveiktų Lietuvos saugumą ir užsienio politiką. Pavyzdžiui, Lietuvos diplomatas, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras Albinas Januška viešojoje erdvėje ne kartą teigė, kad jei minėtos EK gairės taptų realybę ir tektų jas įgyvendinti, Lietuva susidurtų su rimtomis problemomis. Pirmiausiai, būtų sustiprinta Rusijoje vyraujanti nuostata, jog Lietuva jai yra tik „tam tikras pereinamas kiemas“.
Tokiais akcentais tarsi pažymėta, kad EK užmojį paruošti išimtis dėl sankcijų reikėtų vertinti ne tik kaip nuolaidžiavimą karą sukėlusiam V. Putinui ar tiesiog atstatytą galimybę Rusijai per Lietuvą vežti rusišką plieną. Tokia indikacija esą gali sukurti Lietuvos, kaip „ne pilnai suverenios valstybės“, situaciją.
Tokią grėsmę įžvelgia ir valdančiosios daugumos parlamente nariai. Tiesa, Eltos kalbinti valdantieji pirmiausiai akcentavo tikį, kad Lietuvai visgi neteks leisti rusiškoms prekėms, kurioms taikomos ES sankcijos, tranzitu iš Rusijos keliauti į Kaliningradą.
„Aš tikiu, kad ši Vyriausybė nesuteiks malonumo Kremliui ir Kremliaus draugams Europos Sąjungoje ir Briuselyje – o jų yra, mes tą žinome – kad Lietuva vienintelė iš ES valstybių būtų Komisijos funkcionierių pripažinta kaip turinti kitokį suvereniteto lygį santykiuose su Rusija“, – Eltai teigė konservatoriams priklausantis parlamentaras ir buvęs užsienio reikalų ministras Audronis Ažubalis.
„Aš netikiu, kad šita Vyriausybė bandytų taip padaryti, aš netikiu, kad taip būtų pasielgta“, – akcentavo politikas.
Panašius lūkesčius deklaravo ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Raimundas Lopata. Liberalų sąjūdžio frakcijoje dirbantis parlamentaras sakė dar turįs viltį, kad, Lietuvai su šiuo klausimu neteks susidurti.
Bet visgi, jei susiklostytų priešingai, akcentavo R. Lopata, jis pritartų nuomonei, kad tai pakenktų Lietuvos suverenitetui.
„Jeigu taip atsitiktų, tai be jokios abejonės mūsų suverenitetui būtų išsukinėjamos rankos“, – sakė politikas.
„Jei taip atsitiktų tai būtų rusų džiaugsmas. Jie, taip sakant, galėtų dar kartą nusišluostyti į Lietuvą“ – teigė parlamentas.
Ir tokia perspektyva, tikino R. Lopata, nėra abstraktus kalbėjimas apie kylančias grėsmes.
„Taip būtų parodyta, kad Lietuva nėra savarankiškas tarptautinių santykių subjektas“, – sakė jis.
Todėl, tęsė R. Lopata, minimu atveju Rusija tikrai paleistų prieš Lietuvą nukreiptus propagandinius pikdžiugiškus naratyvus ir bematant ieškotų naujų galimybių atakuoti.
G. Kirkilas ragina nedramatizuoti: mes tikrai neprarandame savo suverenumo
Tačiau su tokiu samprotavimu nėra linkęs sutikti buvęs ilgametis Seimo narys ir premjeras Gediminas Kirkilas. Jo teigimu, net jei EK pasiūlytų minėtas gaires, didelės bėdos nebūtų. Todėl ir kalbos apie tai, kad Lietuva galėtų nesivadovauti naujomis nuostatomis, būti apskritai neturėtų.
„Aš manau, kad čia problemų nėra – mes patys jas sukeliame. Tai jei patys mes problemas kelsime, jei toliau viskas bus eskaluojama... O tvarka, kurią patvirtins komisija, yra nekvestionuojama. Manyčiau, kad Lietuvoje pernelyg viskas dramatizuojama. Juk tai nėra tos sankcijos, kurios turėtų didžiulį poveikį Rusijai“, – Eltai sakė G. Kirkilas.
Kita vertus, politiko teigimu, nereikia sakyti, kad Lietuva būtinai taps pralaimėtoja Kaliningrado tranzito istorijoje, jei visgi EK nuspręstų sankcijoms taikyti išimtį. Jo teigimu, galima sakyti, kad Lietuva jau sugebėjo tam tikrų rezultatų pasiekti.
