- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seime bandoma stabdyti atmintinų metų skelbimo vajų – siūloma nustatyti, kad per metus galėtų būti paskelbta ne daugiau kaip trys atmintinos datos.
Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija parengė ir pateikė svarstyti naują Seimo nutarimo dėl atmintinų metų nustatymo tvarkos projektą. Jam jau pritarė Seimo Švietimo ir mokslo komitetas.
„Nuolat teikiant atmintinus metus balsavimui Seime kyla balsai, kad tų atmintinų datų labai daug turime ir tai devalvuoja tuos minėjimus“, – BNS sakė Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas.
Pagal projektą, skelbiant atmintinus metus Lietuvos valstybingumui svarbios datos turėtų būti minimos pradedant 20-osiomis metinėmis iki 100-ųjų metinių – kas dešimt metų, nuo 100-ųjų metinių – kas 25 metai, nuo 200-ųjų metinių – kas 50 metų, nuo 300-ųjų metinių – kas 100 metų.
Piliečiams, pilietinei savimonei, nacionalinei kultūrai svarbios datos būtų minimos pradedant 100-osiomis metinėmis kas 50 metų, iškilių asmenybių, nusipelniusių Lietuvos valstybingumui, mokslui, menui ir kultūrai, svarbios datos būtų pradėtos minėti nuo 100-ųjų metinių – kas 25 metus, nuo 200-ųjų metinių – kas 50 metų.
Atmintini metai turėtų būti skelbiami ne vėliau kaip likus dvejiems metams iki jų pradžios, kad būtų galima laiku tinkamai pasirengti juos minėti.
Mat Vyriausybė turi parengti atmintinų metų minėjimo programas ir numatyti lėšas joms įgyvendinti.
„Paprastai per metus skelbiami treji atmintini metai. Atmintinų metų minėjimo programos parengiamos ir patvirtinamos iki atmintinų metų pradžios“, – nurodoma projekte.
Siūlymus dėl atmintinų metų svarstytų Seimo Švietimo ir mokslo komitetas bei Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, galutinį sprendimą priimtų visi parlamentarai.
A. Žukausko teigimu, surinkus visus siūlymus, būtų atrinkti trys reikšmingiausi.
„Mano nuomone, tokie atmintinų metų minėjimai turėtų tapti labiau reikšmingi ir visuomenėje labiau matomi. Dabar kai turime jų kone 20, daugiau kaip vieną minėjimą per mėnesį, jie nublanksta, ir žiniasklaida mažiau dėmesio skiria, ir vertė sukuriama to minėjimo labai sumažėja“, – BNS sakė Švietimo ir mokslo komiteto vadovas.
Jis prisiminė, kad pasitaikė atvejų, kai ta pati proga būdavo skelbiama atmintina net kelis kartus.
Šiemet Seimas yra paskelbęs 11 atmintinų datų. Pavyzdžiui, 2021-ieji yra paskelbti Lietuvai pagražinti draugijos metais, Archyvų, Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado, Lietuvos totorių istorijos ir kultūros, Marijos Gimbutienės, Juozo Zikaro metais ir kt.
Parlamentas jau yra priėmęs nutarimus dėl 14 datų paminėjimo 2022 metais. Tarp jų tuomet bus minimi Lietuvos karaimų metai, Savanorystės, Lietuvos krepšinio šimtmečio, Lietuvos jaunimo, Sūduvos, Lietuvos universitetų metai ir kiti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Landsbergis su Jungtinės Karalystės kolega aptarė pasirengimą NATO viršūnių susitikimui1
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Osle su Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriumi Jamesu Cleverly (Džeimsu Kleverliu) trečiadienį aptarė pasirengimą artėjančiam NATO viršūnių susitikimui Vilniuje. ...
-
G. Nausėda sveikina naują išrinktą Latvijos prezidentą, pabrėžia bendras vertybes1
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį telefonu pasveikino Latvijos prezidentu išrinktą Edgarą Rinkevičių, pabrėžė tamprius valstybių ryšius ir bendras abiejų šalių puoselėjamas vertybes. ...
-
Asociacijos „Klaipėdos regionas“ prezidentu tapo B. Markauskas2
Šią savaitę asociacijos „Klaipėdos regionas“ visuotiniame narių susirinkime išrinktas naujas prezidentas. Juo tapo Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, pakeitęs Palangos merą Šarūną Vaitkų. ...
-
Vyriausybė siūlo naujus ambasadorius Belgijoje, Kazachstane, Armėnijoje3
Vyriausybė trečiadienį posėdyje pasiūlė prezidentui Gitanui Nausėdai skirti naujus ambasadorius Belgijoje, Kazachstane, Armėnijoje. ...
-
Merai nesutiko atsiprašyti dėl neskaidrios išmokų tvarkos8
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) suvažiavimo delegatai atsisakė priimti kreipimąsi į visuomenę su atsiprašymu dėl neskaidrios išmokų vietos politikams tvarkos. ...
-
Seimo vadovė abejoja, ar dabar būtų įmanoma pasirašyti susitarimą dėl užsienio politikos4
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen abejoja, ar dabar tinkamas metas pasirašyti susitarimą dėl užsienio politikos, politinei atmosferai įkaitus dėl pirmalaikių rinkimų siūlymo. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: rugsėjį rengti pirmalaikius rinkimus – neracionalu
Valdantiesiems Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščioniams demokratams (TS-LKD) siūlant pirmalaikius Seimo rinkimus rengti rugsėjo 10 dieną, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad tai būtų neracionalu. ...
-
Seimo pirmininkė: socialdemokratų siūlymas gynybai skirti 3,5 proc. BVP paimtas „nuo lubų“3
Opozicinei Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) teigiant, kad gynybai turi būti skiriama ne mažiau kaip 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, jog toks skaičius yra „paimtas šiek tiek ...
-
G. Landsbergis Osle su kolegomis aptars artėjantį NATO viršūnių susitikimą9
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį Osle dalyvaus neformaliame NATO užsienio reikalų susitikime, kuriame bus aptartas pasirengimas artėjančiam viršūnių susitikimui Vilniuje. ...
-
VLKK vadovė apie moterišką pavardę su -a galūne: nesakome, kad jos negali būti19
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) vadovė Violeta Meiliūnaitė sako, kad moteriškos pavardės su -a galūne įmanomos, bet reikia įvertinti, ar tam laikas, taip pat – koks likimas lauktų šiuo metu leidžiamos šeimin...