L. Kasčiūnas: Seimo tyrimo išvados lieka aktualios ir po LAT sprendimo

Praėjusią kadenciją Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto parlamentinio tyrimo apie neteisėtą poveikį valstybės pareigūnams išvados lieka aktualios, nepaisant teismo sprendimo, sako dabartinis šio komiteto pirmininkas.

„Teismo sprendimą reikia gerbti. Kiekvienas asmuo turi teisę ginti savo nuomonę teisme. Nepaisant to, NSGK tyrimas ir jo išvados išlieka aktualūs“, – ketvirtadienį BNS sakė Laurynas Kasčiūnas.

Taip jis komentavo trečiadienį paskelbtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimą, kad minėtame tyrime naudoti Valstybės saugumo departamento (VSD) teiginiai apie galimą koncerno „MG Baltic“ įtaką Konkurencijos tarybos vicepirmininkui Elonui Šatui neatitinka tikrovės ir pažeidė jo garbę bei orumą.

Pasak L. Kasčiūno, dirbusio ir praėjusios kadencijos NSGK, atliekant parlamentinį tyrimą keltas duomenų patikimumo klausimas – komitetas darydamas išvadas rėmėsi ne tik VSD, bet ir kitų institucijų duomenimis bei šaltiniais.

NSGK pirmininkas atkreipė dėmesį, kad kai kurios tyrimo išvados jau yra įgyvendintos, „kai kurių įgyvendinimas iki šiol skinasi kelią“.

Tai yra sudėtingi klausimai, ypač dėl žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos veiksmų, metodų ir jų priežiūros.

Jis pabrėžė, kad į daugelį klausimų ir problemų, kilusių po minėto parlamentinio tyrimo, atsakytų žvalgybos kontrolierius.

Vos tapęs NSGK pirmininku L. Kasčiūnas atnaujino diskusijas dėl šio instituto įkūrimo.

„Tai yra sudėtingi klausimai, ypač dėl žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos veiksmų, metodų ir jų priežiūros. Manau, Lietuvoje turi atsirasti visiškai nepriklausomas, platų pasitikėjimą turintis žvalgybos veiklą prižiūrintis subjektas – pavadinkime žvalgybos kontrolierius – galintis gerokai giliau pasižiūrėti ir patikrinti žvalgybos tarnybų surinktus duomenis, ne tik jų objektyvumą, patikimumą, bet ir teisėtumą“, – BNS sakė parlamentas.

„Neužilgo pristatysiu žvalgybos kontrolieriaus įstatymo koncepciją“, – teigė jis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo E. Šato skundą dėl VSD teiginio apie jį – kad pareigūnas 2008 metais „MG Baltic“ įsigyjant didžiausią Lietuvoje alkoholio gamintoją „Alitą“ buvo koncerno „savas žmogus“ Konkurencijos taryboje.

Be to, E. Šatas teigė, kad Seimo NSGK neteisėtai paviešino VSD teiginį, pažeidusį jo garbę ir orumą.

Teismas pritarė, kad VSD pažymoje pateikti duomenys buvo nutekinti visuomenės informavimo priemonėmis be teisėto pagrindo, dar iki NSGK sprendimo juos paviešinti. Be to, komitetui nusprendus paviešinti ne tik savo išvadą, bet ir minėtą pažymą, jis prisiėmė atsakomybę už šių duomenų patikimumą.

Aukščiausiasis Teismas pritarė pirmosios instancijos – Vilniaus miesto apylinkės – teismo išvadai, kad VSD pažymoje esantys duomenys yra pateikiami ne kaip nuomonė, o kaip objektyvus realiai egzistuojantis faktas, žinia.

Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

2018 metų birželį Seimas patvirtino NSGK parlamentinio tyrimo išvadas. Jomis grėsme valstybės sąrangai ir nacionaliniam saugumui pripažintas neteisėtas Rusijos energetikos bendrovės „Rosatom“ ir lietuviško koncerno „MG Baltic“ veikimas. Konstatuota, kad „MG Baltic“ vadovai įgyvendino politinį scenarijų, pagal kurį siekta įkurti naują, koncerno interesus tenkinančią liberalų partiją. Įsteigus su koncerno vadovais artimai susijusį Liberalų sąjūdį, per mažiau nei dešimt metų „MG Baltic“ tapo įtakingiausia Lietuvos verslo ir įtakos grupe. Tyrime taip pat pateikiama duomenų apie koncerno atstovų įtaką įvairiems valstybės tarnautojams ir pareigūnams.

Dėl šio tyrimo teiginių į teismą yra kreipęsis koncernas „MG Baltic“, taip pat VSD pažymose minimas buvęs ministras Raimondas Šukys.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių