- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujasis gynybos eurokomisaras Andrius Kubilius interviu naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad Europos Sąjungai (ES) reikia „didžiojo sprogimo“ – išlaidų ir politikos pokyčių, siekiant sustiprinti gynybą Rusijos keliamos grėsmės akivaizdoje.
Buvęs Lietuvos ministras pirmininkas šį mėnesį pradėjo eiti naujas ES gynybos komisaro pareigas. Jo užduotis – skatinti Europos gynybos pramonę ir stiprinti žemyno gebėjimą apsiginkluoti.
Sėdėdamas savo naujajame biure, jis atkreipė dėmesį į Europos žvalgybos agentūrų vertinimus, kad „Rusija gali būti pasirengusi karinei agresijai prieš ES ar NATO valstybes nares iki 2030-ųjų“.
„Turime pereiti nuo to, ką kai kas vadina laipsnišku mūsų gynybos pajėgumų gerinimu, prie vadinamojo didžiojo sprogimo metodo“, – per interviu sakė A. Kubilius.
„Kyla klausimas: ar pakanka politinės valios apsiginti?“ – klausė jis.
2022 metų vasarį prasidėjusi Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą buvo laikoma įspėjimu Europai ir jos nepakankamai finansuojamai gynybos pramonei, kuri daugelį metų po Šaltojo karo pabaigos buvo apleista.
Tačiau nepaisant to, kad nuo to laiko šalys didina karinius biudžetus ir ES deda daug pastangų plėsti gamybą, Europa vis dar pagamina mažiau ginkluotės nei Rusija.
A. Kubilius teigė, kad Europai reikia greitos didžiulės lėšų injekcijos ir pertvarkyti šalių pinigų panaudojimo būdus fragmentuotame sektoriuje, kuriame tradiciškai dominuoja nacionaliniai interesai.
Jis pakartojo savo vadovės, Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen), pateiktą skaičių, kad per ateinantį dešimtmetį į gynybą reikės investuoti 500 mlrd. eurų.
Pasak jo, ES turėtų remtis NATO ilgalaikiais pajėgumų tikslais, kad galėtų nustatyti, kiek lėšų reikia ir kam jos turi būti išleistos.
„Turime sudaryti ilgalaikes sutartis su pramone, kurios turėtų būti pateiktos valstybių narių bendros paklausos forma“, – sakė A. Kubilius.
„Mums reikia lėšų iš valstybių narių, kad galėtume finansuoti visą procesą“, – pridūrė jis.
Kartais pagalvoju, kad būtų gerai, jei tiek laiko, kiek dabar skiriame diskusijoms apie D. Trumpą, praleistume aptarinėdami savo gynybos planus.
Europai didesnę grėsmę kelia V. Putinas, o ne D. Trumpas
U. von der Leyen įpareigojo A. Kubilių kartu su naująja ES vyriausiąja diplomate Kaja Kallas (Kaja Kalas) per pirmąsias 100 kadencijos dienų pateikti pasiūlymų dėl Europos gynybos ateities.
ES šalys, įskaitant Prancūziją ir Estiją, ragino bloką bendrai skolintis gynybos išlaidoms finansuoti, panašiai kaip Europa finansavo savo atsigavimą po COVID-19 pandemijos, tačiau kitos šalys, pavyzdžiui, Vokietija ir Nyderlandai, kol kas nepritarė tokiems žingsniams.
A. Kubilius sumenkino bendros skolos perspektyvą, „nes tai visus labai nervina“.
Vietoj to jis pasiūlė, kad šalys galėtų iš anksto padidinti savo išlaidas ir greičiau sukaupti šimtus milijardų eurų, kuriuos būtų galima išleisti ateinančiais metais.
Daugeliui Europos gyventojų būtinybė stiprinti savo gynybą tapo dar aktualesnė po Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) išrinkimo JAV prezidentu
D. Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus kelia abejonių, ar JAV ir toliau teiks paramą Ukrainai ir ar Vašingtonas toliau laikysis savo įsipareigojimo padėti apsaugoti savo sąjungininkus Europoje.
Tačiau A. Kubilius tvirtino, kad tikroji priežastis, dėl kurios Europa turi imtis aktyvesnių veiksmų, yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino grėsmė, o ne būsimasis Baltųjų rūmų šeimininkas
„Matau, kad gynybai reikia skirti daugiau lėšų ne dėl D. Trumpo, o dėl V. Putino“, – sakė jis.
„Kartais pagalvoju, kad būtų gerai, jei tiek laiko, kiek dabar skiriame diskusijoms apie D. Trumpą, praleistume aptarinėdami savo gynybos planus“, – pridūrė jis.
