Kam priklauso Krymas? Viktoras Uspaskichas dar pernai rugsėjį į šį klausimą atsakyti vengė. Kalbama, kad net į Lietuvą atvykstančių rusų ir baltarusių šio klausimo klausdavo pasieniečiai. Nuo atsakymo priklausydavo ir galimybė patekti į šalį.
„Šis klausimas Lietuvoje dažnai naudojamas mėginant nustatyti tam tikrą pasaulėžiūrą arba paramos Ukrainai lygį. Mes puikiai suprantame, kad Krymas yra Ukrainos“, – tikino Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas.
Jungtinės Amerikos Valstijos nuo 2014 metų laikėsi nuoseklios pozicijos dėl Krymo. Tačiau atėjus Donaldo Trumpo administracijai, Jungtinių Valstijų požiūris į Rusiją keičiasi. Prieš pat galimas Ukrainos ir Rusijos derybas iš Baltųjų rūmų pasirodė signalų, kad Rusija Krymą tikrai pasiliks. Amerikiečių portalas „Semafor“ netgi skelbė, kad D. Trumpo administracija svarsto galimybę pripažinti okupuotą Krymą Rusijos teritorija.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Juoda diena laisvam pasauliui, kai kalbamasi su žudikais“, – sakė Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis.
Politikai ir ekspertai ragina palaukti derybų, mat bet kokia informacija šiomis dienomis gali būti melaginga. Vis dėlto, jei ši informacija pasitvirtintų, tai būtų labai bloga žinia ne tik Ukrainai, bet ir Baltijos šalims.
„Rusija reiškia pretenzijas į teritorinį vientisumą ne tik Ukrainoje – ji taip pat primena sienas, buvusias iki NATO aljanso plėtros. Netgi 1991-ieji metai yra minimi kaip tam tikras atskaitos taškas. Tai, aišku, yra labai pavojinga situacija“, – kalbėjo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.
„Ir tik laiko klausimas, kada 2021 m. gruodžio 17 d. pateikti NATO, JAV ir Europos reikalavimai pasitraukti už 1997 m. sienų gali būti pradėti įgyvendinti“, – įspėjo buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.
Kad būtų atverta Pandoros skrynia, sako ir Ukrainoje dažnai besilankantis politologas Alvydas Medalinskas. Jei būtų pažeistas Helsinkio baigiamajame akte įtvirtintas sienų neliečiamumo principas, taikiniais galėtų tapti bet kokios mažesnės ir silpnesnės valstybės visame pasaulyje.
Tai labai pavojinga – iš Rusijos pusės gali kilti pretenzijų tiek Lietuvai, tiek kitoms valstybėms.
„Tai labai pavojinga – iš Rusijos pusės gali kilti pretenzijų tiek Lietuvai, tiek kitoms valstybėms. Grandininė reakcija būtų labai neigiama. Putinas primena mešką ar drakoną, kuriam kasdien reikia vis naujos „auklės“ arba „aukos“, – palygino Mykolo Romerio universiteto docentas Alvydas Medalinskas.
„Jeigu JAV pripažįsta Krymą Rusijai, vadinasi, ji tampa agresijos bendrininke. Manau, kad ateityje galima net kalbėti apie Donaldo Trumpo tarptautinę atsakomybę“, – teigė buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.
„The New York Times“ praneša, kad Ukraina baiminasi, jog D. Trumpas gali sutikti perduoti Rusijai net neokupuotą, bet strategiškai svarbų Odesos uostą.
Vis dėlto Žygimantas Pavilionis įsitikinęs, kad nei Krymo, nei Odesos Rusija iš Jungtinių Valstijų negaus. Jį esą pasiekė kur kas geresnės žinios iš JAV Kongreso.
„Ukrainos grupės pirmininkas Brianas Fitzpatrickas, su kuriuo asmeniškai susitikau Miuncheno saugumo konferencijoje, mūsų įkalbintas pateikė rezoliuciją, kuri faktiškai yra Sumnerio Welleso deklaracijos dėl Baltijos šalių analogas“, – sakė Ž. Pavilionis.
Pasak jo, rezoliucijoje pažymima, kad Jungtinės Valstijos niekada nepripažins jokių Ukrainos žemių okupacijos.
„Aišku, čia dar gali vykti nemaža kova tarp Baltųjų rūmų ir Kongreso, bet JAV Kongresas yra numeris vienas, o prezidentas – numeris du“, – teigė jis.
Jei vis dėlto laimėtų D. Trumpas, anot D. Žalimo, Jungtinės Valstijos atsidurtų „maždaug tame pačiame lygyje kaip Rusija, Šiaurės Korėja, Iranas, Venesuela, Baltarusija... Beje, kai kurios iš šių valstybių, pavyzdžiui, Baltarusija, dar nėra vienareikšmiškai pripažinusios Krymo Rusijai“.
Tačiau dauguma analitikų įsitikinę, kad V. Putinui labiau rūpi pasiekti savo tikslus Ukrainoje nei gerinti santykius su Vašingtonu. O jo pagrindinis tikslas – Ukrainos kaip valstybės sunaikinimas.
