- Paulius Perminas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Laurynas Kasčiūnas (kairėje) Wladyslaw Kosiniak-Kamysz
-
L. Kasčiūnas: kontrmobilumo priemonėms reikėtų apie 600 mln. eurų
-
L. Kasčiūnas: kontrmobilumo priemonėms reikėtų apie 600 mln. eurų
-
L. Kasčiūnas: kontrmobilumo priemonėms reikėtų apie 600 mln. eurų
-
L. Kasčiūnas: kontrmobilumo priemonėms reikėtų apie 600 mln. eurų
-
L. Kasčiūnas: kontrmobilumo priemonėms reikėtų apie 600 mln. eurų
-
L. Kasčiūnas: kontrmobilumo priemonėms reikėtų apie 600 mln. eurų
-
L. Kasčiūnas: kontrmobilumo priemonėms reikėtų apie 600 mln. eurų
-
L. Kasčiūnas: kontrmobilumo priemonėms reikėtų apie 600 mln. eurų
-
L. Kasčiūnas: kontrmobilumo priemonėms reikėtų apie 600 mln. eurų
-
L. Kasčiūnas: kontrmobilumo priemonėms reikėtų apie 600 mln. eurų
-
L. Kasčiūnas: kontrmobilumo priemonėms reikėtų apie 600 mln. eurų
-
L. Kasčiūnas: kontrmobilumo priemonėms reikėtų apie 600 mln. eurų
-
L. Kasčiūnas: kontrmobilumo priemonėms reikėtų apie 600 mln. eurų
-
L. Kasčiūnas: kontrmobilumo priemonėms reikėtų apie 600 mln. eurų
-
L. Kasčiūnas: kontrmobilumo priemonėms reikėtų apie 600 mln. eurų
-
L. Kasčiūnas: kontrmobilumo priemonėms reikėtų apie 600 mln. eurų
-
L. Kasčiūnas: kontrmobilumo priemonėms reikėtų apie 600 mln. eurų
-
L. Kasčiūnas: kontrmobilumo priemonėms reikėtų apie 600 mln. eurų
-
L. Kasčiūnas: kontrmobilumo priemonėms reikėtų apie 600 mln. eurų
-
L. Kasčiūnas: kontrmobilumo priemonėms reikėtų apie 600 mln. eurų
-
L. Kasčiūnas: kontrmobilumo priemonėms reikėtų apie 600 mln. eurų
-
L. Kasčiūnas: kontrmobilumo priemonėms reikėtų apie 600 mln. eurų
-
L. Kasčiūnas: kontrmobilumo priemonėms reikėtų apie 600 mln. eurų
-
L. Kasčiūnas: kontrmobilumo priemonėms reikėtų apie 600 mln. eurų
-
L. Kasčiūnas: kontrmobilumo priemonėms reikėtų apie 600 mln. eurų
-
L. Kasčiūnas: kontrmobilumo priemonėms reikėtų apie 600 mln. eurų
-
L. Kasčiūnas: kontrmobilumo priemonėms reikėtų apie 600 mln. eurų
-
L. Kasčiūnas: kontrmobilumo priemonėms reikėtų apie 600 mln. eurų
-
L. Kasčiūnas: kontrmobilumo priemonėms reikėtų apie 600 mln. eurų
-
L. Kasčiūnas: kontrmobilumo priemonėms reikėtų apie 600 mln. eurų
-
L. Kasčiūnas: kontrmobilumo priemonėms reikėtų apie 600 mln. eurų
Vadinamosioms kontrmobilumo priemonėms įsigyti krašto apsaugos sistema dešimtmečiui matytų 600 mln. eurų poreikį, sako ministras Laurynas Kasčiūnas.
Anot jo, reikia įsigyti prieštankinių bei nuotolinio naudojimo minų, įrengti prieštankinių griovių tinklą, nuolatines fortifikacijas pasienyje, ekstremaliai situacijai paruošti tiltus.
„Kaip tik važiuodamas į šitą susitikimą paskaičiavau, kad mes jau dabar savo gynybos planuose ir biudžete, planavime visam tam sprendiniui iš krašto apsaugos sistemos pusės matome 600 mln. eurų per dešimtmetį, tai yra 30–40 milijonų kasmet. Kai kuriais atvejais ir daugiau, kai kalbame apie minas“, – trečiadienį Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, Padvarionyse, kalbėjo L. Kasčiūnas.
Anot jo, Lietuva savo veiksmus dėl kontrmobilumo priemonių koordinuos su Lenkija ir kitomis kaimynėmis.
„Sutarėme koordinuotis, pasitikrinome, kas mūsų kontrmobilumo planuose, kas Lenkijos. Manau, kad darome bendrą gerą darbą, saugome ne tik mūsų nacionalines, bet ir visos Europos Sąjungos (ES) sienas“, – per bendrą spaudos konferenciją su Lenkijos gynybos ministru ir vicepremjeru Wladyslawu Kosiniaku-Kamyszu (Vladislavu Kosiniaku Kamišu) teigė L. Kasčiūnas.
Praėjusią savaitę Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos vadovai pasirašė laišką, kuriame paragino ES įrengti gynybos liniją palei bloko rytinę sieną su Rusija ir Baltarusija, saugojantis nuo karinių ir hibridinių grėsmių, kurias kelia šios valstybės.