Briuselyje vis pasigirsta argumentų, kad Europa, nenorėdama prarasti D. Trumpo paramos, turėtų skirti daugiau lėšų amerikietiškiems ginklams. Kiti, ypač Prancūzija, mano, kad reikia skirti daugiau lėšų pačios Europos gynybos pramonės plėtrai.
„Esu kažkur, kaip sakoma, per vidurį“, – sakė A. Kubilius.
Jis teigė, kad Europos pramonė turi būti pajėgi palaikyti „ilgalaikį karą“, tačiau pridūrė, kad esminiai pajėgumai, pavyzdžiui, ilgo nuotolio raketos, ES negaminami ir turi būti perkami Jungtinėse Valstijose.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte (Markas Riutė) praėjusią savaitę kritikavo Europos gynybos pramonę dėl per lėtų gamybos tempų ir nepakankamo pagaminamų ginklų kiekio.
A. Kubilius aiškino kad „turime pasikalbėti su žemyno pramonės atstovais ir išsiaiškinti, ar jie gali padidinti gamybą, kad patenkintų paklausą“.
„Mes sukuriame pridėtinę vertę, jei ateiname su didele paklausa, ilgalaikėmis sutartimis, skaidriais pinigais“, – pažymėjo jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Palionis prasitarė apie naujas pareigas: siūlymą gavau iš ministro
Tris kadencijas į Seimą Prienų rajone rinktas ir žemės ūkio ministru dirbęs Andrius Palionis teigia sutikęs užimti žemės ūkio viceministro postą. Kiti kandidatai į viceministrus kol kas viešai neįvardijami. ...
-
Laisvės partijai – rimti nemalonumai dėl Žalimo kostiumo2
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį pripažino Laisvės partiją pažeidus Rinkimų kodeksą, kai ši pernykščių prezidento rinkimų kampanijos metu pirko savo kandidatui Dainiui Žalimui kostiumą ir įsigijo alkoholinių gėrim...
-
Prokuratūra priėmė sprendimą dėl Žemaitaičio įrašų apie Šimonytę11
Prokuratūra ketvirtadienį paskelbė nutraukusi ikiteisminį tyrimą, pradėtą „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio atžvilgiu dėl jo kvietimo rinktis prie pirmojo nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovo Vytauto Landsberg...
-
Žiniasklaida: atleistas patarėjas Hofmaną kaltina korupcija, kreipėsi į prokuratūrą
Dešimt dienų po paskyrimo atleistas žemės ūkio ministro Igno Hofmano patarėjas antikorupcijos klausimais Irmantas Baltūsis savo buvusį vadovą kaltina korupcija, teigia užfiksavęs kyšį bei medžiagą perdavęs prokuratūrai. ...
-
Prezidentas Kauno apylinkės teisėjos sumušimą vadina pasibaisėtinu: tokių dalykų netoleruosime18
Ketvirtadienį Kauno apylinkės teisme kaltinamajam sumušus teisėją, šį įvykį prezidentas Gitanas Nausėda vadina pasibaisėtinu. Anot jo, būtina skirti reikiamą dėmesį, siekiant užtikrinti didesnę teisėjų apsaugą. ...
-
Svarstys, ar nušalinti žemės ūkio ministrą nuo reikalų, susijusių su Nacionaline mokėjimo agentūra1
Vyriausybė svarstys, ar nušalinti žemės ūkio ministrą Igną Hofmaną nuo reikalų, susijusių su Nacionaline mokėjimo agentūra, iš kurios pajamų gauna jis ir jam artimi asmenys. ...
-
Dėl Baltarusijos pasų su Lietuvos valstybės simboliais – parlamentarų sujudimas8
Baltarusijos opozicionieriams paskelbus apie iniciatyvą savo šalies piliečiams išduoti pasus su baltarusišku Vyčiu, keletas Seimo konservatorių kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją (URM). Politikai ragina imtis priemonių dėl ...
-
Ministras: nėra nuspręsta, kas galutinį sprendimą priima2
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad dar neaišku, kuri Lietuvos institucija priims sprendimą dėl Europos Sąjungos (ES) Migracijos pakte numatytos alternatyvos pasirinkimo. ...
-
Sabutis Lenkijoje aptars dvišalius projektus, bendradarbiavimą1
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis ketvirtadienį lankosi Varšuvoje, kur su Lenkijos ministrais aptars dvišalius projektus ir bendradarbiavimą. ...
-
Dėl koalicijos – naujas Žemaitaičio pareiškimas12
Partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigia, kad klausimo apie traukimąsi iš valdančiosios koalicijos „aušriečių“ gretose nebeliko. ...