„Lietuva prieš NATO viršūnių susitikimą pademonstravo esamą situaciją su Kaliningrado tranzitu, kad jis yra pavojingas. O toliau, aš manau, kad reikia veikti su Komisija ir nedramatizuoti situacijos“, – teigė G. Kirkilas, visgi pripažindamas, kad nuomonių skirtumų tarp Lietuvos ir ES vakarinių valstybių esama.
Pirmiausiai, akcentavo jis, vakarinės ES valstybės kitaip vertina rizikas, kurios atsiranda geopolitinių įtampų metu.
„Europa yra šiek tiek kitokia, ji visada yra labiau kompromisinė ir šiuo atveju taip yra. Kitas klausimas – įtampų ir šiaip pakanka aplink ES sienas. Todėl, aš manau, kad Komisija nėra linkusi per daug šios situacijos dramatizuoti ir bando viską šiek tiek sušvelninti. Tikslus mes jau pasiekėme“, – teigė G. Kirkilas.
„Aš manau, kad dabartinėje geopolitinėje situacijoje tai yra normali praktika. Mes tikrai neprarandame savo suverenumo. Bet mums svarbi ir partnerystė su Europos Komisija. Tai tik vienas sprendimas, nes mūsų laukia kiti sprendimai dėl kitų prekių ir mums reikės ES partnerystės“, – apibendrino ekspremjeras.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KAM: Lietuva ieško galimybių remti Ukrainą papildoma ginkluote
Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius ketvirtadienį dalyvavo Danijos sostinėje Kopenhagoje vykusioje paramos Ukrainai konferencijoje, kur pabrėžė, kad Lietuva vis dar ieško galimybių remti Ukrainos kariuomenę papildoma ...
-
Latvija ir Estija traukiasi iš 16+1 bendradarbiavimo formato su Kinija1
Latvija ir Estija ketvirtadienį pranešė, jog traukiasi iš 16+1 bendradarbiavimo formato su Kinija, iš kurio pernai pasitraukė ir Lietuva. ...
-
G. Landsbergis patvirtino politikos gaires stiprinti diasporos ryšiui su Lietuva4
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis patvirtino artimiausių dvejų metų veiksmų planą dėl diasporos politikos, juo bus siekiama stiprinti išeivių ryšius su tėvyne. ...
-
Prezidentas susitikime su VERT pirmininku: tegul vartotojai atlieka savo pasirinkimą laisvai5
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiko su Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininku Renatu Pociumi. Pokalbyje buvo aptarta padėtis elektros rinkoje, jos liberalizavimo procesas, vartotojų interesų gynimas. ...
-
Patarėjas: valstybė galėtų kompensuoti iki 150 kWh, siūlo neversti pasirašyti sutarčių1
Valstybei nuo kitų metų mokant naujas subsidijas gyventojams už elektrą, siūloma nustatyti jos suvartojimo limitą, iki kurio būtų kompensuojama, sako prezidento vyriausiasis patarėjas. Pasak Jaroslavo Neverovičiaus, trečiojo elektros rinkos liberali...
-
A. Armonaitė apie pokyčius ministerijoje: esu įsitikinusi, kad J. Neliupšienė sustiprins URM darbą5
Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės džiaugiasi, kad jos komandą palikusi viceministrė Jovita Neliupšienė nusprendė grįžti į diplomatinę tarnybą Užsienio reikalų ministerijoje. Mat, įsitikinusi ministrė, J. Neli...
-
A. Kubilius: Kremlius padeda Vakarams15
Europarlamentaras Andrius Kubilius sako, kad karą Ukrainoje sukėlęs Kremlius pats padeda Vakarams išsivaduoti nuo priklausomybės rusiškoms dujoms. ...
-
Siūlo įtvirtinti naują pilietybės netekimo pagrindą11
Pilietybės įstatyme siūloma įtvirtinti naują pilietybės netekimo pagrindą: už asmens veiksmus, sukeliančius grėsmę Lietuvos, regiono ir valstybių sąjungininkių saugumui, už grėsmę keliančios valstybės palaikymą. ...
-
Ekonomikos ir inovacijų viceministrę J. Neliupšienę pakeis K. Žemaitis2
Ekonomikos ir inovacijų viceministru skiriamas ministrės patarėjas Karolis Žemaitis, kuris pakeis Jovitą Neliupšienę, grįžtančią į diplomatinę tarnybą Užsienio reikalų ministerijoje. Viceministrai keisis rugsėjo mėnesį. ...
-
URM viceministrais taps J. Survila ir J. Neliupšienė
Nuo rudens Užsienio reikalų ministerijoje (URM) pradės dirbti du nauji viceministrai – Jonas Survila ir Jovita Neliupšienė, nauja politikos direktorė Inga Stanytė-Toločkienė. ...