- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gegužės pradžioje minime dvi svarbias datas – Lietuvos įstojimą į ES ir Europos dieną. COVID-19 pandemijos akivaizdoje narystė Bendrijoje ir pati vieningos Europos idėja tampa kaip niekada svarbi. Mintimis apie gebėjimą susitelkti krizių metu, vertybes ir būtinus ateities pokyčius dalijasi EP narys prof. Liudas Mažylis.
– Gegužės 9-oji – Europos diena. Ką šiandien galvojate apie ES ir Bendriją, kai susiduriama su pasauline pandemija?
– Daugiau nei du dešimtmečius universitete dėsčiau ES integraciją ir politiką. Galiu teigti, kad lygiai prieš 70 metų kilusi vieningos Europos idėja yra gyva ir šiandien. Tai įvyko 1950-ųjų gegužės 9-ąją... Beje, o kas ir kur tą dieną įvyko? Lyg ir nieko ypatinga: viename prašmatniame Paryžiaus viešbutyje buvo išdėstytas europinės anglių ir plieno rinkos sukūrimo planas. Tik tiek! Dabar kai kas pasakytų: viešųjų ryšių akcija, ne daugiau… O ligi tol ir po to – sudėtingos aukščiausio lygio diplomatinės derybos ir ambicingi politiniai susitarimai. Šešios valstybės – Vokietija, Prancūzija, Italija, Belgija, Nyderlandai ir Liuksemburgas – įkūrė Anglių ir plieno bendriją, kuri ilgainiui ir tapo būsimosios ES pirmtake. Šiandien netgi sunku suvokti, kodėl būtent anglis ir plienas. O tada tai buvo strateginės žaliavos: sukuriant bendrą jų rinką, labai išsiplėtojo pasitikėjimas tarp tų šešių valstybių. Juk tebuvo praėję penkeri metai po alinančio Antrojo pasaulinio karo! Ir štai – dar neseniai kariavusios valstybės imasi kurti saugią, gerove ir pasitikėjimu grįstą bendrą Europos erdvę.
Visi pripažįsta: tądien, lygiai prieš 70 metų, išdėstytas planas buvo įžvalgus ir suteikė Europos vienijimosi pagreitį ilgiems dešimtmečiams. Bendra rinka ilgainiui apėmė daugybę sričių. Vyko ir geografinė plėtra. Dabar Europa – didelė, turtinga ir įtakinga.
Dabar Europa – didelė, turtinga ir įtakinga.
Vienijimosi kelias nebuvo vien tik lygus. Tačiau krizių akivaizdoje Europos šalys, atskiros Europos institucijos, ryškūs politikai imdavosi nestandartinių iniciatyvų – visada, kai tik to prireikdavo. Būdavo stabtelėjimų, bet visada buvo žvelgiama tolyn, vienijimosi linkme. Pandemija – ir naujas išbandymas Europos valstybių medicinos sistemoms, ir ekonomikos atsigavimo planų būtinybė. ES ėmus COVID-19 krizę spręsti bendrai, Europos Komisija ėmėsi lyderystės. Jos pirmininkė Ursula von der Leyen palygino veiksmus, kurių ES institucijos imasi dabar, su pastarosios ekonomikos krizės situacija. Jos teigimu, šįkart per keturias savaites nuveikta daugiau, negu anuomet per ketverius metus. Tikėkimės, kad tai – optimistiškai nuteikianti pradžia, o krizė taps šansu būti laimėtojais.
– Gegužės 1 d. Lietuva minėjo jau 16-ąsias įstojimo į ES metines. Ko palinkėtumėte mūsų piliečiams?
– Mums ištrūkus iš sovietų imperijos, laukė nelengvas ir netrumpas kelias iki visavertės narystės ES. Tai Lietuvai davė labai daug. Žinoma, tikrais europiečiais buvome visada, todėl net ir brutali okupacija nesulaužė mūsų tautos vertybinio stuburo. O įstojimas į ES ir su tuo atsivėrusios galimybės, sienos ir rinkos tapo mūsų tikruoju keliu į demokratiją ir klestėjimą.
– Kas turėtų keistis ES po COVID-19?
– Pirmajame pandemijos etape valstybės narės buvo priverstos imtis operatyvių vienašališkų sprendimų. O įveikti krizės padarinius – nebe pirmą kartą! – galima tik kartu. Be abejonės, pokyčiai turės įvykti. Čia matau tris esminius pjūvius: artėjimą link bendros sveikatos apsaugos sistemos nuostatų, Europos žaliuoju kursu paremtą ES atsigavimą nuo krizės bei daug didesnį negu iki šiol dėmesį mokslui, mokslinių tyrimų finansavimą. Pagal dabartines galiojančias sutartis, sveikatos politika išlieka – didžiąja dalimi – valstybių narių kompetencija. Bet atkreipkime dėmesį į mintį, neseniai išsakytą EP plenariniame posėdyje: piliečiai suvokia ES ne vien kaip didelę rinką – supermarket – bet ir kaip didelį valstybinį darinį – superstate. Įprastinėmis sąlygomis dar buvo galima žmonėms aiškinti, esą politikos kompetencija yra išskaidyta tarp valstybių narių ir ES, o pačioje ES – tarp įvairių institucijų, o susidūrę su krize žmonės klausia tiesiai ir paprastai: tai kas bus daroma?! Arba – kodėl nieko nedaroma? ES yra sukūrusi labai daug. Ši pandemija parodė, jog turime imtis veiksmų, kad kuo daugiau sveikatos apsaugos sistemos funkcijų būtų vykdoma bendrai.
Pritariu ir idėjai, kad Europos žaliasis kursas (angl. European Green Deal) turėtų tapti centrine veiklos ašimi, siekiant atsigauti po COVID-19. Tvari ekonomika, ekologinių problemų sąsajų su sveikata sprendimas ir procesų skaitmeninimas – šiuo keliu turėtume eiti.
Na ir, žinoma, dabar labai daug vilčių ir lūkesčių išsakoma mokslui. Vargu ar įmanomas ekonomikos atsigavimas, kol nebus sukurta vakcina nuo naujojo koronaviruso. Tad dėmesys mokslo rėmimui – neabejotinai prioritetinė mūsų misija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: svarstome stebėjimo radarais paremti Vokietijos oro gynybos koaliciją4
NATO-Ukrainos tarybos posėdyje penktadienį dalyvaudamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva svarsto galimybę prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos oro stebėjimo radarais, pranešė Kra&scaro...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada13
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti58
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti10
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką5
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai6
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...