- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas sako, kad Lietuva bus pasirengusi priimti Vokietijos brigadą Lietuvoje 2026 metais, o „kryptis, kad Vokietijos pajėgumų bus daugiau Lietuvoj, akivaizdi ir neabejotina“.
„Mes tikrai būsim pasirengę 2026 metais priimti papildomą naują Vokietijos besirotuojančią brigadą Lietuvoj ir norime, kad mūsų planas būti pasiruošusiems atlieptų Vokietijos planą kuo daugiau pajėgumų perkelt į Lietuvą, nes reikia suprasti vieną paprastą dalyką, Bundesveras irgi turi į save investuot, jiems irgi reikia atsistot ant kojų“, – penktadienį BNS sakė L. Kasčiūnas.
Komentuodamas prezidento Gitano Nausėdos po susitikimo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) pasakytus žodžius, kad jis sutaręs dėl laipsniško vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje ir žada siekti jos buvimo jau 2026-aisiais, L. Kasčiūnas teigė, jog kryptis akivaizdi – Lietuvoje bus daugiau vokiečių pajėgumų.
„Kryptis, kad Vokietijos pajėgumų bus daugiau Lietuvoj, yra akivaizdi ir neabejotina, tikrai taip, bet kad mes jau turėtume tokią atgrasymo architektūrą mūsų valstybėje, kuri užpildytų mūsų strateginį tikslą, leistų kalbėti, kad tikslas pasiektas, čia yra procesas“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Mes tikrai būsim pasirengę 2026 metais priimti papildomą naują Vokietijos besirotuojančią brigadą Lietuvoj.
Anot jo, siekdama Vokietijos brigados dislokavimo Lietuva vadovaujasi „žingsnis po žingsnio“ strategija, ruošia infrastruktūrą brigados išankstinės ginkluotės dislokavimui ir pan.
„Reikia padaryti viską, kad pratybų scenarijuose čia Lietuvoj nuolat rotuotųsi tos brigados bataliono dydžio vienetas. Yra dalykai, kurių turime siekti, ir manau, kad juos galima pasiekti, judėti į priekį“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Jis pabrėžė, kad vokiečių brigada yra svarbi Lietuvos gynybos architektūros dalis, bet taip pat svarbu ir regioniniai gynybos planai – per kiek laiko ateitų pajėgumai į pagalbą nuo „žvalgybinių indikatorių užsidegimo“, oro gynybos užtikrinimas ir t. t.
Lietuvos ir Vokietijos lyderiai pernai Vilniuje sutarė dėl Vokietijos karių brigados dislokavimo Lietuvoje. Vis dėlto Vilniaus ir Berlyno požiūriai, kokia apimtimi šis karinis vienetas turėtų būti dislokuotas, išsiskiria.
Lietuva siekia nuolatinio pajėgų buvimo, bet kol kas šalyje yra tik vieneto štabas. Berlynas iki šiol sakė, kad dalis brigados bus dislokuota Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje.
Be kitų dalykų, ruošdamasi priimti Vokietijos brigadą, Lietuva pernai ėmėsi įrenginėti naują karinį Rūdninkų poligoną. Seimas šį poligoną, kuris užima apie 17 tūkst. ha plotą, yra pripažinęs ypatingos svarbos objektu.
Lietuvos skaičiavimais, poligono, kuriame pastaruoju metu treniravosi Viešojo saugumo tarnyba, įrengimui bei kelių infrastruktūrai reikės 260 mln. eurų.
Rengiantis priimti vokiečius taip pat planuojama plėsti Jonavos rajone, Rukloje, esančias kareivines. Ten šiuo metu ir yra įsikūręs Vokietijos vadovaujamas sąjungininkų batalionas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Akiratyje – žvejų mėgėjų bilietai: svarsto branginti kelis kartus
Parlamentarai šią savaitę pradėjo svarstyti siūlymą branginti žvejų mėgėjų bilietus. ...
-
Švietimo ministras Vyriausybėje susitinka su streikuojančiais mokytojais
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas šeštadienį susitinka su streikuojančiais ir ilgalaikę akciją prie Vyriausybės pradėjusiais mokytojais aptarti jų keliamų reikalavimų ir sektoriaus problemų. ...
-
G. Landsbergis paskelbė, ar dalyvaus prezidento rinkimuose88
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paskelbė nedalyvausiantis prezidento rinkimuose. ...
-
R. Duchnevičius vetavo sprendimą dėl 25 eurų kompensacijos už darželį – siūlo didesnę10
Vilniaus rajono meras socialdemokratas Robertas Duchnevičius vetavo šią savaitę tarybos priimtą sprendimą dėl 25 eurų kompensacijos už privatų darželį ir siūlo grįžti prie jo teikto pradinio 120 eurų siūlymo. ...
-
Prezidento rinkimai: norai ir galimybės26
Artėjant prezidento rinkimams, viešumoje vienas po kito jau pasirodo pavardės asmenų, kurie prisipažįsta, kad dalyvaus ar jau svarsto dalyvauti šioje kovoje, praneša LNK. ...
-
A. Mazuronis: parlamentinio tyrimo dėl pranešėjo istorijos taikinys bus prezidentas2
Seime inicijuojamas parlamentinis tyrimas dėl vadinamosios pranešėjo istorijos, kai žvalgybos pareigūnui buvo pavesta patikrinti kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką, yra skirtas artėjantiems rinkimams, jo pagrindinis taikinys bus G. ...
-
Klaipėdos taryboje – mūšis dėl pokyčių16
Klaipėdoje naikinamos įvairiausios komisijos ir tarybos. Aiškėja, kad vienos posėdžiuose nesurinkdavo kvorumo, o kitoms keliami rimti klausimai dėl lėšų panaudojimo tikslingumo. ...
-
V. Sinkevičius žvejams Palangoje: šprotų ir strimelių kvotos mažinimas nėra galutinis16
Europos Komisijos (EK) siūlymas kitąmet mažinti šprotų bei strimelių žvejybos Baltijos jūroje kvotas atitinkamai 23 proc. ir 60 proc. nėra galutinis sprendimas, jis dar gali keistis, sako už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Kom...
-
S. Zurabišvili: narystė ES atvertų galimybę Sakartvelui susigrąžinti okupuotas teritorijas15
Sakartvelo narystė Europos Sąjungoje (ES) atvertų galimybę susigrąžinti Rusijos okupuotas teritorijas, sako šalies prezidentė Salomė Zurabišvili. ...
-
A. Abramavičius: laikinosios apsaugos pratęsimas ukrainiečiams Lietuvai ypač aktualus
Laikinosios apsaugos pratęsimas ukrainiečiams yra ypač svarbus Lietuvai dėl priimtų karo pabėgėlių skaičiaus, po Europos Sąjungos (ES) ministrų sprendimo dar metams pratęsti garantijas sako vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius. ...