„Aš manau, kad Lietuvoje reikalavimai galioja tokie pat. Jei iš vienų reikalaujame vienų dalykų, tai ir iš kitų turime reikalauti. (...) Kai politikas pasielgia kažkaip netinkamai, iš jo reikalauja atsistatydinti. Tai jei ir čia nutinka taip, manau, ir čia galioja tos pačios taisyklės“, – trečiadienį publikuotame interviu „Delfi“ sakė ministrė.
Kaip rašė BNS, I. Ruginienė raginimą trauktis visuomeninio transliuoto vadovei išsakė po to, kai LRT priėmė, o vėliau atšaukė sprendimą nekviesti valdančiųjų „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio į tiesiogines laidas.
Premjerės atstovas Ignas Algirdas Dobrovolskas tuomet BNS teigė, kad nors LRT ir atšaukė savo sprendimą, žala jau padaryta.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė antradienį LRT tarybos posėdyje tvirtino, kad ne jos sprendimas buvo nurodyti į tiesiogines laidas nekviesti R. Žemaitaičio, tačiau tvirtino žinojusi apie redaktorių ir žurnalistų diskusijas šia tema.
Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga sako, kad LRT direktorė pareigas palikti turėjo jau seniai ir ne tik dėl šios istorijos. Tarp priežasčių – ir jos išsakyti kaltinimai, kad LRT taryba siekia užvaldyti visuomeninį transliuotoją.
„Kai generalinė direktorė aiškiai įsijungia į politiką, pradeda užsiiminėti politiniu aktyvizmu, jau tada tapo aišku, kad čia yra politikos darymas, ir jau tada ji turėjo pasitraukti“, – Žinių radijui trečiadienį kalbėjo A. Veryga.
Be to, europarlamentaras teigė netikintis, kad skelbtas sprendimas į laidas nekviesti R. Žemaitaičio buvo priimtas be M. Garbačiauskaitės-Budrienės žinios.
„Aš neturiu nė mažiausios abejonės, kad tai buvo padaryta su generalinės direktorės žinia. Ko gero, labiausiai gaila, kad dabar „atpirkimo ožiais“ gali likti žmonės, kurie yra visiškai ne prie ko, nes kažkam reikės suversti tą kaltę“, – sakė A. Veryga.
„Aš tikrai džiaugiuosi, kad visgi žurnalistai atstovėjo savo teisę ir labai aiškiai parašė: „Ką norėsim, tą kalbinsim, ir jūs mums nenurodinėsite, ką aš turiu ar neturiu kviesti į laidas.“ Tikrai ačiū jiems ir didžiulė pagarba už tokią poziciją“, – pridūrė jis.
Kaip skelbė BNS, praėjusią savaitę LRT pareiškė, jog nebekvies R. Žemaitaičio į tiesiogines laidas ir tokią poziciją grindė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimu, jog savo pasisakymais apie transliuotoją politikas pažeidė politikų elgesio kodeksą. Tačiau dalis LRT žurnalistų viešai pareiškė, kad tokiam sprendimui nepritaria. Po kelių valandų transliuotojas atsitraukė nuo šio sprendimo ir pripažino padaręs klaidą.
Pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, pradėtas vidinis tyrimas leis nusistatyti aiškų procesą, kaip ateityje priimti tokio pobūdžio sprendimus, susijusius su žurnalistų darbu.
Tuo metu LRT televizijos Naujienų tarnybos vadovė Inga Larionovaitė posėdžio metu teigė, kad redaktorių sprendimas buvo „neišdiskutuotas ir skubotas“.
Pasak I. Larionovaitės, tokios iniciatyvos ji ėmėsi po „eilinio politikų spaudimo“, kas turi ateiti į visuomeninio transliuotojo laidas.
LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas anksčiau BNS teigė, kad toks sprendimas galimai neatitinka transliuotojo misijos užtikrinti nuomonių įvairovę ir ragino M. Garbačiauskaitę-Budrienę trauktis iš pareigų.
(be temos)