- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Konstitucinis Teismas (KT) penktadienį pranešė priėmęs nagrinėti Regionų partijos skundą dėl politinių organizacijų finansavimo tvarkos.
Skundas priimtas pagal individualų konstitucinį skundą.
Seimo nario Jono Pinskaus vadovaujama Regionų partija prašo KT įvertinti Politinių partijų įstatymo 2018 metų lapkričio 15 dienos redakcijos nuostatas, numačiusias valstybės dotacijos skyrimo tvarką naujai susikūrusioms ir Seimo rinkimuose dar nedalyvavusioms, bet frakciją parlamente turinčioms partijoms.
Pagal galiojantį Politinių organizacijų įstatymą, tokia galimybė gauti dotacija bus panaikinta nuo 2025 metų sausio.
Regionų partijos teigimu, jos konstitucinės teisės buvo suvaržytos, 2020 metų lapkričio 5 dieną Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) neskyrus parijai antrojo pusmečio valstybės dotacijos.
Tuomet VRK iš pradžių nusprendė skirti Lietuvos socialdemokratų darbo partijai (dabar Regionų partija – BNS) 225,8 tūkst. eurų dotaciją, bet sprendimą pakeitė ir išbraukė partiją iš dotacijas gaunančiųjų sąrašo.
Tada VRK nariai atkreipė dėmesį, kad galimybė po rinkimų susikūrusiai parlamentinei partijai gauti dotaciją pagal frakcijos dydį numatyta tik iki artimiausių Seimo rinkimų, tuo metu 2020 metų lapkritį nauji parlamento rinkimai buvo įvykę.
Partijos teigimu, pagal nustatytą teisinį reguliavimą, ji neteko teisės gauti valstybės biudžeto asignavimų savo veiklai finansuoti gauti už visus kalendorinius (biudžetinius) metus, kuriais baigiasi atitinkama Seimo kadencija.
Anot jos, tokiu būdu buvo pažeistas finansavimo valstybės biudžeto lėšomis nepertraukiamumas, jos teisėtas lūkestis gauti asignavimus partijos veiklai finansuoti keturis pusmečius po naujos partijos įregistravimo.
2020 metų lapkritį tuometinė VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė teigė, kad dotacijos visoms partijoms apskaičiuotos dar pagal 2016 metų Seimo rinkimų rezultatus, nes taip yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas.
Tačiau tuomet VRK nusprendė, kad KT yra pasisakęs tik dėl partijų dotacijų skyrimo partijoms pagal gautus balsus, o ne tuo atveju, kai dotacijos mokamos rinkimuose nedalyvavusioms politinėms organizacijoms.
Partija VRK sprendimą buvo apskundusi teismui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šių metų liepos 19 dienos nutartimi išaiškino, kad Lietuvos regionų partijai (buvusiai Lietuvos socialdemokratų darbo partijai) skirtinas finansavimas turi būti skaičiuojamas ne už visą pusmetį, o tik už laikotarpį iki pirmųjų Seimo rinkimų.
„VRK apskaičiavo, kad 2020 metų antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimai už laikotarpį iki 2020 metų spalio 11 dienos Seimo rinkimų, tai yra už 103 dienas Lietuvos regionų partijai sudaro 126 tūkst. 398 eurus“, – BNS sakė VRK atstovė Indrė Ramanavičienė.
Kadangi šiai partijai skirtina suma nebuvo numatyta biudžete, VRK kreipėsi į Finansų ministeriją dėl papildomų lėšų skyrimo.
Lietuvos regionų partija savo ruožtu ir šį VRK sprendimą apskundė teismui.
„Kol ši byla dar nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme, valstybės biudžeto asignavimai Lietuvos regionų partijai dar nėra perversti“, – BNS nurodė I. Ramanavičienė.
Lietuvos socialdemokratų darbo partija įkurta 2018 metų kovą. Postūmiu naujos partijos kūrimui tapo 2017 metais įvykęs skilimas motininėje Socialdemokratų partijoje, kai jos pirmininku buvo išrinktas Gintautas Paluckas. Pastarasis, kritikuodamas partnerių neveiklumą, inicijavo partijos pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos su „valstiečiais“.
Tačiau tokiam partijos sprendimui tuo metu nepritarė dalis įtakingų jos senbuvių, jie pasitraukė iš partijos gretų, įkūrė atskirą Socialdemokratų darbo frakciją Seime ir pasirašė frakcijų koalicijos sutartį su Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija.
Per 2020 metų Seimo rinkimus ši partija gavo 3,7 proc. rinkėjų balsų. 2021 metų liepą Lietuvos socialdemokratų darbo partija pakeitė pavadinimą į Lietuvos regionų partiją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apie Baltarusijos ir Lietuvos kultūrinį artumą prakalbęs ministras tikslina savo mintį2
Apie kultūrinį Baltarusijos ir Lietuvos artumą prakalbęs vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius tikslina savo poziciją ir tikina omenyje turėjęs ne Minsko režimo valdomą kaimyninę valstybę, o baltarusių tautą. ...
-
Budrys: Karaliaučius yra mūsų istorijos dalis ir jos ištrinti nepavyks1
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Kaliningrado, dar vadinama Karaliaučiaus, sritis yra Lietuvos istorijos dalis ir „jos ištrinti nepavyks“. ...
-
Lobovas pašalintas iš Jonavos mero rinkimų2
Artėjant kovą vyksiantiems pirmalaikiams Jonavos rajono mero rinkimams, juose neleista dalyvauti riaušių prie Seimo byloje kaltinamam Andrejui Lobovui. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) teigimu, pastarasis sumokėjo užstatą nesilaikydamas nuro...
-
Budrys apie Trumpo pareiškimus: siūlau to nedaryti
Išrinktajam Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus apie galimybę paversti Kanadą jo šalies dalimi ar užimti Grenlandiją bei Panamos kanalą, Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys tikina &nda...
-
Viceministras Antrojo pasaulinio karo pabaigą pradės minėti gegužės 8-ąją10
Gegužės 9 dieną Antrojo pasaulinio karo pabaigą minėdavęs finansų viceministras Valentinas Gavrilovas pripažįsta, kad toks elgesys visuomenei sukėlė daug klausimų. Todėl, pasak viceministro, suprasdamas, kad užimant oficialias pareigas jis turi a...
-
Atsargos pulkininkas: jau matome veikiant vieną iš pavojingiausių hibridinio karo elementų7
Minint Laisvės gynėjų dieną, Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriaus pareigūnas, atsargos pulkininkas Saulius Guzevičius iš istorinės Seimo Kovo 11-osios Akto salės tribūnos atkreipė dėmesį į informacinio karo pavojų. ...
-
Nausėda: iki šiol netrūksta linkinčių mums blogo – neleiskime to12
Laisvės gynėjų dienos minėjimuose dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda ragina niekada nenusileisti vis dar gajiems bandymams ištrinti ir suklastoti Lietuvos istoriją. ...
-
Grybauskaitė: laisvė bet kada gali būti vėl testuojama20
Dabartinėje geopolitinėje situacijoje laisvė bet kada gali būti vėl testuojama, sako kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. ...
-
Prezidentas: siūlymas Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena – rimtas ir svarstytinas2
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio siūlymas Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena yra rimtas ir svarstytinas. ...
-
Grybauskaitė apie valdančiąją koaliciją: aišku, kam krenta atsakomybė3
Dešimtmetį šaliai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad pastarosiomis savaitėmis besitęsiančios įtampos valdančiosios daugumos gretose nestebina – anot jos, visos naujos koalicijos „šiek tiek pasistumdo&ldq...