L. Linkevičius: norime priminti pasauliui Rusijos ir Gruzijos karo pamoką

„Ta ateitis labai miglota, bet raginame Sakartvelą nesiblaškyti, tęsti ir įtvirtinti savo reformas, nes tai yra darbas ne kam kitam, o savo šaliai. Visa tai yra ilgalaikės saugumo perspektyvos. Svarbiausia, kad Sakartvelas nenukryptų nuo savo dabartinių tikslų ir tuomet NATO galimybės momentas tikrai ateis“, - antradienį „Žinių radijui“ sakė L. Linkevičius.

Užsienio reikalų ministras teigia, kad Gruzija nėra vienintelė posovietinė valstybė, rodanti iniciatyvą tapti aljanso nare. Tiek Ukraina, tiek Moldova bei Armėnija taip pat to siekia.

Tačiau Kremliaus išprovokuoti teritoriniai, etniniai nesutarimai stipriai apsunkina realias valstybių galimybes artėti Vakarų ekonominių ir saugumo struktūrų link. Rusija laikosi įšaldytų konfliktų strategijos posovietinėse šalyse ir siekia, kad jos tarptautinės bendruomenės akyse atrodytų nestabilios ir nepatikimos.

Šiuo metu būdamas Gruzijoje, prie pat Pietų Osetijos teritorijos, L. Linkevičius sako, kad Rusija ir toliau elgiasi kaip stipri okupacinė jėga. Rusijos Specialiųjų tarnybų bazė visiškai šalia Gruzijos sienos. Ji ne tik neatsižvelgė į konflikto sureguliavimą įsikišusios tarptautinės bendruomenės reikalavimus („Šešių punktų“ plano), bet iki šiol vykdo palaipsnį okupuotų teritorijų pasienio stūmimą gilyn į Gruziją.

Norime priminti pasauliui Rusijos-Gruzijos karo pamoką, - tarptautinei bendruomenei užmerkus akis ir skubant normalizuoti santykius su agresore, laiku nesustabdyta Rusija ir vėl įvykdė agresiją prieš kitą suverenią kaimyninę šalį.

Pasak ministro, Rusija suinteresuota tik savo įtakos didinimu regione ir nėra linkusi atsižvelgti į Sakartvelo interesus. Šiuo atžvilgiu pasaulio bendruomenė, pasak ministro, žiūri gana atsainiai. L. Linkevičius teigia, kad NATO turėtų turėti stipresnę poziciją dėl Sakartvelo.

„Pasaulio bendruomenė kaip ir pripratina prie fakto kad Pietų Osetija ir Abchazija yra Rusijos teritorija. Akivaizdu, kad Rusija net neketina keisti tos politikos (...) Gruzijos motyvacija yra labai aukšta - ji dalyvauja NATO misijose kaip partnerė, siunčia karius. Bet šiuo atžvilgiu NATO tarptautinė bendruomenė abejoja. O prieš dešimt metų didelis konfliktas Sakartvele įvyko ir dėl to, kad NATO neparodė tuo metu stiprios pozicijos ir skatinančių ženklų Sakartvelui“, - sakė L. Linkevičius

Prieš dešimt metų Rusijos ginkluotosios pajėgos įžengė į Gruziją - taip prasidėjo penkias dienas trukęs šimtus karių ir civilių gyvybių nusinešęs karas.

Po 2003 metų įvykusios Rožių revoliucijos šalies prezidentu tapo provakarietiškas Michailas Saakašvilis, Rusijai nepatiko, kai jis Vakarų bendruomenei rodė iniciatyvą įstoti į NATO.

Karas kilo 2008-ųjų rugpjūčio 8-ąją, visam pasauliui stebint olimpinių žaidynių atidarymo Pekine ceremoniją. Išvakarėse Gruzija pamėgino ginklu susigrąžinti Pietų Osetijos kontrolę, į tai rusai sureagavo greitai: išsiuntė tankus, karius ir naikintuvus, kurie per kelias dienas sutriuškino gruzinų pajėgas. Tai buvo pirmoji Rusijos karinė intervencija į kaimyninę šalį po Sovietų Sąjungos žlugimo.

Pirmadienį Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas teigė, kad Sakartvelo priėmimas į NATO išprovokuotų didelį konfliktą. Du Rusijos kontroliuojamus Gruzijos regionus Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę pripažino Nikaragva, Sirija, Venesuela, Vanuatu ir Nauru.

L. Linkevičius: Lietuva į nepageidaujamų asmenų sąrašą įtraukė asmenis, atsakingus už žmogaus teisių pažeidimus okupuotose Sakartvelo teritorijose

Lietuva pirmoji paskelbė „juodąjį“ sąrašą

Viešėdamas Sakartvele užsienio reikalų ministras L. Linkevičius informavo, kad Lietuva, solidarizuodamasi su Sakartvelu, į nepageidaujamų asmenų sąrašą įtraukė asmenis, atsakingus už žmogaus teisių pažeidimus okupuotuose Sakartvelo Abchazijos ir Cchinvalio regionuose. Sakartvelo vadovai aukštai įvertino šį Lietuvos žingsnį. Lietuva tapo pirma tai padariusia valstybe.

„Lygiai prieš dešimt metų mūsų šalių vadovai vyko čia, į Tbilisį, stabdyti Sakartvelo sostinės link artėjusios Rusijos kariuomenės ir parodyti pasauliui, jog agresijos akivaizdoje Sakartvelas yra ne vienas - jį remia laisva ir demokratiška tarptautinė bendruomenė. Šiandien būdami Tbilisyje, mes primename pasauliui liūdną realybę: prabėgus dešimtmečiui, dvidešimt procentų Sakartvelo, suverenios Europos valstybės teritorijos tebėra atplėšta ir okupuota, o su agresore Rusija sudaryti tarptautiniai susitarimai neveikia. Rusija iki šiol neįgyvendina 2008 metų rugpjūčio 12 dienos susitarimu prisiimtų įsipareigojimų, neatitraukia savo kariuomenės“, - teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Pasak ministro, pasaulio bendruomenė turi mokytis iš anksčiau padarytų savo klaidų ir pradėti žiūrėti į Rusijos agresiją atsakingiau bei teikti visapusišką paramą Sakartvelui.

„Norime priminti pasauliui Rusijos-Gruzijos karo pamoką, - tarptautinei bendruomenei užmerkus akis ir skubant normalizuoti santykius su agresore, laiku nesustabdyta Rusija ir vėl įvykdė agresiją prieš kitą suverenią kaimyninę šalį. Siekdami atkartoti savo valstybių vadovų 2008 metų kelionės dvasią, šįkart nebegalėjome nusileisti Rusijos neteisėtai aneksuotame Kryme“, - sakė L. Linkevičius.

Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Ukrainos atstovai susitiko su Sakartvelo ministru pirmininku, Parlamento pirmininku, lankėsi prie okupacinės linijos su Cchinvalio (Pietų Osetijos) regionu, paskelbė bendrą pareiškimą, kartu su Sakartvelo vadovais ir Vyriausybės nariais dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje „10 metų po Rusijos-Sakartvelo karo“ bei žuvusiųjų pagerbimo ir atminimo ceremonijoje, susitiks su Sakartvelo prezidentu.

2008 metų rugpjūčio 12 dieną Rusijos Federacijos karinėms pajėgoms artėjant prie Tbilisio, panašiame paramos vizite Sakartvele dalyvavo Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Ukrainos valstybių vadovai (Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis, Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas, Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka ir Latvijos premjeras Ivaras Guodmanis).