Pasak W. Kosiniako-Kamyszo, minėtų šalių sienų stiprinimo klausimas bus keliamas kitą savaitę vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Vašingtone.
Laurynas Kasčiūnas (kairėje) ir Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas. R. Riabovo / BNS nuotr.
Keturių šalių lyderiai teigė, kad projektui reikės visų bloko valstybių narių finansinės paramos.
Kai kurie ES diplomatai apskaičiavo, kad tokios gynybinės linijos įrengimas kainuotų apie 2,5 mlrd. eurų.
„Mes norime sienos apsaugos temą padaryti tarptautiniu klausimu. (…). Norime, kad tai būtų tematika, kuri bus suvarstoma artimiausiu metu, kai bus atitinkami susitikimai“, – sakė Lenkijos gynybos ministras.
„Dabar viena iš mūsų bendrų ambicijų yra trijų Baltijos šalių ir Lenkijos, kaip tokios lyderės, iš tikrųjų, siekis, kad ES atsisuktų savo visais resursais į Rytų sieną ir ją sustiprintų“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Lietuvoje sutartys dėl kontrmobilumo priemonių įsigijimo pasirašytos birželio pabaigoje, pasak krašto apsaugos ministro, dalis įrangos į numatytus kontrmobilumo parkus bus pristatyta jau liepą.
Jis taip pat teigė, kad su Lenkijos kolega trečiadienį turėtų aptarti prezidento Gitano Nausėdos išsakytą norą abiem šalims kurti regioninį raketų paleidimo įrenginių HIMARS amunicijos logistikos centrą.
W. Kosiniakas-Kamyszas centro steigimo plačiau nekomentavo.
„Kalbėdamas apie tai noriu pasakyti, kad mes tikrai darysime viską, kad sustiprintume mūsų gynybą. Esame atviri ir aš tikrai labai noriai prisijungsiu prie kiekvienos iniciatyvos, kuri stiprins mūsų sienų saugumą“, – teigė jis.
Lietuva 2021 metų pabaigoje pasirašė 495 mln. dolerių sutartį su JAV dėl aštuonių HIMARS sistemų įsigijimo.
Sistemas kariuomenė planuoja integruoti koordinuojantis su sąjungininkais, ypač su kaimyninėmis valstybėmis – Estija, Latvija, bei Lenkija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KT grąžino prašymą įvertinti mokyklų lygiateisiškumą
Konstitucinis Teismas (KT) kaip nepagrįstą grąžino grupės opozicinių parlamentarų prašymą įvertinti, ar minimalaus mokinių skaičiaus nustatymas valstybinėse ir savivaldybių mokyklose nepažeidžia lygiateisiškumo principo. ...
-
Palangoje – įspūdingas reginys: tokį reiškinį išvysta vos keli1
Palangiškiai ankstų penktadienio rytą apsilankę paplūdimyje galėjo išvysti puikų reginį – vandens viesulą. Meteorologas Gytis Valaika feisbuko grupėje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ paaiškino, kad šis rei&sc...
-
Lietuvos laisvės gynėjas: likau be sveikatos, bet viską pakartočiau26
Valstybės dienos išvakarėse Lietuvos karininkų ramovėje pagerbti Lietuvos laisvės gynėjai. 80-čiai (dviem – po mirties) įteikti pažymėjimai ir Laisvės gynėjo ženklai. Per trejus metus toks statusas iš viso yra suteiktas 654 žm...
-
Iš Dainų šventės – tiesiai į ligoninę: pilvo skausmais, viduriavimu ir vėmimu skundžiasi 17 vaikų16
Iki penktadienio ryto į Vilniaus universitetinės ligoninės (VUL) Santaros klinikas atvežta septyniolika Dainų šventėje dalyvaujančių vaikų. ...
-
Kaune kuriamos naujos žaliosios erdvės: darbininkai pluša net keliuose parkuose6
Kauno miesto savivaldybė toliau atnaujina žaliąsias miesto erdves. ...
-
Vasara – kelių remontų ir eismo apribojimų metas: erelių nestabdo net ir darbininkų žūtys?7
Visoje Lietuvoje kelininkai per vasarą imasi didžiausių kelių remontų, dėl to atsiranda greičio apribojimai, keičiasi eismo juostos, o keliuose dirba ir darbininkai, ir sunkioji technika. ...
-
Pasiklydusių žmonių ieškojusį keturkojį pareigūną pakirto klastinga liga: prašo pagalbos15
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) geros valios žmonių prašo padėti keturkojui jų pareigūnui Esko prailginti gyvenimą. Gyvūnui diagnozuota piktybinė liga. ...
-
Sinoptikų prognozėse – orų permainos: koks bus šventinis savaitgalis?
Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė pasidalijo artimiausių dienų orų prognoze. ...
-
LFF stadione Vilniuje vyks Dainų šventės Šokių diena „Amžių tiltais“2
Lietuvos futbolo federacijos (LFF) stadione penktadienį – šimtmečio Dainų šventės šokių dienos koncertas „Amžių tiltais“. ...
-
Kaune bus pagerbti daugiau nei 80 laisvės gynėjų22
Kaune, Lietuvos karininkų ramovėje, penktadienį per iškilmingą ceremoniją bus pagerbti daugiau nei 80 Lietuvos valstybės laisvės gynėjų. ...